Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:

1. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu, pakeistu (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apygardos teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, laisvės atėmimu 2 metams, taikant BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 7 val., mokytis bei dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

2. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Klaipėdos apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi) paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 5 mėnesiams;

3. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Ši bausmė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Bausmę atlikęs (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

(Duomenys neskelbtini) V. L. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) S. M. (duomenys neskelbtini) tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog nusikalstamą veiką S. Š. atžvilgiu galimai įvykdė L. A., gimęs (duomenys neskelbtini) metais (1 t., b. l. 116-117, 118-119).

BK 140 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto apimtį ir turinį patvirtina jo paties parodymai, nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu. Pats kaltinamasis parodė, kad jis tyčia, supykęs dėl nukentėjusiojo atsiliepimų apie kaltinamojo tuometinę draugę, papurškė ašarinių dujų S. Š. į veidą, šoko jam ant nugaros, norėdamas sugriebti už kaklo, bet tik patempė jį už gobtuvo, abu pargriuvo ant žemės, tada kaltinamasis atsistojo ir bent 6 kartus spyrė S. Š. į galvą, veidą. Tokie jo parodymai visiškai atitinka ir nukentėjusiojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ir vaizdo įrašuose, nenustatyto asmens atsiųstuose pačiam S. Š., matomas aplinkybes. Būtent S. Š. nurodytoje įvykio vietoje jos apžiūros metu užfiksuoti galimai kraujo pėdsakai atitinka kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, ir S. Š. pateiktuose vaizdo įrašuose matomus duomenis. Tai, kad S. Š. nustatyti sužalojimai buvo padaryti šiais kaltinamojo smurtiniais veiksmais, pripažino pats kaltinamasis, sužalojimai veide, ašarinių dujų papurškimo pasekmės matomos ant nukentėjusiojo veido ir policijos pareigūnų vaizdo registratoriais užfiksuotuose vaizdo įrašuose greitu laiku po įvykio, šiems atvykus pagal iškvietimą į nukentėjusiojo namus. Nukentėjusysis iš jam pateiktų fotonuotraukų iš veido bruožų atpažino jį sumušusį L. A., tai, kad jį sumušė L., jis iškart po įvykio grįžęs namo nurodė ir savo artimiesiems, kaip matyti iš policijos vaizdo registratoriais užfiksuotų įrašų. Tai, jog S. Š. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata ir sukeltas fizinis skausmas, objektyviai patvirtina (duomenys neskelbtini) specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), specialisto padarytos išvados visiškai patvirtina tokį sužalojimų padarymo mechanizmą, kaip parodė pats kaltinamasis ir nukentėjusysis. Tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teismas, įvertinęs kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymus, jog kaltinamasis nukentėjusiajam papurškė ašarinių dujų ir pargriuvusiam ant kelio bent 6 kartus spyrė į veidą, galvą, nes supyko dėl nukentėjusiojo įžeidaus atsiliepimo apie savo buvusią draugę, sprendžia, kad L. A. veikė tiesiogine tyčia - suvokė, kad, purkšdamas ašarinėmis dujomis į veidą ir bent 6 kartus spirdamas į veidą, sukels mažiausiai fizinį skausmą ir nežymiai sužalos S. Š., taigi suvokė, kokius padarinius sukels, ir jų siekė. Todėl teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas L. A. tyčia nežymiai sutrikdžius S. Š. sveikatą ir sukėlus jam fizinį skausmą yra pagrįstas ir įrodytas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. L. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai dėl to gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. L. A. praeityje tris kartus teistas, teistumas neišnykęs, naują nusikaltimą padarė praėjus vos (duomenys neskelbtini) po to, kai buvo paleistas atlikęs laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 4-15, 16-29). (Duomenys neskelbtini) charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net (duomenys neskelbtini) kartus buvo nubaustas už režimo pažeidimus, dar dvi nuobaudos jam skirtos žodžiu, nebuvo skatintas (2 t., b. l. 32-34). Daug kartų nubaustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius nusižengimus arba administracinio nusižengimo teisena dėl jo veiksmų nepradėta tik dėl to, kad L. A. nusižengimų padarymo metu nebuvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų (2 t., b. l. 37-53). Nusikaltimo padarymo metu jis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 35-36). Į (duomenys neskelbtini) neįrašytas (2 t., b. l. 60).

Įvertinęs bylos aplinkybes, neigiamą kaltinamojo asmenybę, akivaizdžiai susiformavusias antivisuomenines jo nuostatas, polinkį nusikalsti, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus L. A. straipsnio sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė, atsižvelgiant į tai, kad nustatyta po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, taip pat į nusikaltimo pavojingumą (sukeltas fizinis skausmas, nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau daug kartų spirta žmogui į veidą, galvą), nustatytina didesnė nei jos dydžio vidurkis.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo L. A. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje pateikti 3 CD su S. Š. pateiktais vaizdo įrašais, vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių, BPC garso įrašu paliktini saugoti su bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį dėl 206,01 Eur turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžetui, atlyginimo bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 75-76).

Ieškinyje nurodė, jog už S. Š. gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugas iš PSDF biudžeto lėšų apmokėta 206,01 Eur. (Duomenys neskelbtini) pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., b. l. 76) patvirtina, kad S. Š. (duomenys neskelbtini) iš PSDF biudžeto suteikta gydymo paslaugų už 206,01 Eur. Tarp L. A. nusikalstamų veiksmų ir dėl S. Š. sužalojimo gydymo atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis sutinka atlyginti dėl sužalojimo padarytą žalą. Konstatavus, jog ši žala padaryta dėl jo tyčinių neteisėtų veiksmų, (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkinamas visiškai, iš L. A. priteistina 206,01 Eur PSDF biudžetui padarytai turtinei žalai atlyginti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010). Atsižvelgiant į tai, civilinei ieškovei (duomenys neskelbtini) iš L. A. priteisiamos 5 procentų metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

(Duomenys neskelbtini) R. U. (duomenys neskelbtini) nutarimu (1 t., b. l. 93-95) iki (duomenys neskelbtini) taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas L. A. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms L. A. banko sąskaitose: „(duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma – 100 eurų) ir „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma – 100 eurų), paliktinas nepakeistas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

(Duomenys neskelbtini) pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl kaltinamojo gynybos sudaro 93,75 Eur (2 t., b. l. 102-104). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini), turto (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87-88, 89-90, 91-92), yra (duomenys neskelbtini), būtent dėl to, esant būtinam gynėjo dalyvavimo pagrindui, jam teismas paskyrė advokatą, taip pat atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo asmens valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. A. laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

(Duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. A. 206,01 eurų (du šimtus šešis eurus 01 ct) žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (206,01 eurų) nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteistos žalos atlyginimas turi būti sumokėtas į (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, banko kodas (duomenys neskelbtini).

(Duomenys neskelbtini) R. U. (duomenys neskelbtini) nutarimu iki (duomenys neskelbtini) paskirtą laikiną visišką nuosavybės teisės apribojimą L. A. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms L. A. banko sąskaitose: „(duomenys neskelbtini)“, UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma – 100 eurų) ir „(duomenys neskelbtini)“, AB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) (neišieškoma suma – 100 eurų), palikti nepakeistą iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo L. A. nepriteisti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje pateiktus tris kompaktinius diskus su S. Š. pateiktais vaizdo įrašais, vaizdo įrašais iš policijos pareigūnų nešiojamųjų vaizdo registratorių, Bendrojo pagalbos centro garso įrašu palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam – per 20 dienų nuo jo nuorašo ar kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.