Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka, susipažinusi su pareiškėjų A. P. ir I. P. pateiktu prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo, rašytinio proceso tvarka

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos A. P. ir I. P. prašyme nurodė, kad siekdamos užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui, 2016-05-06 sudarė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti supaprastinto rašytinio proceso tvarka.

Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio 1 dalį šalys taikos sutartimi tarpusavio nuolaidomis gali išspręsti teisminį ginčą, užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi šalys taikos sutartimi gali išspręsti ne tik kilusį ir jau teisme nagrinėjamą jų ginčą, bet ir kilusį ginčą, dėl kurio išsprendimo dar nėra kreiptasi į teismą. Dėl tokios tarp šalių sudarytos taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Kreipiantis į teismą tokia tvarka turi būti išreikšta šalių suderinta valia, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp taikos sutarties šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 3 dalis), jai galioja teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis).

Šalių prašymas atmestinas. Sudaryta taikos sutartis netvirtintina.

Iš šalių pateiktos taikos sutarties turinio matyti, kad ginčo tarp šalių nėra- šalys sutaria dėl skolos dydžio, ir faktiškai susitaria dėl abiejų šalių turimo nekilnojamo turto mainų, yra sudarę papildomą susitarimą dėl skolos grąžinimo. Iš esmės šalys siekia sudaryti ne taikos, o turto mainų sutartį.

Mainų ir kitos turto perleidimo sutartys yra sudaromos notarine tvarka.

Pažymėtina, kad teismas, nors ir vykdydamas apsauginę funkciją, negali pakeisti notaro, atliekančio jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų – notarinių sandorių tvirtinimą (Notariato įstatymo 2, 26, 45 straipsniai). Šiuo atveju šalys kreipiasi į teismą iš esmės siekdamos, kad teismas patvirtintų jų turto mainų sutartį. Patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį teismas pakeistų notarą, atliekantį jam įstatymo priskirtas funkcijas, tarp jų ir notarinių sandorių tvirtinimą.

Iš šalių pateikto prašymo ir pridėtos sutarties matyti, kad tarp šalių nėra ginčo, šalys siekia sudaryti nekilnojamojo turto mainų sutartį. Šalims pasiūlytina kreiptis į notarą, kaip valstybės įgaliotą asmenį tvirtinti nekilnojamojo turto mainų sandorius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 579- 582 straipsniais, teismas

nutaria:

Prašymą atmesti.

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų A. P. ir I. P. taikos sutartį.

Nutarties kopijas išsiųsti pareiškėjoms.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą..