Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2588-841/2015 pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui A. K. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. Pirmosios instancijos teismas nepranešė atsakovui apie pateiktą prašymą bei nepatikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, iš kurių buvo pagrindas spręsti, jog atsakovas A. K. taipogi yra inicijavęs teismo procesą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo) ir teismui buvo pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną bendravimo su vaiku tvarką (civ. bylos Nr. e2-745-632/2015).

2. Teismas, nustatęs, kad A. K. gali matytis su sūnumi du kartus per savaitę po 2 (dvi) valandas, iš anksto pranešęs ieškovei, dalyvaujant vaiko motinai, ieškovės gyvenamojoje aplinkoje, - susiaurino atsakovo lygias tėvo teises, kartu įnešė neapibrėžtumo, t. y. galimybę ieškovei piktnaudžiauti nustatyta tvarka, be to, teismo nutartimi nustatyta nors ir laikina bendravimo su sūnumi tvarka, gali tapti neįvykdoma. Pagal teismo nutartį, atsakovui pranešus apie numatomą bendravimą su sūnumi, ieškovė turi galimybę atsisakyti sudaryti sąlygas, motyvuodama užimtumu ar išvykimu iš gyvenamosios aplinkos, kas kels šalių ginčus.

3. Netikslingas ieškovės dalyvavimas atsakovui bendraujant su vaiku ieškovės gyvenamojoje vietoje, nes paprastai ieškovė bendravime nedalyvauja (ji būna kitame kambaryje), o vaikas su tėvu bendrauja vaikui artimoje, jam žinomoje ir susiformavusioje aplinkoje.

4. Pirmosios instancijos teismui nenustačius realios grėsmės vaiko interesams, reikalinga pakeisti nutartimi nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nustatant, kad atsakovas A. K. kas antrą darbo dieną bendrauja su sūnumi M. vaiko gyvenamojoje vietoje nuo 17.15 val. iki 20 val., atsižvelgdamas į vaiko interesus ir poreikius.

5. Pagal tarp šalių nusistovėjusią tvarką atsakovas su sūnumi bendrauti gali tik ieškovės gyvenamosios vietos miegamajame, kur mažai vietos judėti, žaisti, todėl visapusiškas bendravimas su sūnumi yra komplikuotas. Atsakovas turi galimybę rūpintis vaiku, jį auklėti, prižiūrėti, eiti su juo pasivaikščioti; be to, gyvena trijų kambarių bute, kur yra sąlygos vaikui. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti klausimą dėl galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi ne ieškovės gyvenamojoje vietoje ir nedalyvaujant ieškovei. Todėl reikalinga nustatyti, kad A. K. kas antrą savaitgalio tenkančią bendravimo dieną (atitinkamai šeštadienį ar sekmadienį) pasiima sūnų M. K. iš vaiko gyvenamosios vietos 9.30 val. ir grąžina motinai V. G. 13 valandą vaiko gyvenamojoje vietoje.

1. CPK 147 str. l d. numatyta, kad teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia nedelsdamas rašytinio proceso tvarka, o atsakovui praneša apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą tik tada, kai teismas mano tai būtina. Minima įstatyminė norma nereikalauja, jog teismas motyvuotų, kodėl apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą nepranešama atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

CPK 144 str. 1 d. numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

CK 3.65 str. 1 d. nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Taigi, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečių vaikų asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų, sprendžiant tokius svarbius klausimus kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt.

Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas, kad atsakovas A. K. gali matytis su sūnumi du kartus per savaitę po dvi valandas, iš anksto pranešęs ieškovei, dalyvaujant vaiko motinai, ieškovės gyvenamoje vietoje, nepažeidė CK 3.3 str. įtvirtinto prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatyta ne pastovi atsakovo su sūnumi bendravimo tvarka ateityje, o tik laikina, t. y. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri nebūtinai bus palikta tokia, kokia yra nustatyta skundžiama nutartimi, o galės būti ir tokia, kokios pageidauja atsakovas, arba, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, dar kitokia.

Skundžiama nutartimi, atsižvelgiant į vaiko amžių, kuriam dar nėra dviejų metų, pagrįstai laikinai yra nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, pagal kurią būtinas vaiko motinos dalyvavimas. Iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo vaikas palaipsniui dar labiau pripras prie tėvo, neliks arba sumažės nesaugumo jausmas (jeigu toks buvo), todėl teismui priimant sprendimą, esant tam pagrindui ir galimybėms, atsižvelgiant visų pirma į nepilnamečio vaiko interesus, gali būti numatyta galimybė tėvui bendrauti su vaiku ir be ieškovės (vaiko motinos) dalyvavimo.

Atsakovui taip pat išaiškintina, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms, jis turi teisę kreiptis į pirmosios instancijos teismą su prašymu dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 str., CPK 147 str. 1 d.). Be to, ieškovei nevykdant Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarties ir sudarant kliūtis atsakovo bendravimo su vaiku teismo nustatytai tvarkai įgyvendinti, atsakovas turi teisę kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo (nutarties) vykdymo (CPK 18 str., 152 str.,587 str.).

Tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarkos nustatymo, buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovui, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamą nutartį, nes tokia teismo teisė yra numatyta CPK 147 str. 1 d.

Pažymėtina, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-745-632/2015, atsisakyta priimti ieškovo A. K. ieškinį atsakovei V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), šioje civilinėje byloje laikinosios apsaugos priemonės nebuvo taikytos, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturėjo pareigos vertinti aplinkybių, kurios buvo nurodytos atsakovo ieškinyje, pateiktame Radviliškio rajono apylinkės teismui.

Dėl nurodytų motyvų, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartį nepakeistą.