Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-03-02 · Administracinė byla Nr. eI3-622-872/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-02
Bylos Nr.
eI3-622-872/2022
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01124-2021-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
Teisėjai
Fausta Vitkienė (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Jolanta Malijauskienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Advokatai
Renaldas Baliūtis
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-622-872/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01124-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.1.4; 55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jolantos Malijauskienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Agnei Bartkevičienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,atsakovo atstovei R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. J. pateikė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NMA 2021 m. kovo 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti NMA iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. gegužės 21 d. pateiktą paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška); 4) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pareiškėjo naudai.

Nurodo, jog NMA 2021 m. kovo 5 d. Sprendimu pakartotinai įvertino 2017 m. gegužės 21 d. pateiktą pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką ir nustatė, jog pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų, susietosios paramos už plotą ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 17 149,85 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma. Be to, NMA priėmė 2021 m. kovo 10 d. raštą, kuriuo nurodė, jog grąžintina suma pagal 2021 m. kovo 5 d. Sprendimą skiriasi ir turi būti grąžinta 14 975,93 Eur suma.

Paaiškina, jog viešosios įstaigos „Ekoagros“ tikrintojas 2017 m. birželio 9 d. atlikęs patikrą bei 2017 m. lapkričio 2 d. papildomą patikrą konstatavo, jog pareiškėjo kontroliniuose žemės sklypuose (KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 ir KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1) nėra jokių pažeidimų, t. y. visose kontrolinių žemės sklypų dalyse buvo vykdoma žemės ūkio veikla, buvo auginami moliūgai, buvo gautas moliūgų derlius.

2017 m. liepos 14 d. pareiškėjas pateikė atsakovei prašymą, jog KŽS (duomenys neskelbtini) plotas 14,07 ha būtų išskirtas į du laukus, kurių plotas būtų: 2,30 ha moliūgų (MOL) ir 11,77 ha grikių (GRI), kadangi dėl ypatingai drėgno ir lietingo laikotarpio dalis lauko su pasėtais moliūgais išnyko, ko pasekoje išnykusi lauko dalis buvo atsėta grikiais.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, nes tuo metu šalyje įsivyravo ekstremali situacija (nepalankios oro sąlygos (liūtys)). Šios liūtys buvo pripažintos force majeure aplinkybėms, t. y. didelis kritulių kiekis sąlygojo vykdomą žemės ūkio veiklą, pasėlių auginimą.

Pareiškėjas gavo 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimą apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus, prie kurio buvo pridėta 2017 m. lapkričio 23 d. Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikros ataskaita). Pareiškėjas apie patikrą nebuvo iš anksto informuotas. Patikrinimo metu buvo patikrinti tokie kontroliniai žemės sklypai (toliau – KŽS): 1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (toliau – Laukas Nr. 1), kuriame deklaruotas 7,05 ha (MOL) moliūgų plotas, patikros vietoje metu rastas plotas 4,65 ha moliūgų, o likusi dalis (2,40 ha) yra apaugęs plotas, todėl nustatytas 2,40 ha ploto trūkumas. 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (toliau – Laukas Nr. 2), kuriame deklaruotas 10,33 ha (MOL) moliūgų plotas, patikros vietoje metu rastas plotas 8,94 ha, t. y. šiame lauke rastas 2,97 ha ploto sublokuotas pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau) ir 5,97 ha moliūgai (MOL), todėl šiame lauke nustatytas 1,39 ha ploto trūkumas (10,33 ha - 8,94 ha = 1,39 ha). 3) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (toliau – Laukas Nr. 3), kuriame deklaruotas 14,07 ha (MOL) moliūgų plotas, patikros vietoje metu rastas plotas 14,07 ha: 11,73 ha plotas grikių (GRI) ir 2,34 ha moliūgų (MOL) (0,04 ha didesnis nei deklaruotas 2017 m. Paraiškoje pasėlio kodu MOL (moliūgai), tačiau 0,04 ha mažesnis nei deklaruotas 2017 m. Paraiškoje pasėlio kodu GRI (grikiai).

Pažymi, jog atsakovė NMA atliko vėlyvą patikrą, t. y. tik 2017 m. lapkričio 23 d., kai praėjo 3 mėnesiai po derliaus nuėmimo. Be to, patikros metu tikrintoja padarė Kontrolinių žemės sklypų nuotraukas, kuriose aiškiai matėsi, jog laukuose telkšo balos. Taigi, nuėmus derlių, šiose vietose nebuvo atliekami žemės įdirbimo darbai, nes dalis lauko buvo užmirkusi, technika negalėjo į ją įvažiuoti, todėl sužėlė žolė. Visgi, NMA tikrintoja į tai neatsižvelgė ir nepagrįstai konstatavo, jog tose dalyse, kur telkšojo balos ir nebuvo galimybės po derliaus nuėmimo suarti ar sulėkščiuoti (dėl ko sužėlė žolė), yra pieva.

Atsakovė NMA, vertindama pareiškėjo 2017 metų Paraišką, priėmė du sprendimus: 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. BR6-2733559 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, jog pareiškėjui yra išmokama 89.889,28 Eur dydžio galutinė paramos suma bei pritaikoma 892,01 Eur sankcija bei 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą BR6-2745683 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. NMA nurodė, jog pareiškėjui yra išmokama 89.889,28 Eur dydžio galutinė paramos suma bei pritaikoma 892,01 Eur bei 3.853,51 Eur sankcijos. Pareiškėjas šių sprendimų neskundė, kadangi šie sprendimai nebuvo susiję su nustatytais neva pažeidimais pagal 2017-11-23 patikros ataskaitą dėl moliūgų (MOL).

Visgi, atsakovė nežinia kokiu pagrindu remiantis po 3 metų ir vėl pakartotinai įvertino pareiškėjo 2017 metų Paraišką ir priėmė 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. BR6-3852058 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, jog pareiškėjui yra išmokama 68.047,22 Eur dydžio galutinė paramos suma bei pritaikomos 21.876,69 Eur sankcijos.

Galiausiai, atsakovė NMA, vertindama 2017 metų Paraišką, priėmė jau ketvirtą Sprendimą

pareiškėjo atžvilgiu dėl tos pačios 2017 metų paraiškos, t. y. 2020 m. spalio 21 d. Sprendimą Nr. 1417 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 17.149,85 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu NMA sprendimu, todėl jį apskundė Administracinių ginčų komisijai. Administracinių ginčų komisija priėmė 2021 m. sausio 7 d. sprendimą, kuriuo panaikino atsakovės NMA 2020 m. spalio 21 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovę NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 metų paraišką.

