Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams su 1/4 turto konfiskavimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams, 500 Lt bauda ir 500 Lt vertės turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 43 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2001 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 500 Lt bauda ir 500 Lt vertės turto konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos) – 30 parų arešto bausme;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir 214 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, ir nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

9) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2006 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. sausio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

11) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 ir 4 dalis – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 13 d nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 10 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo;

13) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 d. (penkios veikos), ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, nustatyta galutinė bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

14) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 277 straipsnio 2 dalį – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams ir 10 dienų;

15) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – 30 parų areštu;

16) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 60 parų arešto,

17) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – 2 metai ir 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendis pakeistas – paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 1 mėnesiui;

18) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 d. nuosprendžiu paskirta ir apygardos teismo pakeista bausme, ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 3 mėnesiams (2015 m. vasario 6 d. paleistas atlikus bausmę, teistumas išnykęs),

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. 2019 m. gegužės 25 d., apie 16.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs šalia prekybos centro „Rimi“ automobiliams išsikrauti skirtos rampos, esančios Jeruzalės g. 4, Vilniuje, stovinčio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) bei atidaręs atrakintas vairuotojo pusės kabinos dureles, įlipo į minėto automobilio kabiną, kurioje nuo staliuko paėmė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7“ IMEI (duomenys neskelbtini), 349 EUR vertės, su į jame įdėta „Tele2“ mobiliojo ryšio operatoriaus SIM kortele tel. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančius D. K., po ko pasišalino. Tokiu būdu A. D. pagrobė svetimą, D. K. priklausantį, 349 EUR vertės turtą.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinamajame akte faktinės aplinkybės nurodytos teisingai. Minėtą dieną tiesiog ėjo pro šalį, pamatė tuščią mašiną, vairuotojas tuo metu kažką krovėsi. Nežiūrėjo, ar vairuotojas jį matė, tiesiog atidarė mašinos duris, įlipo į mašiną ir paėmė telefoną, kuris buvo paliktas be priežiūros. Pagrobė telefoną „Samsung“, tikslios markės neatsimena, telefonas buvo apynaujis, atrodo nebuvo apgadintas, galbūt šiek tiek ekranas buvo nubrozdintas, tiksliai neatsimena. Telefoną pardavė. Kodėl taip pasielgė, nežino, galbūt dėl alkoholio poveikio, buvo šiek tiek neblaivus. Dėl savo veiksmų labai gailisi, pažada, kad tai daugiau nepasikartos, laikysis jam siūlomų skirti įpareigojimų. Pareikšto civilinio ieškinio iki šiol neatlygino, kadangi turėjo problemų su sveikata, 3 mėnesius nedirbo. Nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo, bet buvo atostogose. Šiuo metu dirba ir gauna pajamas, jo atlyginimas apie 700 EUR per mėnesį. Civilinį ieškinį pažada atlyginti, prašomą priteisti žalą galėtų atlyginti iš vieno mėnesio atlyginimo. Anksčiau yra teistas už turtinius nusikaltimus, nuo 2015 m. buvo paleistas atlikęs bausmę ir ši padaryta nusikalstama veika yra pirma per visą laikotarpį nuo bausmės atlikimo. Ankstesni teistumai buvo dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Po paskutinės bausmės atlikimo savanoriškai įstojo į metadono programą, joje gydosi jau 2 metus, šiuo metu taip pat yra metadono programoje. Turi sugyventine, kartu augina sugyventinės vaiką, prisideda prie sugyventinės vaiko išlaikymo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. D. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2019 m. gegužės 25 d. iš namų ėjo į parduotuvę „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilniuje. Eidamas pamatė, kad automobilio langas, kokia jo markė nepamena, tačiau didelis automobilis, yra atidarytas, todėl spontaniškai šovė mintis, pasižiūrėti kas yra tame automobilyje. Atsidarė automobilio priekines vairuotojo pusės dureles, kurios nebuvo užrakintos ir pamatė, kad ant staliuko gulėjo du telefonai. Vieną, įtarime nurodyto modelio paėmė ir išėjo. Užėjo į parduotuvę ir išvažiavo į miestą. Tuo metu buvo išgėręs alkoholio, nežino kodėl jam tai šovė į galvą, tik po to suprato, kad negerai pasielgė, dėl to labai pergyveno, kadangi jau nemažai metų tvarkosi savo gyvenimą, sąžiningai uždirba pinigus. Telefoną pardavė tą pačią dieną autobusų stotyje nepažįstamam vyrui už 20 EUR. Padarytą žalą atlygins. Labai nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, išlaiko save pilnai, nevartoja jokių narkotinių medžiagų, alkoholio. Prašė skirti kuo švelnesnę bausmę (b. l. 36-37, 44).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. apklaustas dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad patirtą žalą vertina 400 EUR, sumą nurodė pagal telefono pirkimo dokumentus, iki šiol dar moka už telefoną. Be to, dingo reikalingos nuotraukos, telefono numeriai. Kai dingo telefonas, kreipėsi į draudimą. Draudimas padarytą žalą atlygino, tiesiog davė kitą telefoną, tačiau reikėjo sumokėti franšizę, mokėjo 70 arba 79 EUR, kiek tiksliai mokėjo, nepamena. Į šia sumą įėjo tik franšizė, kitos paslaugos neįėjo. Taigi patyrė nuostolį dėl franšizės mokėjimo, franšizės dokumentų šiuo metu neturi, nes jam buvo nuskaičiuota nuo telefono sąskaitos. Telefoną šiuo metu turi, bet draudimo naujam įrenginiui jau nebeturi, nes draudimas galioja tik vieną kartą. Šiuo metu moka už telefoną ir kartu įeina draudimas irgi dalimis kiekvieną mėnesį. Draudimo paslaugos jau neteikiamos, bet telefonas buvo metams draustas, ir metus laiko turi mokėti už telefono draudimą. Draudimo įmoka – 4,50 EUR mokama kiekvieną mėnesį iki 2021 m. sausio 26 d.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis D. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). 2019 m. gegužės 25 d. su (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu - vilkiku „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš sandėlio po parduotuves vežiojo prekes. Apie 16.15 val. privažiavo prie parduotuvės „Rimi“, esančios Jeruzalės g. 4, Vilniuje, rampos ir išlipo iš automobilio. Automobilio keleivio dureles paliko užrakintas, o vairuotojo dureles - uždarytas, bet neužrakintas. Automobilio kabinoje, tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių yra staliukas, skirtas pasidėti dokumentus ar kitus daiktus. Tą staliuką įmanoma pastebėti tik įlipus į automobilio kabiną, kadangi jis randasi žemiau sėdynių ir automobilio priekinės panelės lygio. Ant staliuko gulėjo jo asmeninis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A7“. Šalia telefono buvo įkroviklio laidas, kitas laidas - AUX laidas, cigarečių pakelis ir žiebtuvėlis. Laido AUX vienas galas buvo įjungtas į priekinės panelės magnetolą. Apie 16.15 val. išlipo iš kabinos ir nuėjo krauti prekes. Grįžo apie 16.45 val., atidarė vairuotojo dureles, įlipo į kabiną ir pamatė, kad dingo jo mobiliojo ryšio telefonas. Automobilio durelių spynelės nebuvo išlaužtos ir nebuvo sugadintos. Du laidai, cigaretės ir žiebtuvėlis liko. Iš karto iš savo darbinio telefono paskambino į savo asmeninį telefoną, tačiau telefonas jau buvo atjungtas. Nutarė kreiptis į parduotuvės „Rimi“ prekių priėmėją, pasitarti, ką daryti. Parduotuvės „Rimi“ darbuotojas savo ruožtu kreipėsi į apsaugos darbuotoją ir jam pranešė, kad peržiūrėjo vaizdo įrašą ir matė, kad į jo automobilio kabiną, pro vairuotojo dureles įsibrovė vyrukas, apsirengęs šortais, paėmė telefoną ir išlipęs iš automobilio kabinos nuėjo prie taromato. Jis paskambino „Tele 2“ operatoriui ir užblokavo telefono kortelę. Telefonas „Samsung Galaxy A7“ pirktas „Tele 2“ šių metų pradžioje, jo kaina 400 EUR, į telefoną buvo įdėta „Tele 2“ kortelė su numeriu (duomenys neskelbtini). Telefono IMEI (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio apžiūros reikėtų kreiptis į UAB „H“ atstovą - transporto skyriaus vadovą J., kadangi automobilis nuolat važinėja ir būna maršrute (b. l. 26-27).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2019 m. gegužės 25 d., 17.04 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešima, kad Vilniuje, Jeruzalės g. 4, šalia prekybos centro „Rimi“ rampos iš vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš 20 minučių iš kabinos pavogtas telefonas „Samsung A7“. Vagystė nufilmuota apsaugos kameromis. Pranešėjas D. K. lauks pareigūnų skambučio – nurodymo ką toliau daryti. Vietoj nelauks (vietoje bus tik 10 minučių) (b. l. 3).

