Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės Giedrės Vaičienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės Giedrės Vaičienės, ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atstovaujama nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Audmina“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. liepos mėnesį ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) susitarė su atsakove (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė) dėl armatūros surinkimo ir betonavimo darbų Ignalinos atominėje elektrinėje. Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1118-638/2021 ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Giedrė Vaičienė (toliau – nemokumo administratorė). Atsakovė nemokumo administratorei pateikė tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. gegužės 3 d. sudarytą Statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1 (toliau – ir Statybos subrangos sutartis), kurios pagrindu atsakovė 2019 m. spalio 24 d. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-10-24/01 ir 2019 m. gruodžio 20 d. sąskaitą faktūrą SE Nr. 2019-12-20/01 (toliau – ir sąskaitos faktūros). Statybos subrangos sutartis yra suklastota ir nesąžininga, todėl Statybos subrangos sutartis ar jos 2.8. punktas bei minėtos sąskaitos faktūros pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo (išrašymo) momento. Atsakovė iki šiol pilnai neapmokėjo ieškovės 2019 m. gruodžio 10 d. išrašytos sąskaitos faktūros Nr. BIC-19007 ir liko skolinga ieškovei 30 190,12 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl teismingumo

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį.

10. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-147-638/2023 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta Giedrė Vaičienė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugpjūčio 26 d. Apeliantė nurodo, kad ji ieškinį teikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti apeliantės ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė pateikė atskirąjį skundą.

11. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

12. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Analizuojamu atveju aktualus JANĮ 29 straipsnis, kuriame nurodyta, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose nemokiam juridiniam asmeniui yra pareikšti turtiniai reikalavimai ar turtinius reikalavimus yra pareiškęs tas juridinis asmuo, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje.

13. Įstatymų leidėjas šias specialiąsias teismingumo taisykles įtvirtino tik teisme jau iškeltų ir (ar) pasirengimo nagrinėti teisme stadijoje esančių bylų atžvilgiu, o nemokaus juridinio asmens kitiems asmenims naujai reiškiamiems reikalavimams nustatyta išimtis netaikytina. Šiuo atveju nėra pagrindo paminėtą JANĮ 29 straipsnio normą aiškinti plečiamai, nes joje konkrečiai nurodoma, kad nemokumo bylą iškėlusiam teismui perduodamos teismuose esančios civilinės bylos, kai šiose bylose dar nepriimta nutartis skirti nagrinėti bylą teismo posėdyje. JANĮ 29 straipsnio 1 dalyje nėra užuominų dėl paties nemokaus asmens naujai reiškiamų kitiems asmenims reikalavimų teismingumo. Vadinasi, tokiu atveju nemokaus asmens paduodamo ieškinio priėmimo klausimas turi būti sprendžiamas pagal bendrąsias CPK taisykles, o specialusis reglamentavimas, numatytas jau iškeltoms ir (ar) nagrinėjamoms byloms, kuriose nemokus asmuo yra pareiškęs turtinius reikalavimus kitiems asmenims, netaikytinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-330/2020).

14. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. CPK normos numato taisyklių sistemą, pagal kurią nustatoma konkretaus teismo jurisdikcinė kompetencija. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).

15. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria remiantis ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, o juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą (CPK 32 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog šalys, būdamos juridiniais asmenimis, verslo subjektais, suvokiančiomis sutarties pasirašymo padarinius, turi elgtis apdairiai ir išsiaiškinti pasirašomų dokumentų turinį. Sutartys jas sudariusioms šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis), iš sutarčių kylančios prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2013).

17. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir atsakovė (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 3 d. sudarytos Statybos subrangos sutarties Nr. 19-SR32.1 8.9 punkte susitarė, kad šalims per 30 kalendorinių dienų nepasiekus susitarimo, ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme, Vilniaus mieste. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė, sudarydamos minėtą sutartį išreiškė valią dėl teritorinio teismingumo. Susipažinęs su ieškiniu ir prie jo pridedamais priedais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad ieškovės keliami reikalavimai susiję su ieškovės ir atsakovės 2019 m. gegužės 3 d. sudaryta Statybos subrangos sutartimi Nr. 19-SR32.1. Ieškovė nurodo, jog atsakovė yra skolinga jai pagal 2019 m. gruodžio 10 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą BIC-19007, už darbus pagal aktą Nr. 5, kuri išrašyta už darbus atliktus Ignalinos atominėje elektrinėje pagal 2019 m. gegužės 3 d. Statybos subrangos sutartį Nr. 19-SR32.1.

18. Minėta, kad CPK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis joms laisvę susitarti dėl kitos bylos nagrinėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju tokia šalių valia yra išreikšta Statybos subrangos sutarties sąlygose. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis Statybos subrangos sutarties turiniu, kadangi ieškovė prašo pripažinti minėtą sutartį ar jos 2.8 punktą negaliojančia (niekine) nuo jos sudarymo momento. Pažymėtina, kad Statybos subrangos sutartis yra galiojanti, todėl ir susitarimas dėl sutartinio teismingumo yra galiojantis ir turi būti pripažintas kilus ginčui, susijusiam su minėta sutartimi. Vien aplinkybė, kad nemokumo administratorė ieškiniu siekia pripažinti šalių sudarytą sutartį ar jos dalį (vieną iš punktų, kuriuo susitarta dėl palūkanų mokėjimo) negaliojančia, ieškinio priėmimo stadijoje nėra pakankamas pagrindas spręsti priešingai.

19. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, kai reikia pripažinti arba sutartinio, arba bendrojo teismingumo prioritetą, pirmenybė turėtų būti skiriama sutartiniam teismingumui, nes teisės doktrinoje pripažinta, kad esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai taikoma specialioji norma. Be to, būtent išimtį iš bendrųjų proceso taisyklių nustatančios normos padeda dalyvaujantiems byloje asmenims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir tokiu būdu įgyvendinti CPK 13 straipsnyje įtvirtintą dispozityvumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-967-186/2016).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju pirmenybė turi būti skiriama sutartiniam teismingumui, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bendrojo ir sutartinio teismingumo taisyklių taikymą ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakė priimti ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės Giedrės Vaičienės, ieškinį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.