Tačiau atsakovė NMA ir vėl priėmė 2021 m. kovo 5 d. Sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 17.149,85 Eur dydžio sumą, kartu su sprendimu pateikusi Sentinel nuotraukas (už 2017, 2018 ir 2019 metus). Be to, atsakovė NMA priėmė 2021 m. kovo 10 d. Raštą, kuriuo nurodė, jog grąžintina suma pagal 2021 m. kovo 5 d. sprendimą skiriasi ir grąžintina suma visgi yra 14.975,93 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovės Sprendimu bei nurodo šiuos nesutikimo argumentus:

Visų pirma, iš atsakovės NMA pateiktų Sentinel nuotraukų neįmanoma nustatyti ar Kontroliniuose žemės sklypuose (Laukuose Nr. 1 ir Nr. 2) augo moliūgai bei ar juose buvo vykdoma žemės ūkio veikla, todėl atsakovė NMA nepagrįstai reikalauja sugrąžinti suteiktą paramą už moliūgus remdamasi tik Sentinel nuotraukomis ir teigdama, jog „Sentinel vaizdų detali analizė parodė, jog Lauke Nr. 1 yra dalis apaugusio ploto, o Lauke Nr. 2 yra dalis ganyklų pievų“. Pabrėžia, jog Sentinel nuotraukos yra naudojamos tik plotinių priemonių patikrose, o ne tikrinant ar auga pasėlis (moliūgai) Kontroliniuose žemės sklypuose. Tą nurodė ir pati NMA savo tinklalapyje bei savo 2021 m. kovo 15 d. straipsnyje „Artimiausioje ateityje palydoviniai vaizdai leis nustatyti pasėlių rūšį bei ar buvo nuimtas derlius“.

Antra, net jeigu atsakovė NMA ir nustatytų galimą pažeidimą, NMA tikrintojas privalo nuvykti į vietą ir fiziškai įsitikinti ar tikrai buvo pažeidimas. Tą nurodė pati atsakovė NMA minėta straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, atsakovė NMA Sentinel nuotraukas naudoja 2021 metais, o tikrina 2017 metais augintus moliūgus. Taigi, akivaizdu, jog atsakovė NMA pati prieštarauja ne tik savo teiginiams, bet ir paprastai logikai (juk NMA neturi galimybių šiuo metu fiziškai patikrinti tai, kas buvo įvykę 2017 metais). Juolab, atsakovė NMA, atlikusi patikrinimus 2017 metais, nenustatė jokių pažeidimų dėl moliūgų. Tad akivaizdu, jog atsakovės NMA reikalavimai dėl paramos už moliūgus sugrąžinimo yra visiškai nepagrįsti. Atsakovė iš Sentinel nuotraukų negali nustatyti, kokia kultūra, pasėliai augo Laukuose, nes nurodo, jog „galimai auga“, „ryškesnė žalia spalva“, „galimai žemė mechaniškai įdirbama“.

Trečia, atsakovės NMA pateiktos Sentinel nuotraukos yra neryškios ir neinformatyvios, iš kurių niekaip negalima nustatyti, ar Kontroliniuose žemės sklypuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla bei ar juose buvo auginami moliūgai. Juolab, dėl ekstremalios situacijos (liūčių) Laukuose telkšojo balos, sužėlė žolė, todėl galėjo atrodyti, jog yra pieva. Kadangi Sentinel nuotraukos yra neinformatyvios, todėl turi būti remiamasi 2017-11-23 Patikros ataskaita, kurioje yra nuotraukos iš pačių laukų (tiek iš Lauko Nr. 1, tiek iš Lauko Nr. 2). Iš šių 2017-11-23 patikros ataskaitos nuotraukų matyti, jog Laukuose Nr. 1 ir Nr. 2 telkšojo balos, todėl po derliaus nuėmimo nebuvo galimybės dalies Laukų suarti ar sulėkščiuoti. O kadangi dalis Laukų nebuvo suarta, jose telkšojo balos, todėl greitai sužėlė žolė. Todėl, praėjus 3 mėnesiams po derliaus nuėmimo ir jau sužėlus žolei, NMA tikrintojai galėjo pasirodyti, jog ten yra pieva.

Ketvirta, Sentinel nuotraukos niekaip neįrodo fakto, jog Laukų dalyse nebuvo vykdoma žemės ūkio veikla. Juolab, Administracinių ginčų komisija, nagrinėjusi pareiškėjo skundą, nagrinėjo 2017-11-23 patikros ataskaitos nuotraukas ir konstatavo, jog: „Nuotraukos nėra informatyvios, kad iš jų būtų galima kategoriškai teigti, jog Laukų 1 ir 2 dalyse nebuvo užsiimama žemės ūkio veikla, t.y. auginami moliūgai. Be to, kaip pareiškėjas nurodė skunde, patikra atlikta vėlai, praėjus 3 mėnesiams nuo nuimti derliaus, taip pat, kad Lauko 2 dalis, kurioje patikros metu Agentūra nustatė sublokuotą lauką 2,97 ha, pasėlio kodas DGP, po derliaus nuėmimo buvo užmirkusi, joje nebuvo atliekami žemės įdirbimo darbai ir per tą laiką apaugo žole“. Tad neaišku, kaip Sentinel nuotraukos gali įrodyti pažeidimus, jeigu buvo pripažintas force majeure, o laukai buvo įmirkę.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad visuose Laukuose buvo vykdoma žemės ūkio veikla bei auginami moliūgai, patvirtina VšĮ „Ekoagros“ atliktos 2017-06-09 patikra bei 2017-11-02 papildoma patikra. Buvo konstatuota, jog pareiškėjo A. J. Kontroliniuose žemės sklypuose (KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 ir KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1) nėra jokių pažeidimų, t. y. visose Kontrolinių žemės sklypų dalyse buvo vykdoma žemės ūkio veikla, buvo auginami moliūgai, buvo gautas moliūgų derlius. Tai, kad visuose Laukuose buvo auginami moliūgai patvirtina ir aplinkybė, jog moliūgų derlius buvo nuimtas ir dalis moliūgų derliaus parduota, tame tarpe parduoti ir kiti pasėliai. Šią informaciją pareiškėjas pateikė ir atsakovei NMA, tačiau atsakovė į tai visiškai neatsižvelgė.

Atsakovė NMA atliko pavėluotą patikrą, t. y. NMA 2017-11-23 patikrą vietoje atliko praėjus 3 mėnesiams nuo derliaus nuėmimo, o Laukų dalyse telkšojo vanduo dėl liūčių, todėl po derliaus nuėmimo nebuvo atliekami žemės įdirbimo darbai ir per tą laiką apaugo žole. Tuo metu, kai NMA atliko patikrinimą, pareiškėjas pagal Kontrolės taisykles (6.1 ir 29 p.) nebeturėjo pareigos patikrinimo metu kontroliniame žemės sklype (KŽS) užtikrinti, kad patikros metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį (moliūgus), kadangi toks reikalavimas buvo pasibaigęs 2017-08-01. Todėl atsakovė NMA negali laikyti, jog pareiškėjas atliko pažeidimą.

Pažymi, jog atsakovė NMA šių Sentinel nuotraukų niekad nenaudojo ir nesupažindino su jomis pareiškėjo. Nei per visus 3 metus nuo 2017 metų, nei nagrinėjant ginčą Administracinių ginčų komisijoje atsakovė NMA niekad nenaudojo Sentinel nuotraukų. Juolab, atsakovė NMA šias Sentinel palydovo nuotraukomis pradėjo naudotis tik nuo 2021 metų.

