- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-20
- Bylos Nr.
- 1-394-961/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22129-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė
- Nukentėjusysis
- J. G.
- Kaltinamasis
- R. K.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas, Dmitrijus Korsakovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 1.2.22.1.1Neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R.K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirba, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. K., pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą, nustatantį, kad savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje, nuo 2016 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), po mirusio sūnaus miegamojo lova radęs tinkamą šaudyti, savadarbiu būdu perdarytą (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletą SUPER PP, po savadarbių perdirbimų ginklas yra pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine kulka arba savadarbiais šoviniais su sviediniu, savo faktinėje gyvenamojoje vietoje – name, esančiame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), laikė minėtą šaunamąjį ginklą iki kol 2021-04-20 kratos metu minėto namo antrame aukšte, po R. K. miegamosios lovos čiužiniu jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
Be to R. K. 2020-05-25 apie 18.50 val. būdamas (duomenys neskelbtini), namo kieme, išsitraukė iš už nugaros laikytą savadarbiu būdu perdarytą (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletą SUPER PP, demonstruodamas jį nukreipė į J. G. ir patraukė pistoleto viršutinę dalį, tokiu būdu sudarydamas vaizdą, kad ginklą užtaiso, bei žodžiu grasino nužudyti, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. G. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. K. kaltę pripažino ir parodė, kad ginklą rado po savo sūnaus mirties, kada tvarkė butą, po čiužiniu. Anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), tuo metu ten ir rado savo mirusiojo sūnaus ginklą. Nežino tikslios datos. Gal 2016 metais. Niekada anksčiau nešaudė tuo ginklu. Tai dujinis pistoletas. Tik po ekspertizės sužinojo, kad jis yra perdarytas. Pats yra šaudęs tik tarnaudamas armijoje. Suprato, kad tai yra dujinis ginklas, pagal pavadinimą ieškojo internete. Nebandė juo šaudyti, galvojo, kad ginklas yra neveikiantis. Ginklas ir jo laikymas jam buvo svarbus tik dėl sūnaus atminimo. Leidimo nešioti, laikyti ginklą neturėjo. Galvojo, kad dujiniam ginklui nereikia leidimo. Jam neteko ieškoti to internete. Kai atėjo policija, pagalvojo, kad čia banditai, o ne pareigūnai.
Kalbant apie įvykio dieną, kai jis grįžo namo, rado mamą verkiančią, kad J. G. sumušė jo (kaltinamojo) brolį, kuris yra neįgalus. Todėl nuėjo pas J. G., norėdamas sužinoti priežastį, dėl ko taip padarė. Ginklą paėmė su savimi ir laikė kelnių galinėje kišenėje. Atėjo į kiemą, J. G. buvo tik atvažiavęs. Atėjo norėdamas pasikalbėti. J. G. išlipo iš automobilio, matė jį ateinantį. Atėjęs paprašė paaiškinti priežastį, kodėl sumušė brolį, o J. G. nieko neatsakė. Tada jis (kaltinamasis) ištraukė pistoletą, atkišo į jį, laikė, nieko nesakė, tik norėjo pagąsdinti. Tik pasakė, kad už prievartą yra kita prievarta. Ginklą laikė gal 2 sekundes. Neatsimena, ar J. G. liko stovėti. Apsisuko ir išėjo. J. G. nebėgo ir nesislėpė, išvis nieko nesakė ir neatsakė, manomai nenorėjo kalbėti, tylėjo, o jis (kaltinamasis) tiesiog pamojavo pistoletu ir išėjo. Norėjo jį tiesiog pagąsdinti. Šalia gyvena mama, o anksčiau ten gyveno ir jis (kaltinamasis). Iki įvykio jie su J. G. tiesiog sveikinosi, jokių santykių nebuvo. J. G. mama yra jo (kaltinamojo) pusseserė. Kitame teisme, kur buvo kaltinamas J. G., teisme dalyvavo brolis, dėl sumušimo.
Apie tai, kad buvo sumuštas brolis, sužinojo iš savo mamos, mama telefonu pranešė. Atstumas nuo mamos iki (duomenys neskelbtini) yra kažkur 13-15 km. Ginklą pasiėmė jį tik pagąsdinti. Jei norėtų kažką blogo padaryti, ten juk yra kameros, žinoma, kad nenorėjo.
Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo R. K. parodymus (1 t., b. l. 135-136), R. K. palaikė teisme duotus parodymus. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo išsigandęs. Dabar su J. G. nebendrauja, taikytis nebandė. Norėjo atsiprašyti ir siūlyti taikytis, siūlė pinigų, kad susitaikytų. Neskambino ir neprašė nieko, kas būtų susiję su šia byla. Nežino, ar savo veiksmais padarė jam moralinę žalą. Kai atėjo policininkai daryti kratą dėl įvykio, jiems nesipriešino. Kai atidarė duris (pareigūnams), pabėgo jo šuo, jis pasakė, kad uždarys šuniuką ir jie galės užeiti, bet jie iškart užsipuolė, jie buvo be uniformos. Jie atėmė telefoną ir pargriovė ant žemės. Jis žinojo, kad J. G. kieme yra vaizdo kameros. Realių ketinimų jį sumušti, sužeisti neturėjo. Pirmą kartą gyvenime taip buvo, kalbant apie jo brolį ir J. G., kad jaunesnis žmogus galėjo sumušti vyresnį ir dar invalidą. Nori atsiprašyti, kad taip išėjo, yra kaltas. Daugiau tai nepasikartos.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. G. parodė, kad apie 19.00 val. grįžo namo, išlipęs iš mašinos pamatė ateinantį R. K. Padėjo mašinoje piniginę, telefoną, atsistojo. R. K. paklausė, ar jis (nukentėjusysis) čia pats kiečiausias. Atsakė, kad ne. R. K. pasakė, kad tuoj užmuš, išsitraukė ginklą ir nukreipė į jį (J. G.). Jis (J. G.) pasislėpė už tujų. R. K. pasakė, kad jis jo broliui turėjo sumokėti kompensaciją, dar paburbėjo ir nuėjo. Jis (J. G.) net nepranešęs buvo apie šitą įvykį. Kas liečia jo brolio sumušimą, ten ne sumušimas, o buvo apsistumdymas, jau buvo du teismai, ir jį (J. G.) atleido pagal laidavimą toje situacijoje. Blogiausia, kad R. K. nepripažįsta, kad skambino jo mamai ir grasino nužudyti. Mama nieko nepasakė, nenorėjo nervuoti, ji pati ėjo į policiją ir parašė pareiškimą.
Dėl įvykio jis išsigando, galvojo, jį nužudys. Nubėgo už tujų, iš ten matosi pasislėpęs žmogus, R. K. du kartus nukreipė į jį ginklą. Ginklą užtaisė ir pasakė, kad jį nužudys. Iš karto nesikreipė į policiją, tik po pusės metų, kai įvyko dar kitas įvykis. Bijojo kreiptis į policiją, nes galvojo, kad ką nors jam gali padaryti. Jam buvo stresas, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), negalėjo gyventi, porą savaičių gyveno pas draugę. Kai pamatė ginklą, išsigando. R. K. ginklą į jį nukreipė ir užtaisė. Po to R. K. į jį nesikreipė, neatsiprašinėjo. Vienintelis dalykas, kai jo mamai skambino. Su jo broliu nesitaikė, buvo teismas.
Kalbant apie civilinį ieškinį, jis po įvykio blogai jautėsi, negalėjo, dabar bijo, kad tai vėl nepasikartotų. O ir dėl tėvų pergyvena, dar ir dėl to skambučio, kai mamai skambino naktį. Dėl to ir nenori su juo (R. K.) taikytis, nežinia, ką jis nori padaryti.
Gal ir būtų susitaikęs, bet kai praeitą mėnesį skambino mamai su grasinimais, tai tikrai ne. Jokių santykių tarp giminaičių nėra.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis R. K. parodė, kad J. G. yra jo pusseserės J. G. sūnus. Jie yra giminaičiai, artimų santykių nepalaiko. 2020-05-25 R. K. atvyko pas savo motiną į namus adresu (duomenys neskelbtini). Tiksliai neprisimena, kas, tačiau lyg jo mama jam pasakė, kad J. sumušė jo brolį R. K. R. K. tai sužinojęs nuėjo pas J. į namus (duomenys neskelbtini), norėjo pasikalbėti dėl jo elgesio, išsiaiškinti, kas įvyko. R. K. su savimi neturėjo ginklo. R. K. užėjo pas J. į kiemą, jis kaip tik buvo atvažiavęs į namus. Eidamas pakeliui pasiėmė rastą medinę šaudyklę (ragatkę), kokio dydžio ji buvo, negali pasakyti. R. K. dešinėje rankoje laikė pagalį – šaudyklę, ją laikė už nugaros. R. K., pamatęs J., paklausė, kodėl jis sumušė vyresnį žmogų, paaiškino, kad reikia ne mušti, o ginti vyresnius žmones. J. nieko nepasakė, R. K. neprisimena, ar nukreipė į J. minėtą pagalį ar ne, jis norėjo jį pagąsdinti, o ne grasinti, jam niekaip žodžiu negrasino. Pas J. kieme yra įrengtos kameros, viskas turi būti nufilmuota ir užfiksuota. R. K., pasakęs J., kad taip elgtis negalima, išėjo atgal pas savo motiną į namus. Po šio įvykio jis su J. nebendravo, yra tik matęs, kai būna pas savo motiną namuose, kad jis pravažiuoja savo automobiliu. Dėl kratos metu jo namuose (duomenys neskelbtini), rasto ginklo parodė, kad koks tai ginklas, nežino. Ginklą rado maždaug 2016 m. savo sūnaus kambaryje po lova. Sūnus mirė (duomenys neskelbtini) m., kadangi sunkiai išgyveno savo sūnaus mirtį, jis į tą kambarį nėjo. R. K. galvojo, kad ginklas neveikiantis, ketino ji išmesti. Ginkle šovinių nebuvo. Ten pat po lova kratos metu buvo rastas ir ginklo dėklas. R. K. ginklą laikė po savo miegamos lovos čiužiniu, ketino juo atsikratyti (1 t., b. l. 135-138, 142-144).