- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-10-12
- Bylos Nr.
- 1-986-804/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19980-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Kaltinamasis
- A. K.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorui Gediminui Vilučiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs profesinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 281¹ str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. neblaivus vairavo transporto priemonę : jis 2022 m. birželio 3 d. apie 19 val. Trakų r. sav., Trakuose, Vilniaus g., ties pastatu Nr. 28, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija).
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d.
2022-06-22 Vilniaus regiono teismo baudžiamuoju įsakymu A. K. už nusikalstamos veikos numatytos LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą buvo pripažintas kaltu paskiriant jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. paskirta bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą. A. K. į paskirtą bausmę įskaityta laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2022 m. birželio 3 d. 19.14 val. iki 2022 m. birželio 3 d. 21.57 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir A. K. paskirta galutinė bausmė – 48 MGL (2 400 Eur) dydžio baudą.
A. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausta A. K. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. birželio 3 d.
Taip pat nuspręsta konfiskuoti A. K. priklausantį automobilį „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. K. paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones) – paliktos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 6 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos turėdamas teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme tą teise pasinaudojo, kreipdamasis su prašymų dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdyje, todėl laikytina, kad teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad pripažįsta vairavęs transporto priemonę būdamas neblaivus ir dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi. Nurodo, kad 2022 m. birželio 3 d. jis vienas, būdamas blaivus, automobiliu „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas gimines į (duomenys neskelbtini). Svečiuojantis pas gimines jam pasidarė bloga, t. y. jis pajuto širdies permušimus, ir pirma mintis, „šovusi į galvą“, buvo ne kviesti greitąją medicinos pagalbą, o išgerti alkoholio. Išgėrė dvi stiklines 5 laipsnių stiprumo alaus ir pasijautė geriau. Apsvaigęs nuo alkoholio nesijautė, todėl, galimai įtarime nurodytu metu, sėdo už automobilio „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir vienas išvažiavo tiesiai į namus. Važiuojant kelyje jam vėl pasidarė bloga, t. y. vėl prasidėjo širdies permušimai, ir, kiek pamena, dėl to galėjo kažkiek ,,blaškytis“ po kelio važiuojamąją dalį važiuodamas per Trakus. Iš žiedo nusukus link Vilniaus ir važiuojant gatve, galimai Vilniaus g., jį aplenkė automobilis ,,Opel“, kurio valstybinių numerių neįsidėmėjo, staigiai pradėjo stabdyti ir sustojo, dėl ko jis kliudė ,,Opel“ automobilį ir nežymiai apgadino šio automobilio galinį bamperį. Nepamena, kad apvažinėtų minėtą automobilį, dešinėje pusėje buvo bortelis, todėl mano, kad negalėjo apvažiuoti, tik galėjo važiuoti atbuline eiga, norėdamas apvažiuoti minėtą automobilį ,,Opel“. Greitu laiku į vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo, patikrino dokumentus ir, patikrinę blaivumą alkotesteriu, nustatė virš 2 promilių girtumą. Policijos pareigūnams apie pablogėjusią sveikatą nieko nesakė ir tą dieną į medikus dėl sveikatos sutrikimo nesikreipė, kadangi, grįžus į namus ir išgėrus vaistų, jam pagerėjo. Su pažeidimu sutiko iš karto, buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo, o automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę. Dėl įvykusio įvykio labai apgailestauja, savo elgesio nepateisina, supranta, kad tokie veiksmai yra draudžiami, todėl pasižada ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą laiduotoju paskiriant jo žmoną R. K., kuri jo nuomone jam darys teigiamą įtaką.