- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- 2A-760-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-02597-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Arvydas Žibas, Ramūnas Mitkus (pran.)
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- R. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Ramūno Mitkaus (kolegijos pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. M. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-356-358/2012 pagal ieškovo T. M. ieškinį atsakovei R. M., teikiančiai išvadą byloje institucijai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. M. patikslintu ieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 1990-08-11 Kauno r. CMS, įrašo Nr. 339, tarp ieškovo ir atsakovės nutraukti, pripažįstant atsakovę kalta dėl santuokos nutraukimo; po santuokos nutraukimo jam palikti M. pavardę, atsakovei – pagal jos pageidavimą; priteisti iš atsakovės ieškovui 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; nepilnametės dukros G. M., gim. 1996(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina R. M.; priteisti iš ieškovo dukros išlaikymui 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, atsakovei pavesti šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise; padalinti santuokos metu įgytą turtą, paskiriant atsakovei automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 Lt vertės, ir priteisti iš atsakovės ieškovui 1000 Lt kompensaciją; nustatyti, kad turtiniai teisniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado šalims negyvenant kartu nuo 2010-04-22, atsakovei išvykus gyventi į Angliją; pripažinti santuokos metu įgytą nekilnojamąjį turtą – 0,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4500 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine T. M. nuosavybe. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2010-04-22 išvyko į Angliją. Su ieškovu liko vaikai, jis vaikus išlaikė. Atsakovė pagimdė vaiką nuo kito vyro. Atsakovė kalta dėl santuokos iširimo, nes paliko šeimą ir susirado kitą vyrą. Ieškovas sutinka dukrai G. mokėti po 400 Lt bei kad būtų nustatyta jos gyvenamoji vieta su atsakove. Ieškovas, sužinojęs, kad jo sutuoktinė pagimdė vaiką nuo kito vyro, kreipėsi į gydytojus, prašė psichologo pagalbos, buvo apimtas depresijos, todėl prašo priteisti iš atsakovės 5000 Lt neturtinę žalą. Dalintinas 0,6100 ha žemės sklypas ir kitas 0,4500 ha žemės sklypas bei automobilis Opel Omega. Automobilį atsakovė sudaužė, jo vertė iki sudaužymo buvo 2000 Lt. Abu žemės sklypus ieškovas įsigijo iš savo asmeninių lėšų atsakovei gyvenant Anglijoje su kitu vyru. Jis 2010-08-16 sumokėjo 2130 Lt, o 2010-11-10 – 800 Lt valstybės įmonei Valstybiniam žemėtvarkos institutui už trijų žemės sklypų (0,61 ha, 4,500 ha bei 0,1234 ha sklypo, kurį šalys pardavė šios bylos nagrinėjimo metu) žemėtvarkos paslaugas. 2011-03-04 Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis Nr. 2-630 bei Nr. 2-633 bei priėmimo–perdavimo aktais Nr. 7SU-166 ir 7SU-167 ieškovas iš valstybės įsigijo savo vardu 0,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,4500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Už abu sklypus ieškovas sumokėjo 2321 Lt iš savo asmeninių lėšų, kartu sumokėjo 2011-03-02 ir už jau parduotą trečią žemės sklypą, iš viso – 3063 Lt. Viešajame registre žemės sklypus ieškovas įregistravo abiejų sutuoktinių vardu, nežinodamas, kad ji jau bendrai tvarko ūkį su kitu vyru ir laukiasi nuo jo vaiko Anglijoje. Todėl ieškovas prašo nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2010-04-22, t. y. nuo atsakovės išvykimo į Angliją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno rajono apylinkės teismas 2012-12-17 sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; santuoką, sudarytą tarp T. M. ir R. M., įregistruotą 1990-08-11 Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 339) nutraukti dėl atsakovės kaltės; nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado šalims negyvenant kartu nuo 2010 m. balandžio 22 d., atsakovei išvykus gyventi į Angliją; priteisti iš atsakovės 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieškovui; nustatyti nepilnametės G. M. gyvenamąją vietą su atsakove R. M.; priteisti iš ieškovo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis G. M. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, piniginių lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę, išlaikymą priteisiant nuo sprendimo priėmimo dienos; padalinti santuokoje įgytą turtą: ieškovui ir atsakovei priteisti po ½ dalį 0,6100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį 0,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei automobilį Opel Omega, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisiant ieškovui 1000 Lt kompensaciją iš atsakovės; civilinės bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo, nutraukti; priteisti iš atsakovės ieškovui 1238 Lt žyminį mokestį bei 1936 Lt už advokato pagalbą; priteisti iš ieškovo 13,36 Lt, iš atsakovės – 53,43 Lt pašto išlaidas valstybei; ieškovo reikalavimą dėl žemės sklypų pripažinimo asmenine nuosavybe atmesti. Teismas sprendime nurodė, kad sutuoktiniai apie trejus metus netvarko bendro ūkio, artimų santuokinių ryšių nepalaiko. Ieškovas prašė santuokos iširimo priežastimi nurodė atsakovės neištikimybę. Atsakovė santuokos nutraukimo pasekmių priežastimi nurodė fizinio ir emocinio ryšio susilpnėjimą. Atsakovė mano, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, o santuokos faktinį iširimą nulėmė santykių atšalimas dar jai prieš išvykstant iš Lietuvos. Neištikimybė reiškia ne tik lojalumo pareigos pažeidimą, bet ir faktą, kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryšių. Šalių santuoka iširo dėl to, jog atsakovė pažeidė lojalumo pareigą ir gyvendama santuokoje su ieškovu buvo jam neištikima, nuo kito vyro susilaukė vaiko, o apie tai ieškovas sužinojo tik vaikui gimus. Atsižvelgiant į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, iš atsakovės ieškovui priteistina 1 000 Lt neturtinė žala. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Nepilnametė dukra gyvena su mama, todėl jos gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove. Nustačius dukros gyvenamąją vietą su atsakove, iš ieškovo dukrai priteistinas išlaikymas. Ginčo dėl dukros išlaikymo dydžio nėra, todėl iš ieškovo priteistina po 400 Lt iki jos pilnametystės. Ieškovas atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl ši bylos dalis nutrauktina. Šalių santuoka sudaryta 1990-08-16. Žemės sklypai pirkti šalims esant santuokoje, jie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Viešajame registre šis turtas nuosavybės teise įregistruotas abiejų šalių vardu. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymų, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ieškovas aiškios valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn neišreiškė. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių 5 p. nurodyta, kad žemės sklypai perkami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl dalinti šalims lygiomis dalimis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas T. M. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą ir priteisti iš atsakovės ieškovui 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti; panaikinti sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažinti 0,6100 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4500 žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), asmenine T. M. nuosavybe; pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš atsakovės ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme; kitos teismo sprendimo dalies nekeisti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) teismas pagrįstai pripažino atsakovę kalta dėl santuokos iširimo dėl jos neištikimybės, tačiau priteisė tik 1000 Lt. Atsakovė paliko ieškovą 2010-04-22 su keturiais vaikais, iš kurių tuo metu du buvo nepilnamečiai. Ji išvyko dirbti į užsienį prieš ieškovo valią. Atsakovė teigė, kad ji išvyko į užsienį uždarbiauti, padėti šeimai, tačiau jokių pinigų dėl mokesčių mokėjimo, kredito dengimo nei ieškovui, nei bankui nesiuntė. Ieškovas, išlaikydamas keturis vaikus, nuo 2010-04-20 iki 2011-09-30 iš savo sąskaitos banke išsiuntė atsakovei 2360 Lt, o ji pervedė ieškovui 323 Lt. Vaikų išlaikymui į ieškovo VISA kortelę atsakovė pervedė per 17 mėnesių (nuo 2010-04-20 iki 2011-09-30) tik 400 Lt. Pilnametis sūnus V. iš atsakovės nuo 2010-04-20 iki 2011-06-27 yra gavęs 3036 Lt, tačiau šie pinigai nebuvo skirti kitų trijų vaikų poreikiams tenkinti. Gauti pinigai buvo skirti sūnaus V. jo asmeninių poreikių tenkinimui. Atsakovė, jau besilaukdama vaiko, 2011 m. sausio mėn. buvo trumpam atvykusi į Lietuvą, tačiau net ir tada neprisipažino, kad laukiasi kūdikio nuo svetimo vyro, su kuriuo kartu gyvena. Dėl atsakovės kaltės šalys buvo priversti parduoti gyvenamąjį namą, kurį ieškovas statė pats savo rankomis. Teismo priteista 1000 Lt suma yra per maža, nes nebuvo atsižvelgta į atsakovės kaltės laipsnį, jos nesąžiningumą bei ieškovo išgyvenimus;
2) santuokos su atsakove metu buvo įgytas 0,6100 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei 0,4500 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šie žemės sklypai įsigyti 2011-03-04 valstybinės žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartimis iš valstybės, atsakovei jau gyvenant kartu ir tvarkant vedant bendrą ūkį su sūnaus N., gimusio 2011(duomenys neskelbtini), tėvu Anglijoje. Pinigus, už dokumentų sandoriui sudaryti paruošimą ieškovas sumokėjo iš savo asmeninių lėšų 2010-08-16, ieškovo asmeniniai pinigai už perkamą valstybinę žemę buvo pervesti 2011-03-02. Atsižvelgiant į tai, kad abu žemės sklypai buvo įsigyti už ieškovo asmenines lėšas ir atsakovei jau gyvenant bei bendrai tvarkant ūkį su kitu vyru, ieškovas prašė nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2010-04-22. Teismas šį reikalavimą patenkino, tačiau reikalavimą dėl žemės sklypų pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe atmetė. Teismui konstatavus, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2010-04-22, bei atsižvelgiant į šio turto įgijimo aplinkybes, buvo paneigta CPK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija dėl abiejų žemės sklypų laikymo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Ši teisės norma yra specialioji norma, numatanti galimybę taikyti turtinius teisinius santuokos nutraukimo padarinius nuo tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Tokia išimtis nustatyta atsižvelgiant į gyvenimo realijas, todėl būtų neteisinga, kad sklypai, kuriuos ieškovas įsigijo už savo pinigus atsakovei gyvenant su kitu vyru, toliau būtų laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe;
3) teismas nepagrįstai žemės sklypus padalijo lygiomis dalimis. Tuo atveju, jei šį turtą ir būtų pagrindas dalinti lygiomis dalimis, toks turto padalijimas ateityje sukeltų papildomus konfliktus tarp šalių. Ieškovui žemės sklypas reikalingas ūkininkauti. Atsakovė su savo nauja šeima gyvena užsienyje ir į Lietuvą nežada grįžti. Padalijus abu žemės sklypus po 1/2 dalį, kils problemos dėl naudojimosi tvarkos. Toks abiejų sklypų padalijimas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
Atsiliepimas