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. G. parodė, kad jis gyvena duomenų pažymoje nurodytoje vietoje, privačiame name. Gyvena vienas. Namas yra pilnai aptvertas aukšta tvora. Į teritoriją galima patekti tik per automatinius vartus, kurie valdomi nuotoliniu pulteliu. J. G. namas turi tris bendrasavininkius, t. y. pirmas aukštas, kuriame jis gyvena, nuosavybės teise priklauso jo broliui D. G. bei jo motinai I. G. Antras aukštas priklauso motinos broliui A. T. Tarp jo ir J. G. motinos vyksta įvairūs teisminiai procesai dėl pastato nuosavybės. Taipogi A. T., dirbdamas namie metalo apdirbimo darbus, kelis kartus yra sugadinęs jų namo fasadą bei langą. Jiems priklausantis turtas yra draustas, draudimo kompanija nuostolius kompensuoja, o iš A. T. išsireikalauja regreso tvarka, dėl ko ir vyksta tarp jų konfliktai. Šalia gyvena R. K. 2020 gegužės mėn. tarp jų įvyko konfliktas, jie apsistumdė, po to R. K. iškvietė policiją, parašė pareiškimą ir J. G. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-19355-20. Savaitė po įvykio, t. y. 2020-05-25 apie 18.50 val., J. G. tik grįžus namo ir išlipus iš automobilio, į jo kiemą užėjo R. K. brolis R. K. Jį J. G. pažįsta asmeniškai. Išlipus iš automobilio, jis priėjo prie J. G. ir iš karto rusiškai pagrasino nužudyti – „Ty što, samyj krutoj? Budieš (necenzūrinis žodis, nurodytas apklausos protokole), ubju“. J. G. suprato, kad taip jis elgiasi dėl įvykio su jo broliu, nes iki tol jokių konfliktų su šitais kaimynais nebuvo. Tuo metu R. K. iš už kelnių diržo išsitraukė pistoletą ir demonstratyviai patraukdamas užraktą atgal jį užtaisė, įvarydamas šovinį į lizdą. Kiek J. G. matė, galėjo būti „Makarov“ markės pistoletas. Jis labai išsigando, nubėgo į kitą kiemo galą ir atsisuko į R. K. Tuo metu jis jam toliau grasino ir vėl nukreipė pistoletą į J. G., nusitaikė, po to apsisuko ir išėjo iš kiemo. Po šių veiksmų J. G. labai išsigando, nes tai buvo realus grasinimas arba net bandymas jį nužudyti. Tuo metu J. G. į policiją nesikreipė, tačiau po jo atžvilgiu vėliau įvykdyto plėšimo suprato, kad įvykiai gali būti susiję, prašo ištirti ir šį įvykį bei nubausti R. K. J. G. turi šio įvykio vaizdo įrašą ir nori pateikti jį prie tyrimo (1 t., b. l. 38-41).
2020-09-08 J. G. pateikė kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais; savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (1 t., b. l. 52).
2020-11-30 daiktų apžiūros protokole užfiksuoti J. G. pateiktos kompaktinės plokštelės apžiūros rezultatai. Vaizdo įrašai peržiūrimi su „Windows media classic“ programa. Atidarome vaizdo įrašą, pavadintą „00000001502001501“. Matome, kad kamera yra užvadinta „Namas“ ir yra filmuojama teritorija adresu (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2020-05-25 18:47:52 val. 18:48:20 val. keliuku prie namo privažiuoja baltos spalvos automobilis, visureigis „Lexus“, valstybinių numerių nesimato. Automobilis sustoja prie vartų, vartai automatiškai atsidaro, matome, kad automobilis atbulas įvažinėja į kiemo teritoriją, vaizdo įrašas pasibaigia. Atidarome vaizdo įrašą pavadintą „Atvaziuoju, ateina“. Matome, kad kamera yra užvadinta „Ivaziavimas“ ir jos veikimo zonoje yra keliukas link namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei matosi dalis minėtu adresu esančio kiemo, kuriame yra sudėti įvairūs automobilių priekiniai buferiai. Matome, kad 18:48:06 val. keliuku atvažiuoja baltos spalvos visureigis „Lexus“. Automobilis privažiuoja atbulas prie vartų, palaukia kelias sekundes, kol vartai atsidarys ir bando įvažiuoti atbulas į namo vidinį kiemą. Tuo pat metu matomas keliuku ateinančio vyriškos lyties asmens siluetas. 