- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- 2A-112-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06902-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- I. K., E. K., K. K., A. K.
- Ieškovas
- L. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. K. ir E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-25-291/2020 pagal ieškovės L. K. (J.) ieškinį atsakovams I. K., E. K., K. K., A. K. dėl bendro gyvenimo metu kartu įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo ir jo atidalijimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. K. (J.) pateiktu ieškiniu prašė nustatyti, jog ji ir jos sutuoktinis K. K., miręs (duomenys neskelbtini), iki jų santuokos bendrąja daline nuosavybe įgijo po ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir prie jo buvusius kitus inžinerinius statinius bei šį įgytą turtą bendrai pagerino ir valdė iki sutuoktinio mirties. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog ji nuo 1983 m. gyveno su K. K. faktinėje šeimoje. Jie kartu nuomojosi butą adresu: (duomenys neskelbtini), turėjo bendras pajamas ir išlaidas, iš bendrų lėšų pirko reikiamus daiktus, maistą, mokėjo mokesčius ir tenkino socialinius, buitinius ir kitus poreikius. Tarp jų buvo susitarimas gyventi kaip šeima, nes tuo metu įregistruoti santuokos jie negalėjo, kadangi ieškovė nebuvo nutraukusi ankstesnės santuokos. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus K. K.. Kadangi šeima pagausėjo, jie nusprendė įsigyti gyvenamąjį namą ir 1986 m. gruodžio mėnesį K. K. vardu įsigijo, o 1986-12-22 K. K. vardu įregistravo gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini). Už namą jie sumokėjo 13 000 rublių, kurie buvo bendrai sutaupyti. Įsigiję gyvenamąjį namą jie persikėlė gyventi į jį ir pradėjo namo rekonstrukcijos bei remonto darbus. Bendrai pirko statybines medžiagas, patys atliko tuos remonto darbus, kuriuos sugebėjo. (duomenys neskelbtini) jie įregistravo santuoką Šiaulių miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Pasitikėdami vienas kitu bendrai įsigyto nekilnojamo turto, t. y. gyvenamojo namo, neperregistravo Valstybės įmonėje Registrų centras kaip bendrosios jungtinės nuosavybės objekto. Taip pat neregistravo ir pagal patvirtintą projektą atliktų gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbų, nors pats namas buvo perstatytas, išplėstas, pastatyti priestatas, šiltnamis.
3. Po namo nupirkimo, 1987 m. K. K. vardu su Gamybine butų ūkio valdyba buvo sudaryta griaunamo pastato (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartis, ir šį pastatą jie savo jėgomis nugriovė, o statybines medžiagas panaudojo nupirkto gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Rekonstrukciją vykdė pagal patvirtintą projektą bei 1987-12-21 K. K. vardu išduotą leidimą. Nors buvo numatyta, kad darbus reikia atlikti iki 1988-12-21, jie užsitęsė ir nėra baigti iki šiol. 1993 m. buvo paruoštas projektas priestatui prie gyvenamojo namo dirbtuvių, garažo bei oranžerijos įrengimui. Darbai pradėti, didelę jų dalį atliko, tačiau nebaigė, ir VĮ Registrų centre neįregistravo. 1994-02-24 iš valstybės K. K., kaip asmens, kurio vardu įregistruoti pastatai, vardu iš bendrų lėšų įgijo po jais esantį ir gyvenamajam namui priskirtą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
4. (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. K. Sutuoktinio sūnūs iš ankstesnės santuokos atsakovai I. ir E. K. lankydavosi jų namuose. Atsakovai I. ir E. K. yra mirusiojo turto paveldėtojai kaip ir jos vaikai K. ir A. K. , tačiau sūnūs iš pirmos santuokos pageidauja paveldėti didesnę mirusio tėvo turto dalį, nei jiems priklauso.
Atsiliepimas
5. Atsakovas I. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog tėvas K. K. gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo už savo asmenines lėšas, nors ir gyveno tuo metu kartu su ieškove. Tėvas turėjo santaupų, už kurias ir įsigijo gyvenamąjį namą. Pardavęs savo turėtą automobilį, jis tas lėšas panaudojo namo priestato pamatų padarymui. Ieškovė negalėjo prisidėti nei savo lėšomis, nei darbu, nes ji nedirbo, o augino vaiką. Atsakovo nuomone, jis ir jo brolis turi teisę į didesnę paveldimo turto dalį, nes tėvas neteikė jiems išlaikymo.