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. L. parodė, kad 2022 m. birželio 3 d. apie 19 val., vairuojant nuosavą automobilį „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuojant iš Trakų pusės link žiedo Vilnius–Rūdiškės, neprivažiavus žiedo, pro galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo paskui staigiai artėjantį ir įtartinai po kelio važiuojamąją dalį vingiuojantį automobilį ,,Toyota“. Įvažiavus į žiedą ir pasirinkus išvažiavimą Vilniaus kryptimi, t. y. važiuojant Vilniaus g., stebėdamas pro galinio vaizdo veidrodėlį, pamatė kaip automobilis ,,Toyota“, važiuodamas tuo pačiu žiedu, nepataikė į išvažiavimą Vilniaus kryptimi ir per bortelį užvažiavo ant šaligatvio, tačiau staigiai grįžo atbulas atgal į žiedą ir išsuko Vilniaus kryptimi bei pradėjo iš galo artėti prie jo. Tuomet jis suprasdamas, kad gale važiuojantis vairuotojas yra galimai apsvaigęs nuo alkoholio, arba kažkas negerai su vairuotojo sveikata iš karto paskambino Bendrojo pagalbos centro telefonu Nr. 112 ir pranešė apie automobilio ,,Toyota“ vairuotoją, kadangi kilo pagrįstas įtarimas, kad automobilio ,,Toyota“ vairuotojas galimai yra neblaivus. Siekdamas užkirsti kelią ,,Toyota“ automobilio vairuotojo tolimesnei kelionei, kadangi automobilis „Toyota“ bet kokiu momentu galėjo išvažiuoti į priešpriešinę eismo kryptį ir susidurti su priešais atvažiuojančia transporto priemone, liudytojas sustabdė savo automobilį taip lėtindamas greitį iš paskos važiuojančiam automobiliui „Toyota“. Negesindamas variklio įjungė avarinį signalą ties nusukimu į dešinę pusę, link degalinės ,,Baltic Petroleum“, t. y. užblokavo kelią ,,Toyota“ automobiliui. Priartėjęs ,,Toyota“ automobilis sustojo, tuomet liudytojas pamatė, kad ,,Toyota“ automobilio vairuotojas yra vyresnio amžiaus nepažįstamas vyriškis. Jis buvo vienas ir truputį, galimai apie dvi minutes, pastovėjęs „Toyota“ vairuotojas pradėjo važiuoti, bandydamas apvažiuoti jo automobilį Opel Vectra C, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau atsitrenkė į automobilio „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, po ko vėl pradėjo judėti. Tuomet staigiai privažiavo policijos pareigūnai, iš kurių vienas policijos pareigūnas, staigiai iššokęs iš tarnybinio automobilio ir pribėgęs prie ,,Toyota“ automobilio, atidarė šio automobilio vairuotojo dureles ir sulaikė minėtą automobilio „Toyota“ vairuotoją.
Kiti byloje ištirti įrodymai
Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, kad 2022 m. birželio 3 d. patruliuojantys policijos pareigūnai iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Trakai–Vilnius važiuoja automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtą automobilį policijos pareigūnai pastebėjo Trakuose, Vilniaus g., ties pastatu Nr. 28, jį buvo automobiliu užblokavęs pranešėjas V. L., tačiau automobilio ,,Toyota“ vairuotojas policijos pareigūno akivaizdoje važiavo atbuline eiga, vėliau pradėjo važiuoti į priekį, bandydamas apvažiuoti priekyje stovintį pranešėjo automobilį ir judėti toliau. Policijos pareigūnui staigiai pribėgus prie automobilio ,,Toyota“ ir atidarius jo dureles, policijos pareigūnas užgesino šio automobilio variklį. Dokumentų patikrinimo metu paaiškėjo, kad automobilį ,,Toyota“ vairavo A. K., kuris nurodė alkoholinius gėrimus vartojęs vakar. A. K. alkotesteriu ,,Drager Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0138, patikros sertifikatas Nr. 1660040, pirmu tikrinimu buvo nustatytas 2,19 promilių girtumas, antru tikrinimu – 2,07 promilių girtumas. Pranešėjas V. L. paaiškino, kad, kai savo automobiliu užblokavo automobilį ,,Toyota“, jie prastovėjo apie dvi minutes, po ko, per savo automobilio galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad automobilio ,,Toyota“ vairuotojas pradėjo važiuoti, bandydamas pravažiuoti pro tarpą, esantį tarp jo automobilio ir šaligatvio, tačiau, neįvertinęs saugaus atstumo, kliudė jo automobilį ir apgadino galinį bamperį.
Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esantis Trakuose, Vilniaus g. važiuojamojoje kelio dalyje, ties pastatu, pažymėtu Nr. 28 (Vilniaus kryptimi). Automobilio kėbulas purvinas, ant automobilio priekinio bamperio matomas apgadinimas (nubrozdinimas), automobilio priekinio bamperio kairėje pusėje apgadinimas – įtrūkimas. Ant automobilio priekinių sėdynių matomos šlapios dėmės.
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, Bendrasis pagalbos centras 2022 m. birželio 3 d. 19 val. gavo pranešimą telefonu, kad nuo Aukštadvario link Trakų, nesaugiai manevruodamas, važiuoja automobilis. Vietos adresas – Trakų r. sav., Trakų sen., Trakai, Aukštadvario g. Neblaivumo nustatymo akto Nr. 0122000323459 duomenimis, įtariamajam A. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. A. K. 2022 m. birželio 3 d. 19.14 val. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 19.32 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, su tikrinimo rezultatais sutiko.
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas A. K. vardu.
Eismo įvykio vietos schemos duomenimis, 2022 m. birželio 3 d. 19.10 val. eismo įvykyje adresu – Trakai, Vilniaus g. 28, dalyvavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
VšĮ „Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD, pagaminimo metai 2018 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 17 270 Eur.
