Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios mažametės V. P. atstovo pagal įstatymą Kuršėnų globos namų įgaliotai atstovei J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, teistas:

1. 2013-03-15 Italijos teisėsaugos institucijų dėl vagystės laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vykdymas atidėtas, 200 eurų bauda;

2. Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį. (3 veikos), paskirta subendrinta galutinė bausmė 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. T. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą mažametei V. P., o būtent: 2016 m. spalio 4 d. apie 22.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini) 9-10, (duomenys neskelbtini) mstl., Šiaulių rajone, virtuvėje, sugriebė nukentėjusiąją V. P. ir stumdė už kaklo, tampė už plaukų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis Ž. T. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad su sugyventine išgėrė ir dėl to įvyko konfliktas, kurio metu jie susistumdė, o V. P. puolė į tarpą. Jis liepė jai nesikišti į suaugusiųjų reikalus. Ji paėmė telefoną, paskambino sesei, kuri iškvietė policiją. Jis V. P. atitraukė, dėl ko ji suisterikavo, nes ji labai emocinga. Jis ją pastūmė švelniai paėmęs už krūtinės viršutinės dalies ir viskas. Dėl konflikto prabudo ir kiti vaikai. Mano, kad skirtumas yra, kaip švelniai pastumti ir kaip ne. Buvo išgėręs, nustatytas 3 promilių girtumas, bet aplinkybes atsimena puikiai. Mergaitės už plaukų netampė ir nesmaugė. Jis V. P. atitraukė, o kiti vaikai konflikto nematė, nes miegojo. Jis ginčijosi su mergaitės mama ir ši jam sudavė keptuve. Kas iškvietė pareigūnus sužinojo vėliau. Su S. kalbėjo, nes buvo paėmęs telefoną iš sugyventinės, pakalbėjo ir padėjo ant lovos. S. bandė raminti, liepė nesiginčyti. Mergaičių toks amžius, todėl yra problemų. Ankstesnio nuosprendžio neskundė, nes neturėjo pinigų, bet tada irgi buvo nekaltas. Nežino kam skaudėjo, nes jis tik švelniai pastūmė. Jis ne sadistas, kad būtų ėmęs už kaklo. Jei būtų suėmęs už kaklo, būtų likusios mėlynės.

Liudytoja apklausta A. S. teismo posėdyje parodė, kad Ž. T. yra jos sugyventinis. Tą dieną su juo išgėrė alaus ir sukonfliktavo. Jie pradėjo tampytis, o tuomet atbėgo V., kuri stojo į tarpą. Nežino kas buvo vėliau, bet ji paėmė keptuvę ir trenkė sugyventiniui. Vyras apsiramino, o paskui atvyko policija. Kitą dieną sužinojo kas iškvietė policiją. Ką sakė atvykusiems pareigūnams nepamena, nes išgėrusi ji daug ką pasako. Kodėl S. sako, kad patėvis mušasi, nežino. Sugyventinio negina, nes ji pati auklėja vaikus. Jos tikrai niekas nemuša. V. sugyventinis suėmė už krūtinės ir nustūmė. Paėmimą už krūtinės matė, o už kaklo nebuvo suėmęs ir jos nesmaugė. Apklausos protokolus skaitė ir pasirašė. Sugyventinis tik patraukė į šalį V., kad girti neužgautų. Ką sakė pareigūnams nepamena. Turbūt V. su pareigūnais kalbėjo. S. jai neskambino. Po keturių dienų vaikus iš jų paėmė. Vaikų kviesti pagalbos neprašė. Jos konfliktą su sugyventiniu V. matė, bet galėjo matyti ir D.. Anksčiau jos duoti parodymai teisingi, galima jais remtis.

