Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Liucynai Vasiliauskienei ir Erikai Bernotaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinių nusižengimų bylą (toliau-byla), kurioje M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį bei 426 straipsnio 2 dalį,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2020-08-24 apie 19.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo jam priklausantį automobilį ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), kuris Įstatymų nustatyta tvarka neįregistruotas, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesugebėjo suvaldyti ir sustabdyti automobilio, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusi ir priklausantį nukentėjusiajam R. E. (toliau-nukentėjusysis) automobilį ,,Opel“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė palikęs transporto priemonę, policijai apie įvykį nepranešė bei dėl automobilio ,,Opel“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam padarė 959.53 Eur žalą kuri viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais veiksmais M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9., 14., 126., 127., 220. ir 226. punktus (bylos lapas 2 ).

M. M. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie jos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo jam el. paštu pranešta tinkamai. Prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant ( ANK 630 straipsnio 2 dalis, 629 straipsnio 1 dalis), (bylos lapai 2, 63-67, 69).

M. M. administracinių nusižengimų protokolo (toliau-protokolas) ir paaiškinimo surašymo metu nurodė, kad su protokole nurodytais pažeidimais nesutinka, kadangi automobilį vairavo ne jis (bylos lapai 2, 20).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-10-34092-20 (toliau-ikiteisminis tyrimas ) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo požymį už tai, kad jis, 2020-08-24, apie 19:35 val., vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas KET 221. punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinęs iš eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija (teismo bylos lapai 31-39).

Ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-208-927/2021 M. M. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką neprisipažino ir parodė, kad vaizdo įraše žmogus su kepure – tai jis. Nežino, iš kur ta kepurė atsirado. Tai buvo vasaros pabaiga. Jis atvyko pas tėvus į kaimą. Susitiko su broliu, kuris su draugu atėjo pas jį į garažą. Jie gėrė degtinę. Prisigėrė garaže. Ateidavo įvairūs kaimynai. Pagrinde tai jie trise viską išgėrė. Kai nuėjo miegoti, automobilio rakteliai buvo mašinos spynelėje. Tai brolis, tai V. P. visą laiką naudojasi ta mašina – nieko negali padaryti. Slėpė raktus, bet brolis ištraukdavo iš kišenės. Kažkur apie pirmą ar antrą valandą jis (M. M.) nuėjo miegoti į automobilį. Prabudo po smūgio. Išėjo iš mašinos, nieko nesuprato. Gal kas pavažiuoti norėjo su mašina. Jis rakto neištraukė. Dešinėje pusėje iššovė oro pagalvė. Bandė tartis su tais žmonėmis, o jie pradėjo filmuoti. Žinojo, kad „ant jo viską pakabins“. Pamena, kaip nuėjo į parduotuvę, paėmė dar išgerti, o kaip grįžo į įvykio vietą – neatsimena, nes gėrė pakeliui. Kai grįžo į įvykio vietą, kažkokia moteris jam pasakė, kad matė įvykį ir jo mašinoje buvo du ar trys asmenys, bet jie pabėgo. Jam tai pasakė liudytoja, kažkokia moteris, kurios negali rasti. Kaimynai sakė, kad matė, bet niekas nieko tiksliai negali pasakyti. Negalėjo jis vairuoti, nes buvo „prilupęs“. Važinėja tik nuo namo iki garažo, bet teisių neturi. Nežino, kaip atsidūrė įvykio vietoje. Gal jau buvo priėjęs prie vairuotojo pusės, kai liudytojas jį pamatė. Jis silpnai prisimena. Prisimena, kad mašinos durys buvo atidarytos, bet nieko nebuvo. Ta moteris pradėjo filmuoti jį (bylos lapai 31-57).