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas – du vaizdo įrašai, padaryti Trakų m. viešojo stebėjimo kameromis. Pirmas vaizdo įrašas yra padarytas kameros Nr. 9, esančios Vytauto g. 90, Trakuose. Antras vaizdo įrašas yra padarytas kameros Nr. 11, esančios prie Gedimino g. – Vilniaus g. žiedinės sankryžos, Trakuose. Pirmame vaizdo įraše užfiksuota Aukštadvario g. – Vytauto g. – Gedimino g. žiedinė sankryža, Trakuose. Matoma kaip į jos pirmą eismo juostą iš Aukštadvario g. dideliu greičiu įvažiuoja automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, staigiai stabdo, tada pajuda, užvažiuoja ant žiedinės sankryžos vidinio bortelio ir išvažiuoja iš žiedinės sankryžos į Gedimino g. pirmą eismo juostą. Tuo metu žiedinės sankryžos antra eismo juosta važiuoja automobilis „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris iš žiedinės sankryžos išvažiuoja į Gedimino g. antrą eismo juostą. Automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja paskui automobilį „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Antrame vaizdo įraše užfiksuota Gedimino g. – Vilniaus g. žiedinė sankryža, Trakuose. Matoma kaip iš žiedinės sankryžos į Vilniaus g. išvažiuoja automobilis „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu į žiedinę sankryžą įvažiuoja automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir, važiuodamas žiedine sankryža užvažiuoja, ant dviračių tako ir pėsčiųjų tako bortelio, tada atbuline eiga nuvažiuodamas nuo bortelio grįžta į žiedinę sankryžą ir išvažiuoja iš žiedinės sankryžos į Vilniaus g., užvažiuodamas ant saugos salelės. Vilniaus g. automobilis „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėl užvažiuoja ant dviračių tako ir pėsčiųjų tako bortelio, tada nuo jo nuvažiuoja ir važiuoja paskui automobilį „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis apžiūros objektas – policijos pareigūno mobiliosios kūno kameros ,,Body“ padaryti vaizdo įrašai, pavadinimais ,,2022_0603_191316_001.M4A“ ir ,,2022_0603_193317_002.M4A“. Pirmo vaizdo įrašo trukmė – 05.31 min. Peržiūrėjus pirmą vaizdo įrašą nustatyta, kad filmuojama dienos metu, jame matyti važiuojamojoje kelio dalyje stovintys vienas paskui kitą per atstumą automobiliai „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos pareigūnai reguliuoja eismą. Vienam policijos pareigūnui priėjus prie automobilio „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo, kaip vėliau buvo nustatyta tai V. L., ir nurodžius, kad daromas garso ir vaizdo įrašas, V. L. paaiškino, kad norėjo padėti, stovėjo vietoje, o kitas vairuotojas pradėjo važiuoti, nes norėjo apvažiuoti ir įbrėžė – parodė į galinį automobilio „Opel Vectra C“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bamperį. Priėjus kitam policijos pareigūnui prie pareigūno, turinčio kamerą ,,Body“, ją nukabino ir, užsikabinęs sau, priėjo prie automobilyje „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdinčio vairuotojo, kaip vėliau buvo nustatyta, A. K., kuriam pranešė, kad bus daromas garso ir vaizdo įrašas bei pasiteiravo jo, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, į tai A. K. atsakė, kad alkoholį vartojo išvakarėse. Patikrinus alkotesteriu, A. K. nustatytas 2,19 promilės girtumas. Antro vaizdo įrašo trukmė – 05.04 min. Peržiūrėjus antrą vaizdo įrašą nustatyta, kad filmuojama dienos metu. A. K. alkotesteriu nustatytas 2,07 promilių girtumas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 281¹ str. 1 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Taigi byloje surinktais įrodymais t.y paties kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, alkotesterio parodymais, patikros sertifikato kopija, policijos pareigūnų byloje esančiais tarnybiniais pranešimais, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės nuvežimo aktu, liudytojo V. L. parodymais, bei kitais byloje turimais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad A. K. 2022 m. birželio 3 d. apie 19 val. Trakų r. sav., Trakuose, Vilniaus g., ties pastatu Nr. 28, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota C-HR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,07 promilių etilo alkoholio koncentracija).
Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281-1 str. 1 d.
Ginčo byloje dėl veikos kvalifikavimo nėra, todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. K. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę. Kadangi apklausiamas kaltinamasis išreiškė norą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, būtina įvertinti ir galimybes pritaikyti nagrinėjamu atveju šį atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą.