Liudytoja apklausta A. A. teismo posėdyje parodė, kad dirba Kuršėnų vaikų globos namų socialine darbuotoja. Mergaitės buvo atvežtos į Kuršėnų vaikų globos namus. V. sakė, kad tėvai dieną dirbo, o vakare gėrė. Ji jau miegojo, bet nuo triukšmo pabudo. Pamatė kaip tėvas puolė mamą. Mama patėviui sudavė iš keptuvės, o V. stojo į tarpą. Patėvis ją paėmė už kaklo ir nutempė į lovą. D. sakė, kad sėdėjo su mama, atsikėlė tėvas piktai nusiteikęs. Puolė mamą. Tada ji paskambino sesei S., kuri iškvietė policiją. Viską papasakojo tą dieną, kai jas atvežė. Mergaitės tada labai verkė. Vėliau mergaitės lyg kaltos jautėsi. Mama mergaites lanko. Po pirmo mamos apsilankymo, spalio mėnesį, jos pradėjo kitaip kalbėti. Labiausiai mergaitės kalba dėl girtavimo namuose. V. emocinga, bet kad sako tiesą, dėl šio atvejo abejonių nekyla.

Liudytojas A. M. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo Šiaulių AVPK. Su vyr. patruliu R. S. važiavo į (duomenys neskelbtini), kur nuėję į butą pamatė vyriškį kruvina galva. Kitam kambaryje sėdėjo mergaitės. Moteris sakė, kad ją tampė už plaukų ir stumdė. Mergaitė sakė, kad ją tampė už plaukų, buvo suėmęs už kaklo ir spaudė prie sienos. Nepasakytų, kad mergaitės buvo primokytos ką kalbėti. Mama sakė, kad tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis smurtauja ir ji pavargo. Visos verkė, buvo susijaudinusios. Mama buvo išgėrusi. Matėsi, kad namuose buvo smurtaujama. Kad smurtaujama, nustatė iš kalbų, mamos ir dukters elgesio.

Liudytojas R. S. apklaustas teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu dirbo Šiaulių AVPK. Juos iškvietė dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuvykę rado vyrą, moterį ir daug vaikų. Vyresnius vaikus kolega apklausė, jie paaiškino, kad namuose buvo smurtaujama. Kaltinamąjį sulaikė, pranešė operatyvinei grupei ir toliau jie aiškinosi. Jis bendravo su kaltinamuoju, o kolega su moterimi ir vaikais. Smurtaujama buvo prieš moterį. Vaikai buvo išgąsdinti. Jis su vyriškiu buvo virtuvėje, kolega su moterimi ir vaikais kitam kambaryje.

Pagarsinus 2016 m. spalio 13 d. liudytojo apklausos protokolą ( b. l. 78-79), liudytojas patvirtino savo parodymus, nurodė, kad kiek girdėjo, viena mergaitė pasakojo kolegai apie smurtą. Kalbėjo moteris ir viena mergaitė, bent taip suprato pagal balsus. Kas iškvietė policiją, nežino. Jų namuose niekas nelaukė.

Teisme buvo pagarsintas nukentėjusiosios V. P. apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti jos parodymai, kad tėvai išgėrinėjo ir susipyko. Tėtis nuėjo miegoti prisigėręs, kažką susapnavo ir puolė ant mamos, kad mama kažkur buvo išėjusi. Jie susimušė. Jai liepė eiti miegoti. Ji neklausė, sesės verkė. Tada ji paskambino S., kad ji kažką darytų. Įvykis buvo gal kažkur prieš tris, keturias savaites. Buvo sekmadienis, prieš mokyklą. Tėtis tempė mamai už plaukų. Ji įsikišo, tada tėtis ją paėmė už kaklo. Mama paėmė keptuvę ir jam trenkė. Tėtis tempė mamą už plaukų, ji įsikišo, užstojo mamą. Jį patraukė, suėmusi jam už rankos. Tėtis paėmė jai už kaklo, po to nuvedė į kambarį. Jai už kaklo laikė neilgai, gal kokį 10 sekundžių. Jai skaudėjo kokias 5 minutes. Žymių ant kaklo neliko. Ji bijojo ten vėliau eiti ir nieko nematė. Jie šaukė vienas ant kito. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, tėtis prišoko prie mamos, kad ji buvo išėjusi. Po to paėmė už kaklo, plaukų, ji pribėgo, jai paėmė už kaklo, po to sakė joms nerėkti. Kad tėtis paėmė už kaklo, matė D.. Tėtis jai paėmė už kaklo, kad ji neužstotų mamos. Jis nereagavo ką daro, nes buvo girtas. Jie abu gėrė tą dieną, ji tai matė. Pradėjo gerti vakare. Sesė D. paskambino S.. S. išsigando sako „nieko negaliu padaryti, skambinu į policiją“. Pirma S. paskambino mama ir pasakė, kad tėtis prisigėrė ir kelia triukšmą. Mama buvo mažiau išgėrusi. Ji pasikalbėjo su Samanta ir pasakė, kad negali girdėti, kaip jie pykstasi. Policija atvyko, kai tėtis atsiprašė mamos, susitaikė, jos norėjo eiti miegoti. Ji buvo beveik viso konflikto metu šalia mamos. Tėtis iš pradžių norėjo trenkti mamai, bet jos neleido. Jis patampė plaukus ir viskas. Mama buvo išsigandusi, jai taip atrodė. Tėtis patempė mamai už plaukų neilgai, krito plaukai, tuo metu mama atsigulė ant sofos (b. l. 54-55).