Pareiškėjas 2018 metais tuose pačiuose Laukuose augino pasėlius, o atsakovė NMA, juos patikrinusi, 2018 metais nenustatė jokių pažeidimų. Tad akivaizdu, jog jeigu tose Laukų dalyse būtų pieva, tai joje pareiškėjas 2018 metais nebūtų auginęs vasarinių rapsų. Todėl atsakovė NMA nepagrįstai remiasi Sentinel 2018 ir 2019 metų nuotraukomis, teigdama, jog ne visose Laukų dalyse buvo vykdoma žemės ūkio veikla. Kaip matyti, 2018 metais Lauke Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) ir Lauke Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)) buvo auginami vasariniai rapsai. Pati atsakovė NMA skundžiamame sprendime nurodo, jog pagal 2018 ir 2019 metų Sentinel nuotraukas dalyje Laukų nėra vykdoma žemės ūkio veikla, tačiau tokie atsakovės NMA teiginiai prieštarauja pačios atsakovės NMA pozicijai, nes atlikusi 2018 ir 2019 metais fizines patikras vietoje, nenustatė jokių pažeidimų (jog neva pareiškėjas deklaravo didesnį plotą, negu jame vykdo žemės ūkio veiklą). Taigi, akivaizdu, jog Sentinel nuotraukos yra visiškai beverčiai įrodymai, kurie niekaip nepagrindžia ar buvo vykdoma žemės ūkio veikla, kadangi didesnę ir svaresnę įrodomąją galią turi fizinė laukų patikra vietoje. Juolab, pati NMA, kaip minėta, straipsnyje nurodė, jog nustačius neatitikimus per Sentinel nuotraukas, turi būti vykstama į fizinę patikrą.

Atsakovė niekaip nepagrindė ir neįrodė, kaip susidarė 0,04 ha neatitikimai KŽS (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1 (Laukas Nr. 3). NMA tiek 2017-11-23 patikros ataskaitoje, tiek 2020-10-21 sprendime Nr. 1417 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ tik lakoniškai nurodė, jog yra susidaręs 0,04 ha neatitikimas. Visgi, kaip jau buvo minėta, Administracinių ginčų komisija priėmė 2021-01-07 sprendimą Nr. 21R-15, kuriuo panaikino atsakovės NMA 2020-10-21 sprendimą Nr. 1417 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ ir įpareigojo atsakovę NMA iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 metų paraišką. Taigi, atsakovė, priimdama skundžiamą 2021-03-05 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo pateikti įrodymus ir pagrindimą, kaip susidarė 0,04 ha neatitikimas. Tačiau atsakovė NMA nei Sentinel nuotraukomis, nei kitais įrodymais to nepagrindė. Todėl atsakovės NMA teiginiai, jog buvo 0,04 ha neatitikimas yra visiškai nepagrįstas.

Pažymi, jog jau buvo pasibaigęs 2017 m. Paraiškos vertinimas (pagal tuo metu galiojusių Kontrolės taisyklių 82.12 p.), tačiau po 3 metų atsakovė NMA ir vėl iš naujo pradėjo vertinti 2017 m. paraišką ir net nebuvo paaiškinta, kodėl buvo atnaujintas 2017 metų paraiškos vertinimas. Be to, dėl tos pačios 2017 metų paraiškos yra priimti net 4 skirtingi individualūs administraciniai aktai, o tai yra negalima situacija parodanti ir pažeidžia gero administravimo principą. Šią aplinkybę nurodė ir Administracinių ginčų komisija.

Pareiškėjas pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, jog iš pateiktų į bylą pareiškėjo deklaruotų laukų duomenų už 2015 ir 2016 metus matyti, jog tiek 2015, tiek 2016 metais abiejų žemės sklypų plotai sutampa su 2017 metais deklaruotų žemės sklypų plotais. Taip pat nurodo, jog pateikė į bylą įrodymus (Panaudos sutartis dėl Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie pagrindžia, jog ginčo sklypų plotas 7,05 ha ir 10,33 ha 2018 ir 2019 metais sumažėjo ne dėl to, jog pareiškėjas ankstesniais metais (2017 metais) ten neva nevykė žemės ūkio veiklos ir neaugino derliaus. Paaiškina, jog Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 2018 metais sumažėjo dėl dviejų priežasčių: savininkas V. T. atsiėmė 2,5 ha, o likusi dalis (1,86 ha) sumažėjo dėl force majeure (liūčių), po kurios nebuvo įmanoma tų lauko dalių įdirbti dėl įmirkimo. Pažymi, jog NMA 2018 metais patikrinusi sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė jokių pažeidimų. Tad, jeigu tose laukų dalyse būtų pieva, tai joje pareiškėjas 2018 metais nebūtų auginęs vasarinių rapsų. Taigi, nors 2018 metais ir sumažėjo plotas, tačiau atsakovė jokių pastabų dėl to neturėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą tenkinti juose nurodytais motyvais.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

Nurodo, jog NMA pakartotinai įvertino 2017 m. gegužės 21 d. pateiktą pareiškėjo paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, ir nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso tiesioginių išmokų, susietosios paramos už plotą ir kompensacinių išmokų suma, todėl susidarė bendra 17 149,85 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

Paaiškina, jog grąžintinų lėšų sumos susidarymo aplinkybės – NMA patikros vietoje metu nustatyti neatitikimai. 2017 m. lapkričio 23 d. NMA atliko patikrą vietoje pareiškėjo 2017 m. Paraiškos deklaruotų duomenų. Apie Patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas 2017 m. gruodžio 1 d. el. paštu išsiųstu NMA 2017 m. lapkričio 29 d. Pranešimu apie patikros vietoje metu nustatytus neatitikimus Nr. 43448, prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje / nuotolinės patikros ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikros ataskaita) kopija ir darytos laukų nuotraukos, kuriuose užfiksuoti padaryti pažeidimai. Darytose nuotraukose yra nurodyta laukų nuotraukų darymo data, nuotraukose nurodytos fotografavimo kryptys ir koordinatės, kuriomis buvo fotografuota – taigi, nuotraukose užfiksuoti padaryti pažeidimai.

Taip pat informacija apie Patikros rezultatus buvo patalpinta pagrindiniame NMA informavimo šaltinyje – informaciniame portale (https://portal.nma.lt) (2017 m. Taisyklių 72.7, 82.1, 82.2 papunkčiai). Pareiškėjas laikomas informuotu apie paraiškoje nustatytus neatitikimus nuo informacijos apie jas atsiradimo Portale dienos (2017 m. Taisyklių 79 punktas).

Atsakydama į pareiškėjo skundo argumentus, NMA paaiškina, kad 2017 m. Taisyklių 89 punkte yra įtvirtinta NMA teisė administruoti ankstesniais metais pateiktas paraiškas iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Pabrėžia, kad pareiškėjui buvo išmokėta paramos suma neįvertinus NMA 2017 m. lapkričio 23 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytų pažeidimų, todėl ir susidarė Pareiškėjo grąžintina lėšų suma, kurią jis turi grąžinti NMA.

Teigia, kad nors pareiškėjas ir nebuvo informuotas apie patikrą vietoje bei patikros vietoje metu nedalyvavo, tačiau tai nekeičia NMA nustatytų pažeidimų, kadangi Pareiškėjas pateikdamas 2017 m. Paraišką savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais bei sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrą vietoje (2017 m. Paraiškos III dalies 1 punktas). Be to pastebi, kad Reglamento Nr. 1306/2013 59 straipsnio nuostatomis, NMA nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus. Tokia pareiga NMA nenustatyta ir nacionalinio lygmens teisės aktuose. Akcentuoja, kad patikrų vietoje tikslas – paramos skyrimo reikalavimų atitikties arba kompleksinio paramos susiejimo patikrinimas, todėl pranešimas apie būsimą patikrą tam tikrais atvejais gali pakenkti kontrolės tikslams.