6. Atsakovas E. K. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog tėvas gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini), įsigijo 1985 m. už savo asmenines lėšas, nes su ieškove jie gyveno nesusituokę. Jų tėvas turėjo pakankamai lėšų namo įsigijimui ir jo rekonstrukcijai. Į namą ieškovė su sūnumi įsikėlė 1987 m., tada buvo atliekama ir namo rekonstrukcija, prie kurios ieškovė nei lėšomis, nei savo darbu neprisidėjo, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog gyvenamąjį namą jų tėvas K. K. įsigijo kartu su ieškove lygiomis dalimis.
7. Atsakovė A. K. (Š.) prašė patenkinti ieškinį ir nurodė, jog, jai augant, jos santykiai su atsakovais buvo normalūs, tačiau po tėvo mirties atsirado nesutarimai dėl palikimo, t. y. dėl gyvenamojo namo, į kurio didesnę dalį jie pretenduoja bandydami įrodyti, jog jos tėvas K. K. gyvenamąjį namą įsigijo ir jį rekonstravo vienas pats, be ieškovės, t. y. jos motinos, pagalbos. Kiek jai yra žinoma, jos tėvai dar iki gimstant broliui K. K. gyveno kartu kaip šeima, kartu nusipirko ir remontavo gyvenamąjį namą adresu: (duomenys neskelbtini), kuriame ji gimė.
8. Atsakovas K. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Nustatė, kad L. K. (J.) ir K. K. iki santuokos (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe įgijo po ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir prie jo buvusius kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): tvorą, vartus, kiemo aikštelę, šulinį. Įgytą turtą bendrai pagerino bei valdė iki K. K. mirties (duomenys neskelbtini). Teismas taip pat priteisė ieškovei: iš atsakovo I. K. 50 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur atstovavimo išlaidų, iš atsakovo E. K. 50 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur atstovavimo išlaidų.
10. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo, byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių, liudytojo parodymų visetą, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovės, atsakovų, liudytojo teiginiai apie ieškovės ir K. K. bendrą ūkį bei siekį sukurti bendrąją dalinę nuosavybę iš esmės sutapo su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, vadovaudamasis įrodymų įvertinimo taisyklėmis ir logikos dėsniais darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog ieškovė ir K. K. nuo 1984 metų gyveno kartu, turėjo asmeninių lėšų ir pajamų, tvarkė bendrą ūkį, planavo bendrą ateitį, kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu. Atsakovų E. ir I. K. pateikti bendro pobūdžio atsikirtimai neigiant ieškovės ir jų tėvo K. K. bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą, bendro turto įsigijimą bei sukūrimą teismo buvo įvertinti kaip neįrodyti.
11. Teismas sprendė, kad nors ieškinys pareikštas atsakovams I. K., E. K., K. K. ir A. K., tačiau atsakovų K. K. ir A. K. dalyvavimas procese iš esmės buvo formalus, šie atsakovai visiškai sutinka su ieškinio reikalavimais, davė ieškovei palankius paaiškinimus, jų pozicija yra priešinga atsakovų I. ir E. K. pozicijai byloje, todėl vertino, kad tarp ieškovės ir atsakovų K. bei A. K. ginčo byloje nėra, o į bylą šie atsakovai įtraukti tik todėl, kad turi teisę paveldėti mirusio tėvo turtą. Atsakovai I. K. ir E. K. viso bylos nagrinėjimo teisme metu prieštaravo ieškinio reikalavimams, nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis dėl ieškinio reikalavimų, byla buvo inicijuota ir vyko teisme būtent dėl priešingų bei nesuderinamų ieškovės ir šių atsakovų pozicijų. Atsižvelgdamas į atsakovų skirtingas pozicijas, elgesį byloje, jų procesinio elgesio įtaką proceso trukmei ir susidariusioms procese bylinėjimosi išlaidoms, teismas sprendė, jog byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš atsakovų I. K. ir E. K.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovai I. K. ir E. K. prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą - atmesti ieškovės L. K. (J.) ieškinį atsakovui E. K. dėl bylinėjimosi išlaidų; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei L. K. (J.) iš atsakovo I. K. 25 Eur žyminio mokesčio ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisti iš ieškovės L. K. (J.) atsakovams I. K. ir E. K. po 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. CPK 45 straipsnis numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, jog ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Atsakovai negali savo iniciatyva savęs išbraukti iš proceso bei negali pasirinkti ieškovo, kitų atsakovų, jiems nėra suteikta tokių procesinių teisių. Šiuo atveju nei teismas, nei kiti proceso dalyviai neprašė pakeisti atsakovų K. K. ir A. K. kita proceso šalimi, neprašė juos įtraukti trečiaisiais asmenimis ieškovės pusėje, todėl, išnagrinėjus civilinę bylą esant jiems atsakovais, teismas turėjo proporcingai skirstyti bylinėjimosi išlaidas tarp visų atsakovų, patenkinus ieškinį paskirstyti proporcingai ir tuomet spręsti, iš ko jos priteistinos, o iš ko - nepriteistinos. Priešingu atveju, ieškinį patenkinus visiškai ir priteisus visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas tik iš dviejų atsakovų, taip pat įskaitant ir kitų atsakovų dalį, teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.