18:49:11 val. automobilis įvažiuoja į kiemą, o vyriškos lyties asmuo keliuku artinasi prie atidarytų kiemo vartų. 18:49:32 val. iš automobilio „Lexus“ vairuotojo vietos išlipa J. G., o vyriškos lyties asmuo, atėjęs prie vartų, yra apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis ir striuke, raudonai-pilkos spalvos megztiniu, kažką paima iš striukės kairės pusės vidinės kišenės ir 18:49:37 val. užeina į kiemo teritoriją, 18:49:47 val. vaizdo įrašas baigiasi. Atidarome vaizdo įrašą pavadintą „Iseina“. Matome vaizdą iš tos pačios kameros, pavadintos „Ivaziavimas“, vaizdo įrašas prasideda 18:50:50 val., matome, kaip kiemo vidiniame kieme susikišęs rankas į kišenes vaikšto J. G., kuris eina link atidarytų vartų, o vyriškos lyties asmuo išeina iš kiemo ir eina keliuku. 18:50:59 val. J. G. ateina prie automobilio „Lexus“ ir atidaro vairuotojo duris, kažką daro prie automobilio, tuo metu iš kiemo išėjęs vyriškos lyties asmuo sutinka senyvo amžiaus moterį, kuri eina su pagaliuku, apsirengusi raudonos spalvos megztinį ir tamsios spalvos sijoną. Vyriškos lyties asmuo apsuka senyvo amžiaus moterį ir jie kartu eina toliau keliuku. 18:51:08 val. vaizdo įrašas baigiasi. Atidarome vaizdo įrašą pavadintą „Ivykis“. Vaizdo įrašas prasideda 2020-05-25 18:48:57 val., matome, kad vaizdas yra iš kameros, pavadintos „Namas“, matome, kad iš keliuko į kiemo vidinį kiemą 18:48:57 val. įvažinėja baltos spalvos visureigis „Lexus“. 18:49:31 val. iš automobilio išlipa J. G., o kameros veikimo zonoje pasirodo vyriškos lyties asmuo, kuris eina keliuku link kiemo vartų. Vyriškos lyties asmens plaukai žili, jis apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striuke, tamsiai mėlynos spalvos kelnėmis, avi raudonos spalvos batus, ant veido yra uždėta medicininė kaukė, matosi, kad vyras kažką nešasi rankose. 18:49:50 val. matome, kad vyras taip pat apsirengęs raudonos spalvos megztiniu, ant kurio krūtinės kažkas pavaizduota. Vyras užeina į kiemą, vis laiko dešinę ranką kairėje striukės kišenėje, po ko išima ranką iš kišenės ir užsikiša už nugaros, kelių metrų atstumu nuo jo stovi J. G. 18:50:07 val. atėjęs vyras prieina prie J. G., kuris atbulai eina giliau į kiemą. 18:50:10 val. atėjęs vyras iš už nugaros iš kelnių išsitraukia daiktą, panašų į pistoletą, pertraukia jį, tuo metu J. G. pradeda bėgti į kiemo vidinę pusę. Atėjęs vyras, dešinėje rankoje laikydamas daiktą, panašų į pistoletą, apeina automobilį iš keleivio pusės, tuo metu J. G. nubėga iki kieme augančių tujos medelių. 18:50:21 val. atėjęs vyras mosikuoja daiktu, panašiu į pistoletą, laikydamas jį dešinėje rankoje, ir kažką sako J. G. 18:50:30 val. atėjęs vyras daiktą, panašų į pistoletą, sukiša atgal už nugaros į kelnes ir išeina iš kiemo teritorijos (1 t., b. l. 53-60).
2021-04-20 kratos dviejų aukštų gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini) protokolo duomenimis, kratos metu pirmajame namo aukšte nuo valgomojo stalo paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, juodos spalvos dėkle, IMEI (duomenys neskelbtini). Užlipus laiptais į antrą namo aukštą, tiesiai esančiame kambaryje, pakėlus lovos gulimąją, dalį rastas ir paimtas rudos spalvos ginklo dėklas su petnešomis. Antrame namo aukšte, miegamajame, pakėlus čiužinį rastas ir paimtas juodos spalvos ginklas su dėtuve. Ant ginklo spynos yra užrašas „SUPER PP cal 9mm P.A. K.“, kitoje spynos pusėje užrašas „Enser Sportwaffen Made in Germany 27/24 (1 t., b. l. 81-89).
2021-05-10 apžiūrėjus juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.
Apžiūrėjus rudos spalvos dėklą, skirtą ginklui nešioti, matoma, kad dėklas yra sudarytas iš dviejų dalių. Pirma dalis skirta ginklui įdėti, matoma, kad prie pačio dėklo yra prisegtos dvi tamsios spalvos sagtys, aplink dėklo sujungimus yra išsiuvinėta baltos spalvos siūlais. Antra dėklo dalis yra matomos petnešos, skirtos pritvirtinti ginklą prie kūno, taip pat yra matoma petnešų apačioje esančios tamsios spalvos sagtys, kurios jungiasi prie pirmos ginklo dėklo dalies (1 t., b. l. 90-98).