Pažymi, jei pareiškėjas manė, kad Patikros vietoje ataskaitoje yra nurodytos neteisingai užfiksuotos aplinkybės (faktai) jis galėjo apskųsti Patikros vietoje ataskaitą, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas apie force majeure aplinkybes, jei jos buvo, ir galėjo turėti įtakos 2017 m. Paraiškos administravimui ir NMA skolos sprendimo priėmimui, turėjo pranešti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Šiuo atveju, NMA nėra gavusi iš pareiškėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pažeidimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat NMA nėra gavusi iš Pareiškėjo duomenų, įrodančių, jog jis būtų informavęs NMA, jog negalės tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2017 m. spalio 20 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-2260 pateiktą informaciją, darytina išvada, kad Kauno rajone, kuriame yra deklaruoti visi Pareiškėjo laukai, 2017 m. liepos – rugpjūčio mėn. kritulių nuokrypio nebuvo, todėl šiuo atveju paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija neturėjo įtakos ūkininkavimo sąlygoms, ir ši situacija pripažintina force majeure sąlyga, yra visiškai nepagrįsta.

Be kita ko, Pareiškėjo 2017 m. lapkričio 23 d. atliktos patikros vietoje metu nustatytiems pažeidimams, įtakos force majeure aplinkybės neturėjo, kadangi laukuose buvo atliekami matavimai, o ne vertinama ar yra deklaruotas 2017 m. Paraiškoje pasėlis ar ne, šiuo atveju laukai buvo pamatuoti pagal natūralias laukų dirbimo ribas, t. y. kaip faktiškai Pareiškėjas ūkininkauja natūroje, ir keliuose laukuose buvo rasti ploto trūkumai, o tos laukų dalys, kurios buvo apleistos bei apaugusios buvo atmestos iš paramai tinkamo ploto. Todėl šiuo atveju Pareiškėjo argumentai dėl ekstremalios situacijos 2017 m. Lietuvoje egzistavusios yra nepagrįsti, nes ginčo laukuose ploto trūkumas negalėjo susidaryti dėl šių Pareiškėjo skunde minimų aplinkybių.

Taip pat Pareiškėjas Skunde akcentuoja, jog jį tikrino VšĮ „Ekoagros“ ir tai grindžia VšĮ „Ekoagros“ 2017 m. birželio 9 d. tikrinimo protokolu Nr. PAG-K-17-00357. Atsakydami į tai, paaiškina, kad VšĮ „Ekoagros“ Įsakymu pavesta vykdyti sertifikavimo įstaigos funkcijas, o tuo tarpu NMA yra akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo konkrečiu atveju, kad parama būtų skiriama pareiškėjams, kurie laikosi prisiimtų įsipareigojimų 2017 m. Taisyklėse. Pateikto VšĮ “Ekoagros” ekologinės gamybos tikrinimo protokolo duomenys nepaneigia NMA nustatytų aplinkybių, nes VšĮ “Ekoagros” vertino ekologinio žemės ūkio atitikimą Ekologinio žemės ūkio taisyklėms, o ne paramos skyrimą reglamentuojančioms taisyklėms, be to minėta institucija net nematavo Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje deklaruotų moliūgų plotų.

Byloje nėra duomenų apie tai, kada pareiškėjas įsigijo bei pasodino moliūgus, nei NMA, nei teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų bei paaiškinimų, kokiu tankumu bei ar visame įsipareigotame plote sodino moliūgus. Pabrėžia, kad NMA ne teigia, jog ginčo laukuose iš vis nėra ir nebuvo moliūgų, tačiau NMA patikros vietoje užfiksuoti duomenys bei duomenų analizė 2017 – 2019 metų laikotarpyje, tik patvirtina, kad tos ginčo laukų dalys nėra ir nebuvo dirbamos, todėl nėra pagrįsti pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atliktos NMA patikros vietoje bei turėtų būti atmesti.

Nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog NMA nepagrįstai vadovaujasi palydovinių vaizdų „Sentinel“ informacija, kuri patvirtina NMA 2017 m. lapkričio 23 d. atliktos patikros vietoje rezultatus. Pastebi, kad palydovinių vaizdų „Sentinel“ duomenys yra labai aukštos skiriamosios gebos palydovinių nuotraukų vaizdai, kurių analizė parodė, kad pareiškėjo ginčo laukų plotas sumažėjo pagrįstai, t. y. visas neišmatuotas ir apaugęs plotas nesikeitė nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Pagal pridedamus „Sentinel“ vaizdus galima stebėti kaip keičiasi spalva Lauke Nr. 1: 2017 m. birželio 14 d. vaizde matosi akivaizdus lauko įdirbimas (įdirbta lauko dalis yra tamsiai rudos spalvos), tose įdirbtose laukų vietose galimai pareiškėjas ir sodino moliūgus; likusioje lauko dalyje įdirbimo faktas neužfiksuotas (jis žalios spalvos); 2017 m. liepos 6 d. lauko dalyje pradeda augti moliūgai kartu su žole. 2017 m. rugpjūčio 5 d. lauke auga moliūgai kartu su pieva, 2017 m. rugpjūčio 25 d. pradedamas nuimti moliūgų derlius, o 2017 m. rugsėjo 24 d. lauke atauginėja žolė.

Taip pat dirbamo Lauko Nr. 2 ribos taip pat buvo patikrintos pagal „Sentinel“ vaizdus, kurių analizė parodė, kad lauko plotas sumažėjo pagrįstai, t. y. deklaruotas buvo didesnis plotas negu realiai dirbamas. Tai pat pastebi, kad NMA atliko papildomą „Sentinel“ duomenų analizę pagal pareiškėjo 2018 m. ir 2019 m. pateiktas Paraiškas. Pabrėžia, kad sulyginus ir išanalizavus duomenis ginčo laukuose 2017 – 2019 metų laikotarpyje matyti, kad ginčo laukų dalys, kuriose buvo fiksuoti sublaukai, t. y. nedirbamas žemės plotas, kuriame pareiškėjas neaugino moliūgų yra toks pat ir 2018 m. ir 2019 m. Vadinasi, NMA 2017 m. lapkričio 23 d. atliktos patikros vietoje metu buvo teisėtai bei pagrįstai konstatuotas pareiškėjo pažeidimas dėl sublaukų, nes duomenų analizė rodo, jog pareiškėjas ginčo laukų dalių nedirbo ir 2018 metais ir 2019 metais.

Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog ginčas byloje nevyksta, kad pareiškėjas nesėjo ir neaugino moliūgų ginčo laukuose, tačiau ginčas vyksta dėl to, kad pareiškėjo 2017 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruotuose moliūgų laukuose buvo nustatytas ploto trūkumas, t. y. 2017 m. Paraiškoje buvo deklaruotas didesnis plotas, o NMA Patikros vietoje metu Lauką Nr. 1 ir Lauką Nr. 2 pamatavo pagal natūralias laukų dirbimo ribas ir nustatė ploto trūkumą.