12.2. Atsakovas E. K. 2020-01-17 sudarė sutartį su atsakovu I. K. , kuria dovanojo savo broliui I. K. jam priklausančią paveldėjimo teisę į mirusio K. K. paveldėjimą. 2020-02-12 teismo posėdyje buvo pateikta ši sutartis ir teismui pateiktas prašymas pašalinti atsakovą E. K. iš atsakovų. Teismas nepagrįstai nepriėmė nutarties dėl E. K. pašalinimo iš atsakovų, kadangi šis asmuo neturi jokio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, ir į sekantį posėdį E. K. kvietė šaukimu. E. K., neturėdamas jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, teisme dalyvavo, kadangi Šiaulių apylinkės teismas jo nepagrįstai nepašalino iš atsakovų ir visiškai nepagrįstai priteisė iš jo bylinėjimosi išlaidas ieškovei. Toks teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas, dėl ko turėtų būti panaikintas atmetant ieškovės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo E. K.
Atsiliepimas
13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. K. (J.) prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Kadangi ieškovės vaikai A. K. ir K. K. sutiko su ieškovės pozicija, kad ji su K. K. iki santuokos (duomenys neskelbtini) bendrąja daline nuosavybe įgijo ½ dalį gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), ir prie jo buvusius kitus inžinerinius statinius, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini): tvorą, vartus, kiemo aikštelę, šulinį, bei įgytą turtą bendrai pagerino ir valdė iki K. K. mirties (duomenys neskelbtini), tarp jų ir ieškovės jokio ginčo nekilo, jų procesinė padėtis ieškovės pirminiame ieškinyje buvo nurodyta kaip tretieji asmenys, o ieškinį ieškovė turėjo teikti tik todėl, jog ginčas kilo tarp jos ir apeliantų I. K. bei E. K.
13.2. Su ieškovės pozicija nesutiko būtent apeliantai I. K. bei E. K., todėl pirmosios instancijos teismas pripažinęs, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti, o apeliantų atsikirtimai nepagrįsti, būtent iš jų ir priteisė ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
13.3. Tai, kad E. K. 2020 m. sausio 17 d. sudarė sutartį su I. K. , kuria dovanojo savo broliui I. K. jam priklausančią paveldėjimo teisę į (duomenys neskelbtini) mirusio K. K. turtą, iš esmės nekeičia situacijos, kadangi iki minėtos sutarties sudarymo E. K. irgi nesutiko su ieškovės pozicija, dėl ko ieškovė teikė ieškinį bei įrodinėjo pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir E. K. prieštaravimų nepagrįstumą, dėl ko ir patyrė bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. sausio 17 d. sutartis buvo sudaryta jau po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl teisminio savo teisių gynimo, todėl nėra pagrindo sutikti, kad atsakovas E. K. neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, tuo labiau, kad ir paskutiniame teismo posėdyje jis buvo aktyvus proceso dalyvis, nenurodė, jog neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, o priešingai, nesutiko su ieškovės reikalavimais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodyti du kriterijai, nuo kurių įvertinimo priklauso tai, ar byloje būtina nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, nurodytų CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse: šalių procesinis elgesys bei bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys. Ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir ar bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys yra tokios, kad gali lemti nukrypimą nuo bendrųjų išlaidų paskirstymo taisyklių, kiekvieną kartą individualiai pagal faktinę situaciją sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių išimties, nustatytos CPK 93 straipsnio 4 dalyje, teismas turi taikyti ir bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nepažeisti teisingos šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-472-313/2018).