2021-06-04 Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-1268413-21 konstatuota, kad tirti yra pateiktas tinkamas šaudyti, savadarbiu būdu perdarytas (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinis pistoletas SUPER PP. Po savadarbių perdirbimų ginklas yra pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine kulka arba savadarbiais šoviniais su sviediniu. Savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje (1 t., b. l. 102-105).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo, ar jų realizavimo pradžios momento. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-697/2018).
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog R. K. nuo 2016 metų, tiksliau nenustatyto laiko, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje laikė civilinėje apyvartoje uždraustą, tinkamą šaudyti, savadarbiu būdu perdarytą (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinį pistoletą SUPER PP, kuris po savadarbių perdirbimų yra pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine kulka arba savadarbiais šoviniais su sviediniu, iki kol 2021-04-20 kratos metu minėto namo antrame aukšte, po R. K. miegamosios lovos čiužiniu jį rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus pareigūnai.
Pats kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl šaunamojo ginklo laikymo pripažino visiškai ir nurodė, kad ginklą rado maždaug 2016 metais savo sūnaus kambaryje po lova. Pasidomėjęs internete suprato, kad tai dujinis pistoletas, galvojo, kad jis neveikiantis. Šovinių nebuvo. Šį ginklą laikė savo kambaryje po lovos čiužiniu, planavo atsikratyti juo. Be R. K. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir byloje surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais, t. y. kratos gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), rezultatai, užfiksuoti kratos protokole, bei 2021-06-04 gauta Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. IBPS-V-1268413-21, kuria konstatuota, kad tirti pateiktas tinkamas šaudyti, savadarbiu būdu perdarytas (pašalinta vamzdžio kanale buvusi pertvara) 9 mm kalibro dujinis pistoletas SUPER PP; po savadarbių perdirbimų ginklas yra pritaikytas šaudyti 9 mm kalibro šoviniais su gumine kulka arba savadarbiais šoviniais su sviediniu.
Pagal byloje esančią ekspertų išvadą šaunamasis ginklas priskiriamas savadarbiams šaunamiesiems ginklams ir yra tinkamas šaudyti; Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustato, kad civilinėje apyvartoje draudžiami bet kokie savadarbiai šaunamieji ginklai. T. y. leidimai disponavimui civilinėje apyvartoje tokiu šaunamuoju ginklu net neišduodami. Kaip nurodė teismui pats kaltinamasis, jis pasidomėjo ginklo savybėmis (išsiaiškino panaršęs internete, kad tai dujinis pistoletas), kas rodo, jog R. K. radęs ginklą suvokė, kad jį laikydamas elgiasi neteisėtai, nes jautė pareigą patikrinti jo savybes. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnio 2 punktą dujiniai ginklai priskiriami C kategorijos ginklams, kurių įsigijimui, laikymui ir nešiojimui reikalingas leidimas. Taigi aiškindamasis, kas tai per ginklas, R. K., iš pavadinimo nustatęs, jog tai dujinis ginklas, turėjo suprasti ir tai, kad disponavimui juo yra būtinas leidimas, ir kreiptis dėl leidimo išdavimo. Tačiau to nepadarė. Todėl darytina išvada, kad bet kuriuo atveju, ar suvokdamas, kad ginklas yra savadarbis ir tinkamas šaudyti, ar kad tai dujinis ginklas, R. K., laikydamas jį, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai, bet savo veiksmų nekeisdamas ir norėdamas taip veikti. Nors R. K. nurodė manęs, kad ginklas yra neveikiantis, tai jo atsakomybės nešalina, nes įstatymas draudžia savadarbius šaunamuosius ginklus civilinėje apyvartoje. Be to, net jei tai būtų C kategorijai priskiriamas ginklas, aplinkybė, kad jis neveikiantis, neatleidžia asmens nuo pareigos turėti leidimą. Nors byloje nustatyta, kad R. K. savadarbį šaunamąjį ginklą ne tik laikė, bet ir nešiojo 2020-05-25, kai atsinešė jį iki (duomenys neskelbtini), – atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, savadarbių šaunamųjų ginklų civilinė apyvarta apskritai draudžiama, t. y. leidimai jų laikymui ir nešiojimui nėra išduodami, į tai, kad atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 1 dalį užtraukia bet kuris iš straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių požymių, tikslinti kaltinimą papildomomis faktinėmis aplinkybėmis netikslinga. Konstatuotina, kad R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.
Aplinkybė, kad savadarbiai šaunamieji ginklai draudžiami civilinėje apyvartoje, buvo nurodyta kaltinime, tačiau nebuvo pateikta nuoroda į pažeistą teisės aktą, todėl teismas kaltinimą patikslino, kad savo veiksmais R. K. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 2 punktą (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01, nusikalstamos veikos baigtumo metu). Tai nepablogina kaltinamojo teisinės padėties ir nepažeidžia jo teisės į gynybą, nes, kaip minėta, ši aplinkybė kaltinamajam buvo žinoma, ji buvo aptariama nagrinėjant bylą ir nekeičia veikos kvalifikavimo.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010).