Teisme buvo pagarsintas liudytojos G. B. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota kaip liudytoja parodė, kad tėtis su mama sėdėjo virtuvėje ir gėrė. Tėtis nuėjo miegoti ir po to atsikėlęs pradėjo ant mamos rėkti. Tėtis V. patampė už kaklo ir atvyko policija. Tėtį suėmė, bet jis grįžo. Ji buvo užmigusi. Jos buvo užsidariusios savo kambaryje. Viskas prasidėjo virtuvėje, po to visi atėjo į kambarį ir atvažiavo policija. Tėtis ir mama gėrė alų, bet jie geria ne kiekvieną dieną. Tėtis šaukė ant mamos, keikėsi. Tėtis V. patampė už kaklo, o mamai trenkė į veidą su ranka. Mamai pataikė į žandą. Jis rėkė, daugiau mamai nieko nedarė. V. patampė už plaukų, ji verkė. Ar dar ką tėtis darė V., nematė. Kalbėjo su sese, nes ji verkė. Policiją iškvietė S.. Jos S. telefonu pasakė apie įvykį. D. su V. S. paskambino, ji pati pokalbio negirdėjo, jai pasakė. Ji su pareigūnais tą vakarą nekalbėjo. Su pareigūnais kalbėjo mama, V., D. (b. l. 56-57).

Teisme buvo pagarsintas liudytojos S. P. apklausos protokolas, kuriame užfiksuota kaip liudytoja parodė, kad ji buvo grįžusi į bendrabutį, buvo apie vienuolikta vakaro. Jai paskambino mama apie dešimtą, puse vienuolikos vakaro ir pasakė, kad patėvis susapnavo, kad pas ją sėdi kažkokie vyrai. Jis pradėjo mamą mušti, sakė, kad ją smaugė, tampė už plaukų, mušė seses. Jai nutrūko telefono ryšys. Po to ji vėl skambinosi. Sesė pasakė jai, kad kažką darytų. Ji paskambino policijai. Po to paskambino mama ir pasakė, kad jį išvežė ir sesutes kitą dieną pasiėmė. Ryte mama paskambinusi pasakė, kad neįsileido kriminalistų, kad sesių nepaimtų. Buvo rugsėjo mėnuo. Sesuo D. paskambino ir pasakė, kad trenkė stipriai ir pastūmė V.. Patėvis pokalbio metu paėmė iš mamos telefoną. Ji su juo kalbėjo, bandė nuraminti. Bet jis sakė „dar panervuosi sulaužysiu“. Patėvis ir mama buvo išgėrę, tai jautėsi iš balso. Kai yra išgėrę, jie vos pasako sakinį. Ji paskambino policijai praėjus pusvalandžiui po sesers skambučio. Pirma jai paskambino mama A.. Mama gina patėvį, nes kai būna girta sako „aš tave pasodinsiu“, o jai išsiblaivius, viskas būna kitaip. Mama paskambinusi paklausė „ką veikiu?“, po to ji jos paklausė „kaip ji?“, tuomet mama pradėjo verkti ir pasakė, kad patėvis pradėjo ją mušti. Su D. ji įvykio metu kalbėjo, ji prašė, kad kažką ji darytų. D. pasakė, kad įvyko konfliktas su V.. Sakė, kad V. gynė mamą ir patėvis ją pastūmė ir trenkė. Iškvietus policiją, mama ne taip sureagavo, kaip ji tikėjosi. Ji galvojo, kad bus gerai, kad iškvietė policiją, o mama supyko. Mamą smaugė ir tampė už plaukų, o V. ar pastūmė, ar trenkė jai. Ji nelabai suprato, nes buvo didelis triukšmas. Po to V. jai pasakė, kad gerai padarė, kad iškvietė policiją, nes jų būtų nebelikę. Gal patėvis visas būtų primušęs (b. l. 58-59).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo R. Š. 2016-10-05 tarnybiniu pranešimu, kuriame pranešama, kad 2016-10-04, apie 22.30 val., Šiaulių rajone, (duomenys neskelbtini) miestelyje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neblaivus Ž. T. galimai sumušė sugyventinę A. S. ir mažametę V. P.. Dėl įvykio pradedamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1).

2016-10-05 tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodoma, kad policiją kvietė S. P.. Įvykio vietoje nustatyta, kad Ž. T. neblaivus pradėjo smaugti ir tampyti už plaukų V. P., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (b. l. 19-20).

Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateikto S. P. telefoninio skambučio garso įrašo apžiūra (b. l. 94-95).

Alcotest 6810 prietaiso duomenimis, kuriuose nurodoma, kad Ž. T. kraujyje 2016-10-04 23. 54 val. rasta 3.00 promilės alkoholio (b. l. 105).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog kaltinamojo Ž. T. kaltumą patvirtinančių įrodymų yra surinkta pakankamai. Ž. T. pripažino, kad konflikto su sugyventine metu jis nukentėjusiąją V. P. suėmė už kaklo, tačiau tai padarė siekdamas pašalinti ją iš konflikto, tai yra, tyčios sukelti fizinį skausmą jis neturėjo. Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje, gali būti padaryta esant tiesioginei arba netiesioginei tyčiai. Nukentėjusioji V. P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „tėtis jai paėmė už kaklo, kad ji neužstotų mamos. Jis nereagavo ką daro, nes buvo girtas“. Nukentėjusiosios sesuo G. B., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat patvirtino, kad matė kaip Ž. T. patampė V. P. už kaklo, plaukų, o sesuo verkė. Liudytojas A. M. teisme parodė, kad mergaitė (V. P.) sakė, kad Ž. T. „tampė už plaukų, buvo suėmęs už kaklo ir spaudė prie sienos. Nepasakytų, kad mergaitės buvo primokytos ką kalbėti. Visos verkė, buvo susijaudinusios“. Nukentėjusiosios sesuo S. P., apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją taip pat patvirtino smurto prieš V. P. faktą. Ji nurodė, kad su D. ji įvykio metu kalbėjo ir D. pasakė, kad įvyko konfliktas su V., kad V. gynė mamą ir patėvis ją pastūmė ir trenkė. Liudytojos A. A. manymu, V. yra emocinga, tačiau dėl šio atvejo nekyla abejonių, kad ji sako tiesą, nes ji bei jos sesės apie įvykį jai papasakojo prabėgus nedaug laiko. Nors liudytoja A. S. apklausta teisme nurodė, kad Ž. T. nesmurtavo prieš V. P., tačiau tokie jos parodymai vertintini kritiškai. Liudytojais apklausti pareigūnai patvirtino, kad atvykę į įvykio vietą jie bendravo su liudytoja ir ji nurodė bei patvirtino, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusiąją, kad ją stūmė už kaklo bei tampė už plaukų. Šiuo metu juos duodamus parodymus teismas vertina, kaip norą padėti savo sugyventiniui išvengti atsakomybės. Kad ji linkusi keisti savo poziciją, matyti ir iš S. P. parodymų. Ji nurodė, kad „mama gina patėvį, nes kai būna girta sako „aš tave pasodinsiu“, o jai išsiblaivius, viskas būna kitaip.“. Be to, A. S. apklausiama pas tyrėją pati patvirtino, kad ji matė, kaip kaltinamasis paėmė V. P. už kaklo, tačiau jo nespaudė, o tik tokiu būdu patraukė nuo jų toliau. Taigi ji kaip ir patvirtina faktą, kad jis buvo suėmęs nukentėjusiosios kaklą. Teismas taip pat pažymi, kad Ž. T. įvykio metu buvo labai girtas, todėl galėjo ne visas aplinkybes prisiminti bei vertinti adekvačiai. Todėl jis galėjo neapskaičiuoti savo jėgų suimant nukentėjusiajai už kaklo ir dėl girtumo. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų matyti, jog Ž. T. veiksmai sukėlė pasekmes, nei nukentėjusioji, nei jos seserys nevertino kaltinamojo veiksmų kaip atsitiktinių. Į įvykio vietą atvykę pareigūnai nustatė, kad buvo smurtaujama. Nors kaltinamasis Ž. T. neigia, kad tai padarė tyčia, tačiau paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, suvokia, jog smurtiniais veiksmais sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428-511/2015). Šiuo atveju kaltinamasis, būdamas suaugęs ir pakaltinamas asmuo, suimdamas už skausmingos žmogaus (vaiko) kūno vietos – kaklo, turėjo suvokti, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmą, kartu šiuo atveju, nors šių padarinių ir nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis Ž. T. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių padarinių neatsiras, ar būtų siekęs jų išvengti. Jeigu ir būtų siekęs pašalinti V. P. iš konflikto, būtų nesiėmęs tokio pobūdžio priemonių (sugriebimo už kaklo, tempimo už plaukų). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatyta, kad sugriebimas už kaklo ir stūmimas, tampymas už plaukų mažametei (veikos padarymo metu V. P. buvo sukakę 13 metų) buvo tiesioginė kilusių padarinių – fizinio skausmo sukėlimo jai – priežastis. Pagal nustatytas aplinkybes kaltinamojo Ž. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo Ž. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Ž. T. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta netiesiogine tyčia. Nusikalto būdamas teistas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 145-158), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 142-144), nedirba, darbo biržoje registruotas (b. l. 140-141). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes bei siekdamas BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam Ž. T. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 str.).