Atsakovė R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2012-12-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad: 1) visą bendrą su apeliantu gyvenimą nuo santuokos sudarymo atsakovė buvo atsidavusi šeimai ir ja rūpinosi. Ne iš gero gyvenimo atsakovei teko išvažiuoti iš Lietuvos. Gyvenant santuokoje, sutuoktinis niekada neturėjo pastovaus darbo ir dirbdavo vidutiniškai po tris mėnesius per metus. Paskutinius dvejus metus jis darbo beveik neturėjo ir neieškojo. Apeliantas nurodo tik atsakovės pervestas pinigines sumas šeimai išlaikyti, o kaip pats prisidėjo prie šeimos išlaikymo nėra aišku. Pats apeliantas skatino ieškovę išvykti, nes tikėjosi gyventi iš jos siunčiamų pinigų. Išvykusi iš Lietuvos, atsakovė nenustojo rūpintis vaikais – nuolat siuntė jiems pinigus. Užkrovęs visus buities rūpesčius atsakovei, apeliantas dar labiau pablogindavo situaciją savo pesimistiniu požiūriu. Teismas priėmė teisingą sprendimą, o apeliacinis skundas yra paremtas tik emocijomis;
2) CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija reiškia, kad asmuo, kuris aiškina, kad turtas priklauso asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių, privalo tai įrodyti, t. y. paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalies nustatytą prielaidą dėl sutuoktinių turto bendrumo. Teismas teisingai rėmėsi prezumpcija, pagal kurią bendro turto dalys yra lygios. Netgi už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad namą pastatė jis pats, tačiau namą taip pat statė atsakovė ir vaikai. 2010 metų lapkričio mėnesį atsakovė davė įgaliojimą parduoti vieną 40 arų sklypą, už kurį ieškovas gavo 40 000 Lt, iš kurių jis padengė skolas ir kurį laiką gyveno. Atsakovė tų pinigų negavo, nors jai priklausė 20 000 Lt. Iš parduoto sklypo ir kitų šeimos pinigų apeliantas įgijo minėtus 0,6100 ha ir 0,4500 žemės sklypus. Šiuos sklypus šalys gavo gyvendamos santuokoje ir po vienu stogu. Sklypus, kurie yra suformuoti dabar, šalys rinkosi kartu kaip bendrąją nuosavybę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kauno rajono apylinkės teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, skundžiamo 2012-12-17 sprendimo rezoliucinėje dalyje pasisakė dėl šių ieškovo reikalavimų: nutraukė šalių santuoką dėl atsakovės kaltės; nustatė turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimo momentą; priteisė ieškovui iš atsakovės neturtinę žalą; nustatė nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ir priteisė jai išlaikymą; padalino santuokoje įgytą turtą; nutraukė bylos dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo; atmetė reikalavimą dėl žemės sklypų pripažinimo asmenine nuosavybe.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Apeliantas apeliaciniu skundu skundžia tik tas teismo sprendimo dalis, kuriomis teismas nustatė neturtinės žalos dydį bei padalino 0,6100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,4500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kitos teismo sprendimo dalys apeliacine tvarka neapskųstos, todėl jos nėra apeliacijos dalykas (CPK 320 straipsnis).
Dėl žemės sklypų padalijimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas T. M. ir atsakovė R. M. susituokė 1990-08-11 11 (1 t., b. l. 11). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė 2010 m. balandžio mėnesį išvyko į Angliją. 2011-03-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (2 t., b. l. 75–77) ieškovas nupirko iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,4500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kita tą pačią dieną sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi (2 t., b. l. 78–80) ieškovas nupirko iš Lietuvos Respublikos valstybės 0,6100 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Abiejų sutarčių 5 p. nurodyta, kad žemės sklypai perkami bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (sutuoktinė R. M.). Abu žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (1 t., b. l. 26, 30).
Apeliantas ir patikslintame ieškinyje, ir apeliaciniame skunde teigė, kad minėti žemės sklypai turi būti pripažinti ieškovo asmenine nuosavybe, nes jie buvo įsigyti už ieškovo asmenines lėšas atsakovei jau gyvenant bei tvarkant bendrą ūkį su kitu vyru. Atsakovė atsiliepime į pradinį ieškinį (1 t., b. l. 126) pripažino, kad Anglijoje pradėjo bendrauti su kitu vyru, 2010 m. gruodžio mėnesį sužinojo, kad laukiasi, tačiau ieškovui apie tai nepranešė.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo (CK 3.67 straipsnio 1 dalis), tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas savo apeliacinį skundą būtent ir grindžia CK 3.67 straipsnio 2 dalimi, nurodydamas, kad žemės sklypų įsigijimo metu atsakovė buvo išvykusi į Angliją ir kartu gyveno bei tvarkė bendrą ūkį su kitu vyru. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo žemės sklypus jo asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju atsakovės išvykimo į Angliją momentas CK 3.67 straipsnio 2 dalies prasme negali būti laikomas diena, kai šalys faktiškai nustojo kartu gyventi. Kaip minėta, abi žemės pirkimo–pardavimo sutartis pasirašė ieškovas ir jose aiškiai nurodyta, kad žemė perkama bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Tai, kad ieškovas sutartyse išreiškė valią įsigyti žemės sklypus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, rodo, kad šių sandorių sudarymo metu jis net neketino nutraukti santuokos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad pirko žemės sklypus ne kaip sau, bet kaip bendrą turtą, o taip pat nurodė dar manęs, kad šalys gyvena kartu (teismo posėdžio protokolas, 2 t., b. l. 139). Pažymėtina ir tai, kad atsakovei išvykus į Angliją, šalių santykiai nenutrūko – šalys viena kitai siuntė pinigus, atsakovė buvo sugrįžusi į Lietuvą. Ieškovas ir pirmosios instancijos teisme, ir apeliaciniame skunde teigė, kad žemės sklypų pirkimo metu nežinojęs, kad jo sutuoktinė bendrauja su kitu vyru ir laukiasi nuo jo vaiko. Kolegijos vertinimu, ši aplinkybė reikšminga sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą, tačiau nesudaro pagrindo taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, jog turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai atsirado nuo 2010-04-22, vertintina kaip rašymo apsirikimas, kuris turi būti pašalintas iš sprendimo rezoliucinės dalies, nes sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra motyvų ir išvadų dėl turtinių teisinių santuokos nutraukimo padarinių atsiradimo nuo 2010-04-22. Priešingai, apylinkės teismas motyvuojamoje dalyje aiškiai nurodė, kad žemės sklypai dalinti lygiomis dalimis, nes atsakovas neišreiškė valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, jog teismas nepagrįstai žemės sklypus padalijo lygiomis dalimis, dėl ko kils kiltų problemos dėl naudojimosi tvarkos. Šie apelianto argumentai taip pat nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, nes CK 3.117 straipsnis numato, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šalys pirmosios instancijos teisme nepareiškė reikalavimų padalinti sklypus kaip nors kitaip.
Dėl neturtinės žalos dydžio
Apeliantas apeliaciniame skunde teigė, kad teismas pagrįstai pripažino atsakovę kalta dėl santuokos iširimo dėl jos neištikimybės, tačiau priteisė tik 1000 Lt sumą, kuri, apelianto manymu, yra per maža.
CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad prievolė atlyginti neturtinę žalą nustatyta įstatyme, dėl to ši žala turi būti atlyginama ją patyrusiam sutuoktiniui. Kai vieno sutuoktinio kalti pažeidžiantys santuokines pareigas veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį ar emocinį skausmą. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2008).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteisia 1000 Lt neturtinę žalą, atsižvelgdamas į santuokos iširimo priežastis, į santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl atsakovės santuokinės neištikimybės ieškovas patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad šalių nepilnametė dukra išvyko gyventi pas atsakovę, be to, atsakovė turi mažametį vaiką, gimusį 2011(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 16). Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad padidinti priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytais motyvais, ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies pastraipą, kurioje nustatyta, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai tarp ieškovo ir atsakovės atsirado nuo 2010 m. balandžio 22 d.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pašalinti iš Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimo rezoliucinės dalies pastraipą, kurioje nustatyta, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai tarp ieškovo T. M. ir atsakovės R. M. atsirado šalims negyvenant kartu nuo 2010 m. balandžio 22 d., atsakovei išvykus gyventi į Angliją.