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nukentėjusiajam ginklu negrasino, nebuvo jo pasiėmęs, o tik pagąsdino pagaliu, panašiu į šaudyklę. Negrasino nei ginklu, nei žodžiu, tik paklausė, kodėl jis sumušė vyresnį žmogų. Nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad pasiėmė minėtą ginklą, bet tik turėdamas tikslą pasikalbėti. Iš savo motinos sužinojęs, kad J. G. sumušė jo (kaltinamojo) brolį R. K., nusprendė nueiti pasikalbėti dėl šio įvykio, išsiaiškinti, kas įvyko, ir nuėjo pas nukentėjusįjį. Paklausė, kodėl J. G. taip pasielgė, o kai šis nieko neatsakė, išsitraukė pistoletą, atkišo į jį ir taip laikė gal 2 sekundes, norėdamas pagąsdinti. Tik pasakė, kad už prievartą yra kita prievarta. Tada apsisuko ir išėjo. J. G. nebėgo ir nesislėpė, išvis nieko nesakė ir neatsakė, manomai nenorėjo kalbėti, tylėjo, o jis (kaltinamasis) tiesiog pamojavo pistoletu ir išėjo.
Vis tik šiuos kaltinamojo parodymus paneigia vaizdo įrašo turinys. Kaltinamasis teisingai nurodo, kad pistoletą palaikė nukreipęs į nukentėjusįjį, tačiau iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad J. G. iš karto puolė bėgti slėptis (vaizdo įraše nesimato, kaip toli jis nubėga), tuomet kaltinamasis dar apeina automobilį tebelaikydamas pistoletą nukreiptą į priekį, po to išeina. Nors teisme kaltinamasis pripažino faktines kaltinimo aplinkybes, t. y. kad grasino ginklu, tačiau tvirtina negrasinęs nužudyti, tiki norėjęs pasikalbėti ir pagąsdinti. Čia atkreiptinas dėmesys, kad R. K. nėra kaltinamas norėjęs ar kėsinęsis nužudyti J. G., tačiau akivaizdu, kad jo veiksmai, o būtent šaunamojo ginklo nukreipimas į nukentėjusįjį, demonstravimas, kad ginklą užtaiso, net ir tikint jo versija, kad tuo metu neišsakė tiesioginio grasinimo nužudyti – išsakymas priekaištų dėl nukentėjusiojo elgesio (galimo smurto prieš kaltinamojo brolį), sukėlė nukentėjusiajam pagrindą tokius veiksmus vertinti kaip realų grasinimą, grėsmę savo gyvybei, ir sukėlė baimę, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Ką patvirtina ir nukentėjusiojo veiksmai, o būtent bėgimas slėptis. Kaip matyti iš R. K. ir J. G. parodymų, jie yra tolimi giminaičiai, tarpusavyje nebendrauja, tarp jų šeimų ar kitų giminaičių vyksta nesutarimai dėl nuosavybės ir pan. Prieš savaitę iki nagrinėjamo įvykio buvo kilęs konfliktas tarp J. G. ir R. K. brolio. Todėl kaltinamojo atėjimas su pretenzijomis pas J. G. su ginklu, užtaisymas, mojavimas juo tokioje situacijoje ir negalėjo būti įvertintas kaip nors kitaip, tik kaip grasinimas nužudyti. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis yra suaugę žmonės, suprantantys šaunamojo ginklo pavojingumą, galimas jo panaudojimo prieš kitą žmogų pasekmes. Nors kaltinamasis teigia norėjęs tik pakalbėti ir pagąsdinti, vis tik nukentėjusysis nežinojo, ar ginklas veikiantis, užtaisytas ar ne, todėl pagrįstai „pagąsdinimą“ galėjo suvokti kaip grasinimą nužudyti, ir kad tas grasinimas tuoj bus įvykdytas. Be to, nukentėjusiojo teigimu, R. K. jam pasakė „jeigu (išsidirbinėsi), užmušiu“, o pats R. K. neigė tai sakęs, tvirtino, kad tik paklausęs, kodėl sumušė jo brolį, ir pasakęs, kad už prievartą yra kita prievarta. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymų teisingumu, kurie buvo nuoseklūs, iš esmės analogiški tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu kaltinamojo parodymų laikyti nuosekliais pagrindo nėra. Jis ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė grasinęs ginklu, sakė turėjęs tik medinį pagalį, tik klausęs, kodėl taip pasielgė. Teismui, kaip minėta, pripažino turėjęs ginklą, bet tvirtino negrasinęs nužudyti. Tačiau pažymėtina, kad tokioje situacijoje pasakymas „už prievartą yra kita prievarta“, teismo nuomone, gali būti vertinamas vienareikšmiškai, t. y. kaip žodžiu išsakytas grasinimas nužudyti. Todėl darytina išvada, kad R. K. suprato, jog grasinimą išsakė ir išreiškė taip (nukreipęs šaunamąjį ginklą į nukentėjusįjį), kad nukentėjusysis patikėjo, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Byloje buvo gautas prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį sutuoktinės S. S. atsakomybei. Teisiamojo posėdžio S. S. nurodė, kad su R. K. kartu gyvena 16 metų. Apie įvykį ji sužinojo, kai jai paskambino iš policijos. Apie ginklą ji nieko nežinojo, o apie įvykį su J. G. jis jai nieko nepasakojo. Kai R. K. prarado sūnų, jis emociškai tapo silpnas, jį tai labai palietė, jam palaikymas yra labai reikalingas, jam labai sunku. Jis labai gailisi dėl savo veiksmų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.