16. Pažymėtina, kad ieškinį tenkinus visiškai ar iš dalies, ieškovui bylinėjimosi išlaidos paprastai atlyginamos iš visų atsakovų lygiomis dalimis. Tačiau nustačius didesnę vieno iš atsakovų kaltę (netinkamą procesinį elgesį) dėl ieškovo bylinėjimosi išlaidų atsiradimo ar jų padidėjimo, gali būti pagrindas priteisti iš šio atsakovo didesnę dalį bylinėjimosi išlaidų.
17. Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu buvo konstatuotas ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumas. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės vaikai – atsakovai A. K. ir K. K., sutiko su ieškovės ieškiniu. Bylos inicijavimą teisme iš esmės lėmė atsakovų I. K. bei E. K. nesutikimas su ieškovės pozicija dėl paveldimo turto apimties. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad būtent iš atsakovų I. K. ir E. K. ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t., 195 b. l.). Bylos duomenys patvirtina, kad viso bylos nagrinėjimo metu atsakovai I. K. ir E. K. nesutiko su ieškovės ieškinio reikalavimais.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškovo poreikį inicijuoti bylą ir atitinkamai – išlaidų patyrimą, lemia: 1) neteisėti atsakovo veiksmai, nuo kurių ieškovas yra priverstas ginti savo teises; 2) atsakovo pozicija byloje dėl tokių veiksmų teisėtumo ir atitinkamai – ieškinio reikalavimų, susijusių su tokiais veiksmais, pagrįstumo bei nuo šios pozicijos priklausanti proceso trukmė ir patiriamų išlaidų dydis; 3) atsakovo elgesys procese – sąžiningumo, bendradarbiavimo, koncentruotumo ir kitų civilinio proceso principų laikymasis ar nesilaikymas, daręs įtaką proceso trukmei ir išlaidų dydžiui. Pavyzdžiui, jei atsakovas, atlikęs teismo neteisėtu ir ieškovo teises pažeidusiu pripažintą veiksmą, byloje nuosekliai pripažįsta savo veiksmo neteisėtumą ir atitinkamų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei procese veikia taip, kad byla būtų išspręsta kuo greičiau, tai sudaro prielaidas ginčą išspręsti mažesnėmis išlaidomis nei nesutinkant su ieškiniu, veikiant nesilaikant pirmiau nurodytų civilinio proceso principų. Jei proceso dalyvių veiksmai pagal įtaką išlaidų dydžiui byloje buvo skirtingi, yra pagrindas pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį nukrypti nuo to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir išlaidas paskirstyti atitinkamai pagal jas lėmusius faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-701/2020).
19. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus, bylos nagrinėjimo trukmę (ieškinys teisme pareikštas 2018 m. spalio 16 d.), vertintina, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė būtent dėl atsakovų I. K. ir E. K. veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai rėmėsi CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nepažeidė bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).
20. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad 2020-02-12 teismo posėdyje buvo pateiktas prašymas pašalinti atsakovą E. K. iš atsakovų, kadangi atsakovas E. K. 2020-01-17 sudarė sutartį su atsakovu I. K. , kuria dovanojo savo broliui I. K. jam priklausančią paveldėjimo teisę į mirusio K. K. paveldėjimą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį apeliacinio skundą argumentą, pažymi, kad nei bylos medžiagoje, nei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie 2020-02-12 vykusį teismo posėdį ir apeliantų pateiktą prašymą dėl atsakovo E. K. pašalinimo iš atsakovų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta apeliantų tarpusavyje sudaryta sutartis, atsižvelgiant į jos sudarymo datą, neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Atkreiptinas dėmesys, kad iš 2020-10-22 vykusio teismo posėdžio, kuriame buvo atidėtas teismo sprendimo priėmimas ir paskelbimas, garso įrašo nustatyta, jog teismo posėdyje dalyvavę apeliantai ar jų atstovė nereiškė prašymo dėl E. K. pašalinimo iš atsakovų, taip pat nepateikė jokių pretenzijų pirmosios instancijos teismui dėl tokio pobūdžio atsakovų anksčiau pateikto prašymo teismui neišnagrinėjimo.
21. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantai, teisingai taikė procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis), todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
23. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovų E. K. ir I. K. priteisiamos 193,60 Eur bylinėjimosi išlaidos (po 96,81 Eur iš kiekvieno atsakovo), patirtos apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. K. (J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 96,81 Eur (devyniasdešimt šešių eurų ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. K. (J.), 96,81 Eur (devyniasdešimt šešių eurų ir 81 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.