Nors M. M. kaltu dėl inkriminuotų administracinių nusižengimų neprisipažino, jo kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus patvirtina ir byloje esantys įrodymai: M. M. surašytas protokolas, kuriame užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (bylos lapas 2); Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios I. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2020-08-24 d., 19.35 vai. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. J. buvo gautas iš Vilniaus miesto VPK OVS budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini). įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvauja automobilis Audi valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis Opel valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio Audi vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko automobilio Opel vairuotojas R. E., kuris paaiškino, kad važiuojant nuo Vilniaus pusės Šumsko pl., nestabdant, įjungė kairės puses posūkio signalą ir pajuto smūgį į automobilio galą. Sustojus šalikelėje iš automobilio, kuris sukėlė eismo įvykį, Audi išlipo vairuotojas, kuris pasak R. E. akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesių koordinacija sutrikusi, kalbėjo nerišliai. Audi vairuotojas prašė nekviesti policijos, norėjo susitarti vietoje, žadėjo jiems piniginį atlygį už tai. Tačiau pamatęs, kad yra filmuojamas telefonų, susistabdė pakeleivingą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, palikdamas savo Audi automobilį. Po kurio laiko jiems atvykus ir įforminant eismo įvykį, šalia įvykio vietos pastebėjo vyriškį, kurį R. E. nurodė, kaip eismo įvykį sukėlusį Audi vairuotoją. Patikrinus vaizdo medžiagą iš mobilaus telefono, kurią pateikė R. E. akivaizdžiai matėsi, kad tai yra tas pats vyras. Buvo nustatyta, kad M. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 2.65 promilės girtumas, antras patikrinimas 2.47 promilės girtumas (bylos lapas 5).; iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2020-08-24 19.31 val., Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta, jog (duomenys neskelbtini). susidūrė du automobiliai (bylos lapas 6); eismo įvykio vietos schemos, kuriose užfiksuotos įvykių aplinkybės (bylos lapas 7); papildomi duomenys apie eismo įvykį, kuriuose nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonių: Audi A6 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas; variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas priekinės grotelės, priekinis valstybinis numeris, suveikė oro pagalvių sistema; automobilio ,,Opel“ buvo apgadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, bagažinės dangtis, galinis valstybinis numeris (bylos lapas 8); J. V. (santuokinė pavardė E.) ir R. E. rašytiniai paaiškinimai (bylos lapai 11-12); fotolentelė, kurioje užfiksuotas bendras įvykio vietos vaizdas, minėtų automobilių apgadinimai, M. M. nuotrauka (bylos lapai 28-30); įsiteisėję Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021-04-15 ir Vilniaus apygardos 2021-06-29 nuosprendžiai (toliau-2021-04-15 ir 2021-06-29 nuosprendžiai), iš kurių matyti, kad M. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020-08-24, apie 19:35 val., adresu (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į priekyje važiuojantį automobilį „Opel“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeisdamas KET 221. punkto reikalavimus, numatančius draudimą su eismo įvykiu susijusiems asmenims po eismo įvykio vartoti alkoholį, kol bus patikrintas blaivumas, pasišalinęs iš eismo įvykio vartojo alkoholį ir 22.31 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija bei kita bylos medžiaga (b. l. 13-19, 21-24, 41-57).

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį

KET 14. punkte yra nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. KET 126. punkte numatytas draudimas transporto priemonių vairuotojams važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. KET 127. punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytą KET pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą) numatyta ANK 423 straipsnio 1 dalyje.

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. M. vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Vairuodamas automobilį M. M. nebuvo pakankamai atidus, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, nesugebėjo suvaldyti ir sustabdyti automobilio, ko pasėkoje atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusi automobilį ,,Opel“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Atsakomybėn traukiamas M. M. iš viso neigia vairavęs automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydamas protokolo surašymo metu, kad jį vairavo kitas asmuo, tačiau šias aplinkybes paneigia kiti byloje esantys duomenys. Nagrinėjamu atveju tiesioginiai tiriamo įvykio liudytojai: J. E. ir R. E. nuosekliai parodė matę asmenį, iš karto po eismo įvykio lipantį iš automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos. Taip pat šie liudytojai tvirtino matę, kad pastarasis buvo tamsiai apsirengęs, dėvėjo kepurę su snapeliu. Liudytojai nurodė, kad automobilyje ir aplink jį kitų asmenų nebuvo, jie nuosekliai tvirtino matę ant iš automobilio „Audi A6“,vairuotojo vietos iš karto po eismo įvykio išlipo būtent M. M., kad šį vyrą nufilmavo iš karto po eismo įvykio – t. y. dar iki jo pasišalinimo iš įvykio vietos. Pats kaltinamasis patvirtino, kad šiame įraše užfiksuotas būtent jis. Dėl to vertinant šiuos duomenis visumoje, darytina išvada, kad būtent M. M. vairavo automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl teismas sprendžia, kad jo veiksmai pagal ANK 423 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį

Eismo įvykio vietos palikimas, neatlikus aukščiau išvardintų pareigų, traktuojamas kaip pasišalinimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t. y. ANK 426 straipsnyje numatytas nusižengimas. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt.