LR BK 40 str. numato galimybę, kad asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybėn pagal laidavimą.
Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).
Teismas išnagrinėjęs baudžiamos bylos medžiagą konstatuoja, kad A. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra įstatyminiai pagrindai, o būtent jis yra teisiamas pirmą kartą, kaltinamas įvykdęs tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.) dėl nusikaltimo savo kaltę pripažino visiškai ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, civilinio ieškinio byloje nėra.
LR BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. K. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sutuoktinės R. K. atsakomybei, mano, kad būtent ji galės daryti teigiamą įtaką.
Byloje yra pateiktas laiduotojos R. K. prašymas dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei.
Prašyme laiduotoja R. K. nurodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė ir verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, administracine tvarka yra nėra bausta. Nurodo, kad su kaltinamuoju nuolat bendrauja ir stengiasi jam padėti susitvarkyti su kilusiomis problemomis, dėl kurių jis labai pergyvena. Aiškinosi ir kalbėjo dėl jo neteisėtų veiksmų ir šių veiksmų priežasties. Dėl šių priežasčių teigia, kad turės galimybę stebėti A. K. jam patarti bei užtikrinti, kad jis pasitaisys, o jo nusikalstamas poelgis nepasikartos, mano, kad moralės požiūriu jos reputacija yra nepriekaištinga, todėl galvoja, kad sugebės kaip laiduotoja daryti teigiamą įtaką A. K..
Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamasis A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, jis ankščiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja R. K. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis A. K. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą R. K. atsakomybei dviejų metų laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad galima pasitikėti R. K. kaip laiduotoja, nes ji neteista, charakterizuojama teigiamai. Teismas netikėti ją neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad R. K. objektyviai gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.
BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
A. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2022-06-03 nutarimu, vadovaujantis BPK 119, 120, 121, 125, 134 straipsniais, A. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės- teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2022 m. birželio 3 d., kai jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę sustabdymas, atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. birželio 3 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimas pagal teismų praktiką paliekamas teismo nuožiūrai. Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-35-719/2018, 2K-86-895/2019, 2K-50-303/2020).
Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (??kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016).
Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017).
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???
Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas, todėl tai yra sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020)
Taigi, teismas įvertinęs baudžiamos bylos aplinkybes, o būtent, kad kaltinamasis yra pensininkas ir gaunantis nedideles 426,54 Eur pajamas senatvės pensijos, o automobilis yra šeimos turtas, kuriuo be jo naudojasi ir kiti šeimos nariai, šiuo metu kaltinamasis yra užsikodavęs nuo alkoholio vadovaujantis proporcingumo ir teisingumo principais sprendžia, kad šiuo atveju teisingumo tikslai bus įgyvendinti konfiskuojant ne pačią transporto priemonę, bet dalį jos vertės atitinkančią pinigų sumą ir tokiu būdu užtikrinant prevencinius tikslus. Šiame nuosprendyje jau konstatuota, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis neteistas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas dėl neteisėto savo elgesio, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas nusikaltimas yra atsitiktinis, vienkartinio pobūdžio, už kaltinamąjį laiduoja vertas pasitikėjimo asmuo. Automobilis, su kuriuo padaryta nusikalstama veika jo vertė – 17 270 Eur. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie kaltinamojo gaunamas pajamas 426,54 Eur (senatvės pensiją), kartu su juo gyvenančios sutuoktinės gaunamų išmokų 641,42 Eur (senatvės pensija) dydį, darytina išvada, kad konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (visa apimtimi), nukentėtų ne tik kaltinamasis, bet ir jo šeimos nariai. Toks sprendimas suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina, neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, todėl, teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas konfiskuoti ne visą, o dalį, automobilio vertės – 5 000 Eur.
Esant pirmiau minėtoms A. K. gyvenimo aplinkybėms ir turtinei padėčiai, turto vertės konfiskavimo visa apimtimi – 17 270 Eur (automobilio „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“ vertė veikos padarymo metu) – taikymas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą specialiosios teisės sustabdymą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str. 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d. 6 d. 7 d., teismas
nusprendžia:
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d. ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant laiduotojos R. K. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato.
Baudžiamąją bylą Nr.1-986-804/2022 nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti A. K. naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, 2 (du) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. birželio 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. K. išieškoti konfiskuotino turto, nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 5000 Eur.
A. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialios teisės sustabdymą (teisės vairuoti transporto priemones) – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, – panaikinti.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00178765, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate, perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“, pavedant perdavimą atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatui.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2022 m. birželio 6 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota C-HR 1,8 Hybrid 2WD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos turto dalies konfiskavimo įvykdymo dienos.
Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. K. ir laiduotojai R. K. kad:
laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.