Pastebi, kad iš NMA pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad ginčo laukuose 2017 m. ploto trūkumas buvo nustatytas teisėtai bei pagrįstai, nes išsami 2018 m. ir 2019 m. palydovinių vaizdų „Sentinel“ analizė bei NMA 2019 m. lapkričio 11 d. – 22 d. atliktos patikros vietoje rezultatas tik dar kartą patvirtino faktą, kad pareiškėjo ginčo laukuose dirbimo ribos buvo tokios pačios kaip ir 2018 m. bei 2019 m.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl NMA 2021 m. kovo 5 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir 2021 m. kovo 10 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Skundžiamu Sprendimu ir Raštu, pakartotinai įvertinusi pareiškėjo 2017 m. Paraišką, NMA nustatė, kad pareiškėjui buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė 14 975,93 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma, kurią pareiškėjas privalo grąžinti NMA.

Bylos duomenys patvirtina, kad NMA 2017 m. lapkričio 23 d. atliko pareiškėjo 2017 m. Paraiškos patikrą vietoje, kurios metu nustatė, jog: 1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) Lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,05 ha pasėlis kodu MOL (moliūgai) plotas, faktinis lauko plotas yra 4,65 ha, t. y. šiame lauke rastas 4,65 ha ploto pasėlis MOL (moliūgai), o neišmatuotas plotas yra apaugęs plotas, todėl šiame lauke nustatytas 2,40 ha ploto trūkumas (7,05 ha – 4,65 ha = 2,40 ha); 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) Lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 10,33 ha pasėlis kodu MOL (moliūgai) plotas, faktinis lauko plotas yra 8,94 ha, t. y. šiame lauke rastas 2,97 ha ploto sublaukas pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), ir 5,97 ha pasėlis kodu MOL (moliūgai), todėl šiame lauke nustatytas 1,39 ha ploto trūkumas (10,33 ha – 8,94 ha = 1,39 ha). Patikros metu pažeidimas buvo fiksuojamas nuotraukose.

Apie patikros vietoje nustatytus neatitikimus pareiškėjas buvo informuotas NMA 2017 m. lapkričio 29 d. pranešimu, prie kurio buvo pridėta Paraiškos patikros vietoje ataskaitos kopija.

NMA, vertindama pareiškėjo 2017 metų Paraišką, priėmė du sprendimus: 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. BR6-2733559 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, jog pareiškėjui yra išmokama 89 889,28 Eur dydžio galutinė paramos suma bei pritaikoma 892,01 Eur sankcija bei 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą BR6-2745683 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“. Pareiškėjas šių sprendimų neskundė, kadangi šie sprendimai nebuvo susiję su nustatytais pažeidimais pagal 2017-11-23 patikros ataskaitą dėl moliūgų (MOL).

Atsakovė po 3 metų pakartotinai įvertino pareiškėjo 2017 metų Paraišką ir priėmė 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. BR6-3852058 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, kuriame nurodė, jog pareiškėjui yra išmokama 68 047,22 Eur dydžio galutinė paramos suma bei pritaikomos 21 876,69 Eur sankcijos.

Be to, atsakovė NMA, vertindama 2017 metų Paraišką, priėmė ketvirtą Sprendimą pareiškėjo atžvilgiu dėl tos pačios 2017 metų paraiškos, t. y. 2020 m. spalio 21 d. Sprendimą Nr. 1417 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo įpareigojo pareiškėją grąžinti 17 149,85 Eur dydžio sumą. Pareiškėjas nesutiko su tokiu NMA sprendimu, todėl jį apskundė Administracinių ginčų komisijai. Administracinių ginčų komisija 2021 m. sausio 7 d. sprendimu panaikino NMA 2020 m. spalio 21 d. sprendimą ir įpareigojo atsakovę iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 metų paraišką.

Atsakovė NMA priėmė šioje byloje ginčijamą 2021 m. kovo 5 d. Sprendimą, kuriuo vėlgi įpareigojo pareiškėją grąžinti 17 149,85 Eur dydžio sumą, kartu su sprendimu pateikusi Sentinel nuotraukas (už 2017, 2018 ir 2019 metus). Be to, NMA priėmė 2021 m. kovo 10 d. Raštą, kuriuo nurodė, jog grąžintina suma pagal 2021 m. kovo 5 d. sprendimą skiriasi ir grąžintina suma visgi yra 14 975,93 Eur.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 05 16 iki 2017 12 02) (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2017 03 02 iki 2018 03 29) (toliau – ir MPŪV taisyklės) bei 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas taisyklėmis (toliau – 2017 metų EKO taisyklės).

Pagal Taisyklių 4.21 punktą pagrindinė tiesioginė išmoka – išmoka iš Europos Sąjungos biudžeto lėšų, pagal vienkartinės išmokos už plotus schemą mokama pareiškėjui už deklaruotą plotą, atitinkantį paramos teikimo reikalavimus einamaisiais metais. Taip pat pagal Taisyklių 4.29 punktą Susietoji parama už plotą – papildoma parama iš Europos Sąjungos lėšų, mokama tam tikrą žemės ūkio naudmenų plotą deklaruojančiam pareiškėjui už daržovių, išskyrus bulves, auginimą uždarajame (šildomuose šiltnamiuose) ir atvirajame grunte, taip pat už vaisių, uogų, baltyminių augalų, cukrinių runkelių, sėklinių bulvių auginimą bei javų auginimą iš sertifikuotos sėklos.

Taisyklių 4.19 punkte nustatyta, kad neteisingas deklaravimas – didesnio žemės ūkio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ir (arba) miškų ūkio veikla, deklaravimas. Pagal Taisyklių 82.4 punktą Agentūra, vadovaudamasi Europos Sąjungos teisės aktų ir kitų dokumentų nuostatomis, už neteisingai deklaruotą plotą pareiškėjams sumažina mokėtiną arba susigrąžina išmokėtą paramą.

Nagrinėjamu atveju 2017 m. Patikros metu buvo nustatyta, kad: 1) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) Lauke Nr. 1, kuriame deklaruotas 7,05 ha pasėlis kodu MOL (moliūgai) plotas, faktinis lauko plotas yra 4,65 ha, t. y. šiame lauke rastas 4,65 ha ploto pasėlis MOL (moliūgai), o neišmatuotas plotas yra apaugęs plotas, todėl šiame lauke nustatytas 2,40 ha ploto trūkumas (7,05 ha – 4,65 ha = 2,40 ha); 2) KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) Lauke Nr. 2, kuriame deklaruotas 10,33 ha pasėlis kodu MOL (moliūgai) plotas, faktinis lauko plotas yra 8,94 ha, t. y. šiame lauke rastas 2,97 ha ploto sublaukas pasėlio kodu DGP (daugiametės ganyklos arba pievos 5 metų ir daugiau), ir 5,97 ha pasėlis kodu MOL (moliūgai), todėl šiame lauke nustatytas 1,39 ha ploto trūkumas (10,33 ha – 8,94 ha = 1,39 ha). Įvertinusi Patikros rezultatus, NMA nustatė, kad Pareiškėjo 2017 m. Paraiškoje neteisingai deklaruotas 6,72 ha plotas.