Protokole-pareiškime nurodyta, kad 2019 m. gegužės 25 d., šeštadienį, nuo 16.15 val. iki 16.45 val. Vilniuje, Jeruzalės g. 4, prie parduotuvės „Rimi“, iš automobilio - vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio prie minėtos parduotuvės rampos, kabinos buvo pagrobtas pareiškėjo D. K. mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A7“, IMEI (duomenys neskelbtini), 400 EUR vertės. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą, nustatyti kaltą asmenį ir surasti jo telefoną (b. l. 5).

Apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti iš dešinės parduotuvės „Rimi“ centrinio įėjimo pusės (stovint veidu į įėjimą). Apžiūros metu nustatyta, kad aikštelė yra išasfaltuota, pravažiuojama link gyvenamųjų namų kiemų, joje palei parduotuvės sieną yra sužymėtos automobilių stovėjimo vietos, stovi priparkuoti automobiliai. Sienos gale, arčiau gyvenamųjų namų, yra įrengta rampa, kuri nukreipta į taromato pusę (įstrižai). Priešingoje pastato sienai pusėje yra siena, prie kurios tvora aptverta nedidelė teritorija, kurioje saugoma supresuota tara, šalia yra taromatas. Taip pat prie tvoros arčiau aikštelės vidurio stovi šiukšlių konteineriai. Aikštelės pradžioje iš dešinės pusės yra įrengta vaikų žaidimo aikštelė. Ant pastato priekinio kampo yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į rampos pusę bei automobilių stovėjimo aikštelę. Jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nenustatyta (b. l. 8-11).

Kitų objektų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotonuotraukoje užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše pavadinimu „3_2019-05-25_161914“ užfiksuota parduotuvės „Rimi“, adresu Jeruzalės g. 4, Vilniuje, išsikrovimo rampa bei taromatas. Matosi, kaip prie „Rimi“ taromato atvažiuoja baltos spalvos vilkikas „Mercedes-Benz“ su baltos spalvos priekaba ir prisiparkuoja prie parduotuvės rampos. Vaizdo įraše pavadinimu „4_2019-05-25_162137“ užfiksuota, kaip iš vilkiko išlipa vairuotojas ir nueina prie išsikrovimo rampos išsikrauti atvežtų į parduotuvę prekių. Vaizdo įraše pavadinimu „5_2019-05-25_16245“ užfiksuota, kaip prie vilkiko prieina vyriškis, nuėjęs prie vilkiko priekio apžiūri jį. Vyriškis apsirengęs džinsiniais šortais, mėlynos spalvos striuke, ant pečių turi oranžinės spalvos kuprinę. Apžiūrėjęs vilkiką nueina už jo pro vairuotojo pusę ir dingsta iš kameros vaizdo. Tuo metu matosi, kaip atsidaro vilkiko kairės pusės durys. Vaizdo įraše pavadinimu „6_2019-05-25_162708“ užfiksuota, kaip kažkas įlipa į vilkiką, tačiau kas tiksliai įlipa į vilkiką - nesimato, tuo metu greit užsidaro vilkiko kairės pusės durys ir kamera iškart užfiksuoja, kad nuo vilkiko nueina tas pats vyriškis su mėlynos spalvos striuke, kuris apžiūrinėjo vilkiką. Vyriškis nueina į taromatą, ir po kiek laiko išeina iš jo, nueina link vaikų žaidimų aikštelės, tuomet vyriškis dingta iš kameros rakurso. Vaizdo įraše pavadinimu „10_2019-05-25_163816“ matosi, kaip vilkiko duris vėl atsidaro ir į jį įsėda vairuotojas. Po kelių minučių vilkikas pradeda judėti. Vaizdo įraše pavadinimu „11_2019-05-25_164034“ matosi, kaip iš sustojusio vilkiko išlipa vairuotojas ir nueina prie taromato, ten pasikalba su prie taromato buvusiu vyriškiu ir grįžta atgal į vilkiką. Vilkikas pradeda judėti ir sustoja prie taromato, tuomet vairuotojas vėl išlipa iš vilkiko ir nueina prie išsikrovimo rampos. Vaizdo įraše pavadinimu „12_2019-05-25_164256“ užfiksuota, kaip vilkiko vairuotojas sugrįžta prie vilkiko, atkabina priekabą, įsėda atgal į vilkiką ir pajuda. Apžiūrint vaizdo įrašus, tikslaus filmavimo laiko nustatyti nepavyko, nes kameros tikslaus filmavimo laiko nefiksuoja (b. l. 16-18).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos L. Milašienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, kad D. K. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7“ pavogė A. D.. Vyras atpažintas iš veido bruožų (b. l. 32).