Iš bylos medžiagos matyti, kad M. M., būdamas atsakingas už eismo įvykį, nevertino savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos, apie įvykį policijai nepranešė, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kai parodė liudytojai J. V. (santuokinė pavardė E.) ir R. E., priėjęs M. M. prie jų, bandė susitarti, prašė nekviesti policijos. Taigi, M. M., supratęs, kad padarė eismo įvykį, privalėjo išlipti ir įvertinti savo veiksmais sukeltas pasekmes, apie įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadarė ir iš įvykio vietos pasitarukė.

Įvertinus įvykio aplinkybes akivaizdu, jog M. M. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, buvo išgėręs, be to, suvokė sukėlęs eismo įvykį, kas rodo, jog siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės turėjo priežasčių pasitraukti iš eismo įvykio vietos. Iš nukentėjusiojo R. E. parodymų matyti, kad jam dėl automobilio remonto darbai įvertinti 959.53 eurų, t. y. eismo įvykio metu padaryta žala viršija 15 x 50 Eur =750 Eur -penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, todėl M. M. veiksmai pasitraukus iš eismo įvykio vietos teisingai kvalifikuoti pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį.

Dėl veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį

KET 226. punktas numato, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Administracinė atsakomybė už šio reikalavimo pažeidimą yra numatyta ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jog M. M. vairavo transporto priemonę, kuri nustatyta tvarka neįregistruota, todėl tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių ir administracinio poveikio priemonių

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padaryti trys administraciniai nusižengimai transporto srityje), jų padarymo aplinkybes, į tai, kad siekdamas nuslėpti savo neteisėtus veiksmus atsakomybėn traukiamas asmuo tyčia bandė kuo skubiau pasišalinti iš įvykio vietos, teisei priešingais veiksmais buvo sukelti realūs padariniai. Teismas nenustatė M. M. nei lengvinančių nei sunkinančių aplinkybių. Taip pat įvertinama M. M. asmenybė – dirbantis, teistas, du kartus vairavęs transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidęs KET, baustas administracine tvarka, tame tarpe už vairavimą neturėdamas teisės vairuoti. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti M. M. paskyrus didesnės nei vidutinės straipsnių sankcijose numatytos piniginės nuobaudos. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymo atveju yra numatyta galimybė skirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki trijų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Nors iš bylos medžiagos matyti, kad M. M. neturi teisės vairuoti transporto priemones, vis tik, pagal formuojamą teismų praktiką bei atsižvelgiant į ANK 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl šios poveikio priemonės taikymo. Tokiu atveju draudimas naudotis specialiąja teise apima draudimą ir ją įgyti teismo nustatytu terminu. M. M. padarė tris administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, jis šiurkščiai pažeidė KET ir savo veiksmais sukėlė realią žalą, siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės iš įvykio vietos pasitraukė. Praeityje jis jau yra baustas už KET pažeidimus ir teistas ir baustas administracine tvarka, taigi akivaizdu, jog M. M. ignoruoja KET numatytą draudimą, susijusį su transporto priemonės vairavimu neturint tokios teisės. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejų metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Iš ,,LITEKO“ ir bylos medžiagos matyti, kad įsiteisėjusiu 2021-06-29 nuosprendžiu, kurio buvo iš dalies pakeistas 2021-04-14 nuosprendis, M. M. priklausantis automobilis ,,Audi A6“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas, todėl dar kartą spręsti klausimą dėl turto, t.y. automobilio konfiskavimo nėra teisinio pagrindo (bylos lapai 25-26).

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentas turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinė laikmena su liudytojos J. V. (santuokinė pavardė E.) padaryta vaizdo medžiaga saugotinas byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (bylos lapai 5, 9).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, 415 straipsnio 1 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

nutaria:

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 38 EUR dydžio baudą.

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 450 EUR dydžio baudą.

M. M. (M. M.) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, paskirti jam 2500 EUR dydžio baudą bei administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis ANK 38 straipsniu M. M. (M. M.) galutinai nubausti 2500 (dvejų tūkstančių penkių šimtų) EUR dydžio bauda bei administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejų) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų administracinių nusižengimų bylos Nr. A15.-75-269/2021 bei administracinių nusižengimų identifikuojantį numerį ROIK: 20122067745.

Išaiškinti M. M. (M. M.), kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- kompaktinę laikmeną su liudytojos J. V. (santuokinė pavardė E.) padaryta vaizdo medžiaga saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.