NMA ginčijamame Sprendime nurodė, jog už Patikros metu nustatytą paramai netinkamą 6,72 ha plotą susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) nemokama ir taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo, bei dėl Patikros metu nustatyto 3,79 ha ploto trūkumo (-1,39 ha + -2,40 ha) pagrindinė tiesioginė išmoka ir parama pagal Priemonę MN už 3,79 ha plotą nemokama ir taikoma sankcija dėl neteisingo deklaravimo. Taip pat dėl Patikros metu rasto 2,97 ha ploto sublauko ir rasto 0,04 ha mažesnio ploto jau išmokėta parama už šiuos plotus pagal Priemonę EKOV susigrąžinama. Sprendime nurodyta, jog 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama susietoji parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte) buvo 38,91 ha, o nustatytas 32,19 ha faktinis tinkamas plotas, todėl 2017 m. Paraiškoje dėl neteisingo deklaravimo deklaruotas plotas viršijo tinkamą paramai plotą 6,72 ha, t. y. daugiau nei 20 proc. ((38,91 ha – 32,19 ha) / 32,19 ha x 100 proc. = 20,876 proc.), todėl parama už vaisių, uogų ir daržovių auginimą (išskyrus bulvių auginimą atvirame grunte), vadovaujantis 2017 m. Taisyklių 92 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 straipsnio 1 dalimi, neskiriama.

Pareiškėjas nesutinka su ginčijamu sprendimu ir teigia, jog jau buvo pasibaigęs 2017 m. Paraiškos vertinimas, tačiau po trejų metų atsakovė ir vėl iš naujo pradėjo vertinti 2017 m. paraišką. Be to, atsakovė nepagrįstai remiasi Reglamento 2988/95 3 straipsnio 1 punktu, kuriame numatytas 4 metų senaties terminas dėl patraukimo atsakomybėn, kadangi atsakovė nespėjo per 18 mėnesių pateikti pareiškėjui reikalavimą grąžinti skolą, kaip tai yra įtvirtinta Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas terminas, per kiek laiko NMA turėtų imtis veiksmų dėl skolos susigrąžinimo, t. y. per 18 mėn., o tuo tarpu Reglamento 2988/95 3 straipsnio 1 dalyje numatytas 4 metų senaties terminas, t. y. laikotarpis, per kurį NMA gali taikyti pareiškėjui atsakomybę dėl netinkamai prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Nors šiuo atveju pareiškėjas nebuvo informuotas apie patikrą vietoje bei patikros vietoje metu nedalyvavo, tačiau pareiškėjas pateikdamas 2017 m. Paraišką savo parašu patvirtino, kad yra susipažinęs su teisės aktų reikalavimais bei sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrą vietoje (2017 m. Paraiškos III dalies 1 punktas). Be to, pagal Reglamento Nr. 1306/2013 59 straipsnio nuostatas, NMA nėra įtvirtinta pareiga apie numatomas vykdyti patikras vietoje informuoti pareiškėjus.

Taisyklių 95 punktas numatė, kad Agentūra turi teisę ankstesniais ar einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo bei priimti sprendimus dėl reikalavimo grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos sumos ir (arba) taikyti kitas poveikio priemones už su prašoma arba gauta parama susijusių įsipareigojimų nevykdymą ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymą atlikusi administracinį patikrinimą ir (arba) patikrą vietoje tada, kai pareiškėjas nesilaikė paramos suteikimo ar paraiškoje numatytų reikalavimų, ar pažeidė paramos gavimo ir naudojimo sąlygas. Už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DR5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama už ketverius metus (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas mažiau nei ketverius metus – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai), skaičiuojant nuo metų, kuriais buvo padarytas (užfiksuotas) pažeidimas, tačiau ne ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai (arba, Agentūrai pagal jos nustatytą tvarką išnagrinėjus ir nustačius atvejus, kad plotas paramai netinkamas ilgiau nei iki paskutiniųjų metų prieš tai, kuriais buvo daryti ortofotografiniai žemėlapiai – už tiek metų, kiek plotas buvo netinkamas paramai, bet ne daugiau kaip už ketverius metus).

Pagal Taisyklių 85.6 punktą ŽŪIKVC nuo einamųjų metų paraiškų teikimo pradžios žiniatinklio tarnyba perduoda Agentūrai einamųjų metų aktualią KŽS_DR5LT, o pagal Taisyklių 85.8 punktą parengia ir išplatina informacinę medžiagą žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimui. Pagal Taisyklių 85.3 punktą patikslina KŽS_DR5LT: pagal KŽS, kurių GKODAS yra bl1b, kuriuose einamaisiais metais buvo deklaruota – iki einamųjų metų spalio 1 d.; pagal einamaisiais metais deklaruotus laukus, kurių kultūros kodas NEP, pagal didelės skiriamosios gebos palydovinius vaizdus ir dalį naujausių ortofotografinių žemėlapių – iki einamųjų metų lapkričio 1 d.; pagal likusią einamųjų metų naujausių ortofotografinių žemėlapių dalį – iki kitų metų vasario 1 d.; pagal Agentūros patikros vietoje, planinių patikrų ir kitų, išskyrus KPP patikras, išankstinių KŽS ribų pasikeitimų duomenis – iki kitų metų balandžio 1 d.; pagal Agentūros patikras, gautas po kitų metų kovo 15 d., KŽS_DR5LT tikslinama iki gegužės 1 d. Pagal Taisyklių 99 punktą, jeigu nesilaikoma taisyklių 7.13 papunktyje nustatytosios laukų sutvarkymo tvarkos, taip pat, jeigu einamųjų (paraiškos teikimo) metų ortofotografinėje medžiagoje arba palydoviniame vaizde nustatomas paramai netinkamas plotas (nepriklausomai nuo šios medžiagos fiksavimo einamaisiais metais datos), parama už tokį plotą nemokama ir laikoma, kad tai yra neteisingo deklaravimo atvejis.

Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia NMA teisę ankstesniais ir einamaisiais metais pateiktas paraiškas administruoti iš naujo.

Pareiškėjas skunde remiasi force majeure aplinkybėmis, kurios turėjo įtakos atliktos patikros vietoje metu nustatytiems pažeidimams. Teigia, jog 2017 m. liepos 14 d. įteikė atsakovei prašymą, kad KŽS (duomenys neskelbtini) plotas 14,07 ha būtų išskirtas į du laukus, kurių plotas būtų: 2,30 ha moliūgų (MOL) ir 11,77 ha grikių (GRI), kadangi dėl ypatingai drėgno ir lietingo laikotarpio dalis lauko su pasėtais moliūgais išnyko, ko pasekoje išnykusi lauko dalis buvo atsėta grikiais.

Pažymi, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 781 paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, nes tuo metu šalyje įsivyravo ekstremali situacija (nepalankios oro sąlygos (liūtys)). Šios liūtys buvo pripažintos force majeure aplinkybėmis, t. y. didelis kritulių kiekis sąlygojo vykdomą žemės ūkio veiklą, pasėlių auginimą. Pažymi, jog iš pačios atsakovės NMA pateiktos Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2017 m. spalio 20 d. pažymos matyti, jog Kauno rajone spalio 1-15 d. kritulių kiekis nuo SKN yra net 230 mm, o liepos ir rugpjūčio mėn. taip pat buvo didelis lietaus kiekis. Be to, pareiškėjas pateikė į bylą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2021 m. lapkričio 23 d. pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, jog kritulių kiekis rugsėjo mėnesį viršijo 1,6 karto, o spalio mėnesį viršijo net 2 kartus standartinę klimato normą (SKN). Papildomai pateikė į bylą 2017 m. spalio 4 d. Kauno rajono savivaldybės straipsnį „Liūtys neužgesino pakaunės ūkininkų optimizmo“, Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo projektą ir aiškinamąjį raštą bei Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimo posėdžio protokolą.