Dėl veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, kai pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, tačiau neviršija 250 MGL dydžio sumos ir nėra BK 178 straipsnio 2 bei 3 dalyse numatytų veiką kvalifikuojančių požymių (BK 190 straipsnio 1 dalis). Teisme apklaustas kaltinamasis A. D. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo parodymai, protokole-pareiškime užfiksuotos aplinkybės, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis atidaro nukentėjusiojo vairuoto vilkiko „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), duris ir įlipa į vilkiką, o vėliau pasišalina iš įvykio vietos, bei šio vaizdo įrašo apžiūros protokolas, taip pat tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, jog vaizdo įraše užfiksuotas būtent kaltinamasis. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais nustatyta, kad A. D. 2019 m. gegužės 25 d., apie 16.15 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, priėjęs šalia prekybos centro „Rimi“ automobiliams išsikrauti skirtos rampos, esančios Jeruzalės g. 4, Vilniuje, stovinčio automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio (duomenys neskelbtini) bei atidaręs atrakintas vairuotojo pusės kabinos dureles, įlipo į minėto automobilio kabiną, kurioje nuo staliuko paėmė nukentėjusiajam D. K. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A7“ir su juo pasišalino iš įvykio vietos. Pagal UAB „Tele2“ pateiktus duomenis, pagrobto telefono vertė 349 EUR vertė. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. D. veiksmai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai. Teismas tikslina faktinę aplinkybę dėl pavogto turto vertės, nurodant, kad pavogto telefono „Samsung Galaxy A7“ kaina, vadovaujantis „Tele 2“ pateiktu raštu bei paties nukentėjusiojo pateiktais dokumentais yra ne 400 EUR, o 349 EUR. Toks tikslinimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus nusikaltimas nuosavybei, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. D. praeityje iš viso teistas 18 kartų, daugiausia teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų ir analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 49-55), tačiau teistas pakankamai seniai (paskutinį kartą 2013 m. sausio 14 d.), teistumai yra išnykę, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 59-61), dirba (b. l. 48), nurodė, kad turi sugyventinę, kartu augina sugyventinės vaiką, byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, tačiau iš nuteistojo žodžių, jis turėjo problemų su narkotinių medžiagų vartojimu, yra įrašytas į metadono programą. Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog A. D. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 21). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamojo A. D. pakaltinamumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ypač tai, kad A. D. net 15 kartų yra teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau net ir laisvės atėmimo bausmių atlikimas nesulaikė jo nuo analogiškos veikos darymo, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų pasiekti švelnesne už griežčiausią įstatyme numatytą bausmę nėra galimybės. Atsižvelgiant į tai, A. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios bausmės rūšies dydžiui (BK 50 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis šiuo metu oficialiai dirba (kaip teisme nurodė jis dirba jau dvejus metus), gauna pajamas ir pažada atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, paskutinį kartą teistas pakankamai seniai, teistumai šiuo metu yra išnykę, 2015 m. paleistas atlikęs bausmę savanoriškai pradėjo gydytis nuo priklausomybės narkotikams, tęsia gydymą metadono programoje, teismas sprendžia, kad yra tikslinga suteikti kaltinamajam A. D. galimybę įrodyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl bausmės vykdymas A. D. atidėtinas.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, jos pavojingumą, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui nustatant šiuos įpareigojimus: 1) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti gydymą metadono programoje; 4) atlyginti padarytą turtinę žalą (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 ir 8 punktai, 3 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys dėl 400 EUR turtinės žalos atlyginimo (b. l. 23). Teisme nukentėjusysis palaikė pareikštą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad patirtą žalą grindžia iš jo pavogto telefono „Samsung Galaxy A7“ pirkimo dokumentais. Nurodė, kad iki šiol dar moka už telefoną ir kartu įeina draudimas dalimis kiekvieną mėnesį, draudimo įmoka sudaro 4,50 EUR per mėnesį, tačiau draudimo paslaugos naujam įrenginiui jam jau neteikiamos. Papildomai patyrė nuostolį dėl franšizės sumokėjimo, kuri buvo nuskaičiuota nuo jo sąskaitos, sumos tiksliai nurodyti negalėjo, teigė, jog franšizė sudarė apie 70-79 EUR. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis D. K. su „Tele 2“ buvo sudaręs judriojo ryšio paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią jo įgyto mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A7“ vertė buvo 349 EUR. Byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent dėl neteisėtų kaltinamojo A. D. veiksmų nukentėjusysis neteko įsigyto telefono „Samsung Galaxy A7“. Taigi 349 EUR vertės turtinė žala tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Kita vertus, UAB „Tele2“ rašte nurodė, jog įvykis dėl telefono vagystės buvo pripažintas draudžiamuoju ir nukentėjusiajam D. K. buvo suteikta 349 EUR nuolaida įrangai ar aksesuarams įsigyti, kuri galioja bet kuriame „Tele2“ salone. Papildomai rašte nurodyta, kad po žalos atlyginimo draudimas nutrūksta (draudimas galioja vienam draudžiamajam įvykiui) (b. l. 92). Teisme nukentėjusysis patvirtino, kad iš draudimo dėl vagystės vietoje prarasto telefono aparato gavo naują. Nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusiajam jo patirta reali telefono vertės, t. y. 349 EUR, dydžio žala buvo visiškai atlyginta, suteikiant jam naują mobiliojo ryšio įrenginį. Aplinkybė, jog naujam įrenginiui draudimas nebegalioja, šiuo atveju reikšmės neturi. Draudimo santykiai yra sutartinio pobūdžio, sutartis sudaroma šalių tarpusavio susitarimu, sutinkant su draudimo sąlygomis, todėl žala dėl netekto draudimo apsaugos savo priežastiniu ryšiu yra pernelyg nutolusi nuo kaltinamojo veiksmų. Be to, paties draudimo esmė yra ta, kad įrenginys yra draudžiamas nuo nelaimingų atsitikimų, taigi nepriklausomai ar nuo kaltinamojo veiksmų, ar dėl kitų aplinkybių, kurios būtų pripažintos draudiminiu įvykiu, draudimo apsauga būtų nustojusi galioti, nes būtent tokios ir buvo draudimo galiojimo sąlygos. Atitinkamai papildomas 349 EUR vertės priteisimas nukentėjusiajam tokiu atveju reikštų nepagrįstą pastarojo praturtėjimą. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad iki šiol moka mėnesines 4,50 EUR draudimo įmokas ir jas privalo mokėti iki sutarties galiojimo pabaigos, t. y. iki 2021 m. sausio 26 d. Tai patvirtina ir UAB „Tele 2“ draudimo dokumentai, kur nurodoma, jog draudimo įmoka yra įtraukta į mėnesinę „Tele 2“ sąskaitą už ryšio paslaugas ir turi būti mokama iki draudimo apsaugos galiojimo pabaigos (b. l. 83-85). Kita vertus, nukentėjusiojo pareiga mokėti draudimines įmokas kyla iš jo sutartinių santykių su draudiku, t. y. iš prisiimtos rizikos sudarant draudimo sutartį, todėl su nusikalstamos veikos padariniais negali būti siejama.

Nukentėjusysis parodė, kad dėl vagystės patyrė nuostolį – franšizės mokestį, nurašytą nuo jo sąskaitos. UAB „Tele 2“ rašte nurodyta, kad pagal draudimą į „Tele2“ sąskaitą buvo pritaikytas 35 EUR franšizės mokestis (b. l. 92). Būtent ši žala nagrinėjamu atveju pripažintina realiais nukentėjusiojo turėtais nuostoliais dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, todėl priteistina iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, iš kaltinamojo A. D. nukentėjusiojo naudai priteisiant 35 EUR turtinei žalai atlyginti, likusi reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 39) – paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais – paliktinas saugoti prie bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 ir 8 punktais, 3 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. D. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

3) tęsti gydymą metadono programoje.

4) atlyginti padarytą turtinę žalą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą – panaikinti.

Nukentėjusiojo D. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš A. D. nukentėjusiojo naudai priteisti 35 EUR turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.