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinama su Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, iš dalies jas sudedant.

Atsižvelgiant į tai, kad Ž. T. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, į tai, kad antrą kartą teisiamas už smurtą artimoje aplinkoje, dėl to kad antrą kartą per gana trumpą laiko tarpą smurtauja prieš nepilnamečius vaikus, kas rodo, kad jis išvadų po pirmojo teistumo nedaro, teismas mano, kad netikslinga kaltinamajam dar kartą taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitomas Ž. T. laikino sulaikymo laikas nuo 2016-10-04 23.30 iki 2016-10-06 13.30 val. (2 paros).

Ž. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikytinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškė civilinį ieškinį 500 eurų sumai neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl Ž. T. veiksmų nukentėjo ne tik V. P., bet ir G. B. ir D. S., tačiau kaltinimas pareikštas dėl smurto tik vienos V. P. atžvilgiu, todėl neturtinės žalos dydis vertintinas atsižvelgiant tik dėl nusikalstamos veikos V. P.. Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad Ž. T., panaudodamas fizinį smurtą prieš mažametę V. P. sukėlė jai fizinį skausmą. Tokie smurtiniai veiksmai verčia nukentėjusiąją jaustis nesaugiai, būti netikrumo ir pažeminimo būsenoje, jausti išgąstį. Dėl tokių veiksmų kyla pavojus vaiko fiziniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui, nes bet koks smurtinis elgesys suformuoja tam tikrą nepilnavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi jausmą, kuris gali išlikti ir sulaukus pilnametystės.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis – kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į suformuotą teismų praktiką.

Šioje byloje teismas nustatė, kad Ž. T. nukentėjusiajai V. P. sukėlė fizinį skausmą suimdamas už kaklo ir tempdamas už plaukų. Pati nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad skausmą juto trumpą laiko tarpą, žymių ant kaklo neliko. Teismas sutinka, kad konflikto metu nukentėjusioji jautė išgąstį, galėjo jaustis nesaugi ir po konflikto, todėl, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais bei atsižvelgdamas į nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesus, mano, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir prašoma priteisti neturtinė žala mažintina iki 100 eurų.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinis diskas su nepilnamečių nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Ž. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-14 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir Ž. T. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo Ž. T. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaityti Ž. T. laikino sulaikymo laiką nuo 2016-10-04 23.30 iki 2016-10-06 13.30 val. (2 paras).

Ž. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo Ž. T. priteisti 100 eurų neturtinės žalos nukentėjusiajai V. P..

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su nepilnamečių nukentėjusiosios ir liudytojų apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.