Be to, pareiškėjas teigia, jog 2017 m. lapkričio 23 d. buvo atlikta fizinė patikra vietoje ir buvo galima matyti (tai patvirtina ir fotonuotraukos), jog laukai yra permirkę, telkšo balos, todėl tų vietų po derliaus nuėmimo nebuvo galimybės suarti (dėl ko sužėlė žolė). Tuo tarpu pareiškėjas derlių nuėmė rugsėjo mėn. pradžioje, o atsakovė patikrą atliko tik lapkričio mėn. pabaigoje. Taip pat pažymi, jog atsakovė, vertindama tą pačią paraišką, 2018 m. kovo 15 d. ir 2018 m. balandžio 20 d. atsižvelgė į minėtas aplinkybes ir sankcijų netaikė, o jau po trejų metų, pakartotinai vertindama 2017 m. paraišką į šias aplinkybes neatsižvelgė ir pritaikė sankcijas.

Atsakovė, atsikirsdama į šiuos pareiškėjo argumentus nurodo, kad 2017 m. TI taisyklių 90 punkte yra įtvirtinta nuostata, jog teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus. Taigi, pranešimas NMA apie force majeure yra siejamas su tokių aplinkybių atsiradimo faktu ir apie šį faktą turi būti pranešama NMA nedelsiant po to, kai jis įvyksta. Pareiškėjas apie force majeure aplinkybes, jei jos buvo, ir galėjo turėti įtakos 2017 m. Paraiškos administravimui ir NMA skolos sprendimo priėmimui, turėjo pranešti NMA per 15 darbo dienų nuo įvykusio fakto. Šiuo atveju, NMA nėra gavusi iš pareiškėjo jokių dokumentų, patvirtinančių, kad pažeidimai atsirado dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, taip pat NMA nėra gavusi iš pareiškėjo duomenų, įrodančių, jog jis būtų informavęs NMA, jog negalės tinkamai laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Reglamento (ES) Nr. 1306/2013 2 straipsnio 2 dalies c punkte įtvirtinta, kad bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos tikslais, force majeure ir išimtinės aplinkybės gali visų pirma būti pripažįstamos tokiais atvejais kaip didelė gaivalinė nelaimė, turinti didelį poveikį valdai. Paramos gavėjo pareiga raštu kompetentingai institucijai pranešti apie force majeure ir išimtines aplinkybes eksplicitiškai yra nustatyta 2014 m. kovo 11 d. Komisijos deleguoto Reglamento Nr. 640/2014, kuriuo yra papildomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1306/2013 nuostatos dėl integruotos administravimo ir kontrolės sistemos ir dėl išmokų neskyrimo arba atšaukimo sąlygų bei administracinių nuobaudų, taikomų tiesioginėms išmokoms, paramai kaimo plėtrai ir kompleksinei paramai, 4 straipsnio 2 dalyje.

TI taisyklių 90 punkte įtvirtinta, kad teisė gauti išmokas neprarandama, jei nustatyti reikalavimai neįvykdomi dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo valios. Tokiais atvejais pareiškėjas ar jo įpėdinis per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai sužinojo arba galėjo sužinoti apie nuo pareiškėjo valios nepriklausančias aplinkybes, praneša raštu Agentūrai apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo Sprendimo turinio, atsakovė Sprendime paminėjo, jog gavo pareiškėjo 2017 m. liepos 14 d. prašymą dėl Lauko Nr. 1 išskyrimo į du laukus ir į šį prašymą atsižvelgė, t. y. 2017 m. Paraiškoje deklaruotus lauko duomenis pakeitė į pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją, tačiau dėl force majoure aplinkybių taikymo ginčijamame Sprendime visiškai nepasisakė, nors pati atsakovė yra pateikusi į bylą Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2017 m. spalio 20 d. pažymą.

Paminėtina, jog LVAT 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2806-552/2021 nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su Vyriausybės nutarimais dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo, laikotarpio nuo kada buvo paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija, jos įtakos ūkininkavimo salygoms. Nors pareiškėja apie šias aplinkybes atsakovui nepranešė teisės aktuose nustatyta tvarka, tačiau ši aplinkybė negali savaime paneigti pareiškėjai teisės aktuose suteiktos teisės neprarasti bent dalies NMA administruojamų išmokų.

Nagrinėjamu atveju pagal byloje esančius duomenis, NMA pozicija dėl force majoure aplinkybių taikymo yra pakankamai dviprasmiška. NMA internetiniame puslapyje paskelbtame straipsnyje „Dėl įsipareigojimų vykdymo esant blogoms oro sąlygoms (atnaujinta, atsižvelgiant į ekstremalios situacijos paskelbimą šalies mastu)“ buvo paskelbta, jog: „atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. spalio 4 d. paskelbta ekstremali situacija visoje šalyje, ūkininkai neturi imtis jokių papildomų veiksmų. Atvykę NMA specialistai užfiksuos lauko būklę ir patys gaus pažymą iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos.“ Taigi, iš vienos pusės pripažįstama apie paskelbtą ekstremalią situaciją, tačiau iš kitos pusės teigiama, jog pareiškėjas neįvykdė Taisyklių 90 punkto reikalavimų, t. y. nepranešė apie išskirtines aplinkybes, nepriklausančias nuo jo valios.

Nesutiktina su atsakovės argumentu, jog šioje byloje pareiškėjas neįrodė, jog jo 2017 metų Paraiškoje deklaruotuose moliūgų plotuose nebuvo nustatyta ploto trūkumų, be to, nepateikė rašytinių įrodymų, kad deklaruotas plotas atitiko faktinį plotą, kadangi ne pareiškėjui, bet atsakovei tenka ši įrodinėjimo pareiga.

LVAT 2021 m. gruodžio 21 d. priimtame sprendime administracinėje byloje Nr. eA-2363-556/2021 atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, siekdamas paneigti dalį tiesioginės išmokos, turi surinkti tokius įrodymus, kurie nekeltų abejonių dėl padaryto pažeidimo. Pagal nusistovėjusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtent Agentūrai tenka pareiga pagrįsti, kokie faktiniai duomenys suponuoja pareigą grąžinti išmokėtas lėšas. Ir tie duomenys turi būti aiškūs, konkretūs bei pakankami, o pastarųjų trūkumas, abstraktumas, netikslumas trukdo pripažinti paramą administruojančios institucijos sprendimus teisėtais bei pagrįstais (žr., pvz., LVAT 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-133-556/2019). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymėjo, kad Agentūra turi tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, faktinę situaciją apibūdinti bei pagrįsti ją taip, jog ji būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas (žr., pvz., LVAT 2013 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1229/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pabrėžęs (pvz., administracinės bylos Nr. A822-134/2011, Nr. A444-3076/2011), jog Agentūra, kaip savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas, privalo surinkti tokius įrodymus, kurie aiškiai, neprieštaringai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus, nes priešingu atveju tie pažeidimai laikytini menamais. Taigi, padaryti pažeidimai turi būti neginčijamai įrodyti, neturi būti jokių prieštaravimų, o pareiga pateikti pakankamus ir aiškius įrodymus tenka Agentūrai.