Bylos duomenimis nustatyta, kad R. K. anksčiau teistas nebuvo (1 t., b. l. 158), tačiau nagrinėjamoje byloje padarė du nusikaltimus: nesunkų, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir apysunkį, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių pakartotinių nusikalstamų veikų padarymas pašalina galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).
Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo spręsti, kad R. K. padarytos nusikalstamos veikos gali būti vertinamos kaip padarytos idealiąja sutaptimi arba kad jas jungia vieningas kaltininko sumanymas. Pagal bylos aplinkybes R. K. surado ginklą po sūnaus mirties 2016 m. ir nuo to laiko laikė jį paslėpęs po savo lovos čiužiniu. Pagrindo manyti, kad R. K. pasilikdamas ginklą jau tuo metu turėjo sumanymą šiuo ginklu ateityje grasinti kitam asmeniui jį nužudyti, teismas nenustatė. Abi veikos sudaro du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK straipsniuose, nuo ginklo laikymo pradžios ir grasinimo nužudyti praėjo kelerių metų laiko tarpas, nei kaltinamojo asmenybė, nei kiti duomenys apie jo ir J. G. tarpusavio santykius nesudaro pagrindo sunkinti kaltinamojo teisinės padėties ir pripažinti, kad abi jo veikas siejo vieninga išankstinė tyčia. Pats kaltinamasis tokių aplinkybių nenurodė, teigė ketinęs ginklo atsikratyti, o sužinojęs apie prieš brolį panaudotą smurtą, atsiminė sūnaus ginklą ir sugalvojo pagąsdinti nukentėjusįjį.
Nors R. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje, tęsėsi iki pat kratos atlikimo jo gyvenamojoje vietoje, t. y. neteisėtas disponavimas savadarbiu šaunamuoju ginklu apėmė ir 2020-05-25 laiką, vis tik tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos padarytos vienu metu laiko atžvilgiu. Neabejotinai jos sutapo tik vienu momentu (2020-05-25), tačiau jomis nebuvo siekiama vieno, pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo. Todėl darytina išvada, kad nusikalstamos veikos padarytos realiąja sutaptimi, kas nesudaro pagrindo BK 40 straipsnio prasme R. K. laikyti pirmą kartą teisiamu už nusikalstamą veiką, ir jam negali būti taikomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nuostatos.
Dėl bausmės
R. K. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 59, 60 straipsniuose, nenustatyta. Nors bylos nagrinėjimo metu R. K. nurodė visiškai pripažįstantis savo kaltę, tačiau iš jo parodymų matyti, kad jis, teisindamasis norėjęs tik pakalbėti, pagąsdinti, kad nežinojo, jog ginklas veikiantis, norėjo juo atsikratyti (tačiau apie 4 metus to nepadarė), – iš esmės menkina savo kaltę, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti esant nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų. Todėl nenustatė pagrindo laikyti, kad R. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę R. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padaryti 2 nusikaltimai, nesunkus ir apysunkis, veikos baigtos), į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas (1 t., b. l. 158), nedirba (nurodė esantis neįgalus), registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 159-160), per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 3 kartus, dvi baudos sumokėtos (1 t., b. l. 161-163).
Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 5 metų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą – viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Įvertinus kaltinamojo asmenybę, tai, kad jis neteistas, nusikalstama veika prieš J. G. buvo įtakota šio galimo fizinio smurto kaltinamojo brolio atžvilgiu, pats kaltinamasis, darydamas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, fizinio smurto nenaudojo, nusikaltimas truko neilgą laiko tarpą, posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, darydamas BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris nors ir truko ilgą laiką, iš esmės jokių sunkių pasekmių nesukėlė, teismas neturi pagrindo jam skirti griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą. Jam skirtina abiejų straipsnių sankcijose numatyta arešto bausmė, kurios dydis nustatytinas atsižvelgus į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamojo asmenybę, lengvinančių ir sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą. Nepaisant to, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, manytina, kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad bausmė būtų skiriama atitinkanti vidurkį, todėl nustatytina mažesnė. Kadangi nusikalstamos veikos padarytos realiąja sutaptimi, jos bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4 dalių pagrindu, prie griežtesnės bausmės pridedant minimalią dalį švelnesnės.
Be to, atsižvelgus į BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, bausmės vykdymas atidėtinas. Aukščiau aptarta kaltinamojo asmenybė nesudaro pagrindo laikyti jį tokiu pavojingu, kad būtų būtina jam skirti ir intensyvią priežiūrą, todėl ji neskirtina, jam nustatytinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas R. K. laikiname sulaikyme nuo 2021-04-20 10.32 val. iki 2021-04-21 15.02 val. išbūtas laikas, t. y. dvi dienos (1 t., b. l. 119, 147).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis J. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 3-5). Nurodė, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė didelius neigiamus išgyvenimus, išgąstį, didelį dvasinį sukrėtimą, kas turėjo įtakos jo savijautai, savivertei. Jis ilgą laiką bijojo dėl savo gyvybės ir sveikatos, negalėjo užmigti, jautėsi nesaugus ir pažeidžiamas. Jo patirti ir iki šiol patiriami neigiami išgyvenimai, nepatogumai yra neturtinė žala.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. G. palaikė savo civilinį ieškinį. Nurodė, kad po įvykio blogai jautėsi, negalėjo miegoti, dabar bijo, kad tai nepasikartotų.
Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų – grasinimo nužudyti nukentėjusysis patyrė baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos. Tačiau pažymėtina, kad į policiją su pareiškimu jis kreipėsi tik po keturių mėnesių, pagal bylos duomenis nedarbingas nebuvo, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Turtinė žala nepadaryta. Fizinis smurtas prieš jį panaudotas nebuvo. Nors nukentėjusysis teigė nesikreipęs į policiją todėl, kad bijojo kaltinamojo, vis tik bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su R. K. jokių santykių nepalaikė. Byloje nėra ir jokių duomenų apie ankstesnius kaltinamojo neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nenustatyta, kad nukentėjusiojo baimė buvo ilgalaikė, kad jį dėl to būtų kankinusi nemiga ar pasireikštų kitų sveikatos sutrikimų. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kad R. K. nukreipus į jį ginklą, J. G. iš pradžių iš tiesų išsigando ir puolė bėgti. Tačiau grasinimas truko neilgą laiko tarpą, kaltinamasis nesiartino prie nukentėjusiojo slėptuvės, tik apėjo automobilį iš kitos pusės, kažką dar pasakė ir išėjo. Tada nukentėjusysis grįžo prie automobilio, neskubėdamas iš jo kažką pasiėmė, pažiūrėjo į kamerą ir ramiai nuėjo namo. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad faktinė neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kaip nurodo nukentėjusysis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad nukentėjusiajam padaryta dvasinė skriauda buvo vienkartinio pobūdžio ir momentinė. Nors posėdžio metu nukentėjusysis teigė, kad po įvykio kaltinamasis dar skambino jo motinai su grasinimais, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas nebuvo, be to, nagrinėjamos bylos dalykas yra 2020-05-25 grasinimas nužudyti, o ne vėlesni tikri ar tariami kaltinamojo veiksmai. Šių nustatytų aplinkybių kontekste, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, spręstina, kad nukentėjusiojo patirta neturtinė žala bus kompensuota 300 eurų suma.
Taip pat J. G. prašo priteisti 600 eurų išlaidų už advokato pagalbą. Pridėjo 2021-11-03 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2021/11/03-51, kurioje konsultacijos ir dalyvavimas ikiteisminio tyrimo metu, civilinio ieškinio surašymas ir dalyvavimas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme įvertintas 600 Eur suma (2 t., b. l. 6), bei mokėjimo nurodymą, kuris patvirtina, kad už J. G. suteiktas teisines paslaugas 2021-11-04 sumokėta 600 Eur (2 t., b. l. 7).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Bylos duomenimis, advokatas D. Korsakovas dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teismo posėdžiuose, neabejotina, kad konsultavo nukentėjusįjį. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų kiekį, sudėtingumą, bylos trukmę, daro išvadą, kad prašoma 600 Eur suma už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nėra per didelė, atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus, todėl priteistina iš kaltinamojo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašais, supakuota į voką, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
- savadarbiu būdu perdarytas dujinis pistoletas ENSER SUPER PP, 9 mm, P.A.K., perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (2021-06-14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005017) (1 t., b. l. 108), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Ginklų fondui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
- rudos spalvos ginklo dėklas su petnešomis, 2021-05-24 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (2021-06-02 kvitas B serija BBB Nr. LS005939; 1 t., b. l. 111-113), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
R.K. (R.K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkias) paras.
R.K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkias) paras.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir paskirti R. K. galutinę bausmę – areštą 60 (šešiasdešimt) parų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 punktu, bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-04-20 10.32 val. iki 2021-04-21 15.02 val., t. y. dvi dienas, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti J. G. iš kaltinamojo R. K. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 600 Eur proceso išlaidų už advokato paslaugas. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, supakuotą į voką, palikti saugoti baudžiamojoje byloje;
- savadarbiu būdu perdarytą dujinį pistoletą ENSER SUPER PP, 9 mm, P.A.K., perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (2021-06-14 d. kvitas B serija BBB Nr. OVS005017), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti Ginklų fondui;
- rudos spalvos ginklo dėklą su petnešomis, 2021-05-24 nutarimu perduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrį (2021-06-02 kvitas B serija BBB Nr. LS005939), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.