Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-5813-841/2016 pagal pareiškėjų A. P. ir I. P. prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjos A. P. ir I. P. pirmosios instancijos teismo prašė patvirtinti tarp jų sudarytą taikos sutartį dėl 13 000 Lt (3 759,18 Eur) skolos sumokėjimo, nustatant, kad I. P. perleidžia A. P. nuosavybėn jai priklausantį brangesnį nekilnojamąjį turtą ir iš A. P. gauna jai priklausantį pigesnį nekilnojamąjį turtą, tokiu būdu įvykdant I. P. prievolę grąžinti skolą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė patvirtinti supaprastinto proceso tvarka pareiškėjų taikos sutartį. Teismas, įvertinęs pateiktos taikos sutarties turinį, konstatavo, kad šalys iš esmės siekia sudaryti ne taikos, o mainų sutartį. Teismas pažymėjo, kad mainų ir kitos turto perleidimo sutartys yra sudaromos notarine tvarka, o teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė A. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. kovo 16 d. pareiškėjų A. P. ir I. P. sudarytą taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos bylose dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.Tarp pareiškėjų yra ginčas dėl skolos grąžinimo, nes I. P. neįvykdė sutartu laiku savo prievolės.Pareiškėjos laisva valia susitarė taikiai išspręsti ginčą, kadangi notarine sutartimi nepasitiki, sudarė taikos sutartį, kuri išspręstų visus klausimus vienu metu, ir teismo patvirtinimas suteiktų abiejų pareiškėjų interesų apsaugą.Pareiškėjų sudaryta taikos sutartis, pagal joje sprendžiamą problemą, neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, patvirtindamas sudarytą taikos sutartį teismas atliktų ginčo sprendimo ar apsauginę funkciją, taikos sutarties patvirtinimas užkirstų kelią kilti teisminiam ginčui dėl paskolos grąžinimo ir priteistos skolos vykdymo procesui. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėja I. P. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Nurodo, kad pareiškėjų pasirašyta taikos sutartis atitinka jų valią, kadangi taip siekiama išvengti teisminio ginčo, teismo patvirtinimas suteiktų abiejų pareiškėjų interesų apsaugą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Jeigu nurodyta aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 str.).Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 str.) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 582 straipsnio 7 dalį, teismo nutartis dėl pareiškimų ar faktų patvirtinimo apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Kituose CPK XXXIX skyriaus straipsniuose taip pat nenumatyta, kad nutartis atsisakyti tvirtinti taikos sutartį, priimta supaprastinto proceso tvarka, skundžiama atskiruoju skundu. Taigi CPK konkrečiai nenumato, kad minėtos nutartys skundžiamos atskiruoju skundu. CPK 582 straipsnio 7 dalis numato, kad teismo atsisakymas patvirtinti pareiškimą ar faktą neatima iš pareiškėjo teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl pareiškimo ar fakto patvirtinimo, kas reiškia, kad tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Todėl atsisakius tvirtinti pareiškėjų pateiktą taikos sutartį teismas be pagrindo nurodė, kad minėta nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama apeliacine tvarka.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas 2016 m. gegužės 18 d. nutartyje klaidingai nurodė, jog nutartis yra skundžiama, negali būti pagrindu priimti atskirąjį skundą ir jį nagrinėti. Todėl gavęs pareiškėjos atskirąjį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsisakyti jį priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 315 str. 1 d., 338 str.). Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinis procesas pagal pareiškėjos atskirąjį skundą nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutarties nutraukti.