Nagrinėjamo ginčo atveju lieka neaišku, ar priimant ginčijamą Sprendimą, 2017 metų ekstremalių oro sąlygų aplinkybė neturėjo visiškai jokios reikšmės – neteisingai deklaruotas plotas tik dėl paties pareiškėjo kaltės, ar vis dėlto ekstremalių oro sąlygų aplinkybė padarė įtaką ginčo žemės ūkio naudmenoms, bet nesilaikymas Taisyklių 90 punkto nuostatų paneigė galimybę gauti išmokas.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog atsakovė, priimdama ginčijamą Sprendimą remiasi 2017-2019 metais darytomis Sentinel nuotraukomis, nors šių nuotraukų atsakovė nenaudojo per visą trejų metų Paraiškos administravimo laikotarpį, nei priimant ankstesnius sprendimus, nei nagrinėjant ginčą Administracinių ginčų komisijoje. Pareiškėjui apie šias Sentinel nuotraukas nebuvo žinoma, o tai pažeidžia gero administravimo principus. Taip pat nurodo, jog atsakovė NMA nepagrįstai reikalauja sugrąžinti suteiktą paramą už moliūgus remdamasi tik Sentinel nuotraukomis ir teigdama, jog „Sentinel vaizdų detali analizė parodė, jog Lauke Nr. 1 yra dalis apaugusio ploto, o Lauke Nr. 2 yra dalis ganyklų pievų“, nors pati atsakovė iš Sentinel nuotraukų negali nustatyti, kokia kultūra, pasėliai augo Laukuose, nes nurodo, jog „galimai auga“, „ryškesnė žalia spalva“, „galimai žemė mechaniškai įdirbama“. Tuo tarpu 2017-11-23 buvo atlikta fizinė patikra vietoje ir galima matyti iš nuotraukų, jog laukai yra permirkę, telkšo balos. Be to, byloje jo pateikti duomenys patvirtina, jog VšĮ „Ekoagros“ tikrintojas 2017 m. birželio 9 d. atlikęs patikrą bei 2017 m. lapkričio 2 d. papildomą patikrą konstatavo, jog pareiškėjo kontroliniuose žemės sklypuose (KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1, KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 ir KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1) nėra jokių pažeidimų, t. y. visose kontrolinių žemės sklypų dalyse buvo vykdoma žemės ūkio veikla, buvo auginami moliūgai, buvo gautas moliūgų derlius. Taip pat pareiškėjas papildomai pateikė į bylą už 2015 ir 2016 metus deklaruotų laukų duomenis, iš kurių matyti, jog tiek 2015, tiek 2016 metais abiejų žemės sklypų plotai sutampa su 2017 metais deklaruotų žemės sklypų plotais.

Kadangi atsakovė ginčijamame Sprendime rėmėsi ir 2018 bei 2019 m. palydovinių Sentinel analize bei 2019 m. atliktos patikros rezultatais, pareiškėjas pateikė į bylą papildomus įrodymus (Panaudos sutartis dėl Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie pagrindžia, jog ginčo sklypų plotas 7,05 ha ir 10,33 ha 2018 ir 2019 metais sumažėjo ne dėl to, jog pareiškėjas ankstesniais metais (2017 metais) ten nevykė žemės ūkio veiklos ir neaugino derliaus, tačiau, kaip teigia pareiškėjas, Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) plotas 2018 metais sumažėjo dėl dviejų priežasčių: savininkas V. T. atsiėmė 2,5 ha, o likusi dalis (1,86 ha) sumažėjo dėl force majeure (liūčių), po kurios nebuvo įmanoma tų lauko dalių įdirbti dėl įmirkimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, jog NMA 2018 metais patikrinusi sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) nenustatė jokių pažeidimų ir nors 2018 metais sumažėjo plotas, tačiau atsakovė jokių pastabų dėl to neturėjo.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo argumentais, kad jis, nesutikdamas su NMA nustatytais neatitikimais, neturėjo galimybės įrodinėti aplinkybių dėl jo deklaruotų plotų tinkamumo paramai gauti 2017 m. Tai, kad dalis jo 2017 m. Paraiškoje deklaruotų laukų dar kartą yra pripažinti netinkamais paramai gauti ir dėl to priimtas ginčijamas NMA Sprendimas dėl susidariusios skolos grąžinimo, pareiškėjas sužinojo tik 2021 m. gavęs minėtą sprendimą. Pažymėtina, jog kaip nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 8 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.). Ši Chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas D. F. C. SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 p.). Kadangi pareiškėjas iki skundžiamo Sprendimo priėmimo nebuvo informuotas apie palydovinių nuotraukų (Sentinel) vaizdus, konstatuotina, kad teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta, o priimdama 2021 m. kovo 5 d. sprendimą NMA pažeidė gero administravimo principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog NMA, administruodama 2017 m. Paraišką bei pagal ją priimdama ginčijamą Sprendimą ir Raštą dėl taikomų sankcijų, tinkamai neįvertino pareiškėjo pateiktos informacijos teisingumo, neatsižvelgė į faktinių aplinkybių visumą, dėl ko pripažintina, kad NMA 2021 m. kovo 5 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir 2021 m. kovo 10 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nėra pagrįsti objektyviais duomenis (faktais), neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų ir yra pagrindas juos panaikinti bei įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą dėl pareiškėjo 2017 m. Paraiškos (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

Pareiškėjas pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 22,50 Eur sumokėtas žyminis mokestis ir 1613,24 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato teisines paslaugas (1250 Eur už skundo surašymą, 323 Eur už atstovavimą teisme ir 40,24 Eur už pažymą apie apibendrintas hidrometeorologines sąlygas). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Be to, ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Iš 2021 m. liepos 29 d. sąskaitos-faktūros (serija RB Nr. 09) ir 2021 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 1573 Eur už skundo paruošimą ir atstovavimą teisme. Pagal Rekomendacijų 8.1 papunktį, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5. 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1517,4 Eur, todėl pagal Rekomendacijų 8.1 papunktį maksimalus užmokestis už advokato padėjėjo teisinę pagalbą surašant skundą galėjo būti 3034,80 Eur (1517,4 Eur x 2,5 x 80 proc.). Be to, pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1. Kadangi byloje pateiktas advokato surašytas skundas bei advokatas atstovavo dviejuose teismo posėdžiuose, šios išlaidos neviršija rekomenduotinų dydžių, todėl darytina išvada, jog prašoma priteisti 1573 Eur suma už advokato teisinę pagalbą yra pagrįsta. Be to, iš 2021 m. lapkričio 19 d. sąskaitos-faktūros (Nr. PRDSF0002245) ir 2021 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymo matyti, jog pareiškėjas sumokėjo 40,24 Eur už pažymos parengimą. Pagal Rekomendacijų 8.17. punktą už kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą maksimalus dydis– 0,1, prašomos priteisti 40,24 Eur išlaidos neviršija rekomenduotino dydžio, todėl priteistinos iš atsakovės. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas visiškai, pareiškėjui iš atsakovės priteistinos 1635,74 Eur (22,50 Eur +1573 Eur + 40,24 Eur) bylinėjimosi išlaidos. Tokios bylinėjimosi išlaidos laikytinos racionaliomis, pagrįstomis ir būtinomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. kovo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir 2021 m. kovo 10 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2017 m. Paraišką.

Priteisti pareiškėjui A. J. iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 1635,74 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt penkis eurus, 74 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėJolanta MalijauskienėFausta Vitkienė