- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2S-1844-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11219-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- D. D.
- Atsakovas
- E. A., E. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-16323-192/2015 pagal ieškovės D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės D. D. ieškinį atsakovėms E. A., E. S. dėl nuosavybės teisės, nesusijusios su valdymo netekimu, gynimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji prašo iškeldinti atsakoves su visais daiktais ir laikinais gyventojais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir panaikinti jų gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakoves bet kokiu būdu netrukdyti ieškovei patekti į jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–gyvenamą namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), ir naudotis vienu iš atsakovių pasirinkimu nurodytu kambariu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Prašymą motyvavo tuo, kad ieškovė negali naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu, patekti į jį, apžiūrėti, įsitikinti šio turto saugumu, užtikrinti vidinę turto apsaugą. Patalpose liko ieškovei priklausantys daiktai, kuriuos ten perkraustė 2015 m. gegužės 29 d. po antstolės R. P. konstatuotų faktinių aplinkybių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti nekilnojamo turto saugumą, galinčią kilti žalą ir dalinai realizuoti ieškovės disponavimo teisę į nekilnojamą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 8 d. nutartimi ieškovės prašymą atmetė. Sprendė, kad ieškinys pareikštas dėl atsakovių iškeldinimo. Neišsprendus ginčo tarp šalių ieškovė siekia, kad teismas suteiktų jai galimybę patekti ir naudotis ginčo patalpomis. Remdamasis pateiktais rašytiniais įrodymais ir įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes padarė išvadą, kad šioje proceso stadijoje netikslinga taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad su nutartimi nesutinka.
Teismas visiškai nemotyvavo nutarties. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą. Atitinkamai teismo sprendimas imtis laikinųjų apsaugos priemonių turi būti pagrįstas ir tinkamai motyvuotas, nes formalus teisingumas nėra tas teisingumas, kurį teismai yra įpareigoti vykdyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043/2010).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui yra visi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyti pagrindai. Jų taikymas būtinas, nes ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju jo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovė nuo įsigijimo iki ieškinio pateikimo dienos jokiais būdais gražiuoju negali susitarti su atsakovėmis ir patekti į nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. 2015 m. balandžio 30 d. antstolis, atvykęs į atsakovės E. A. darbovietę, pakartotinai bandė įteikti 2015 m. balandžio 23 d. pranešimą dėl išsikraustymo iš gyvenamosios patalpos, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo, tačiau pranešimus ji atsisakė priimti ir pasirašyti. Antstolis žodžiu perskaitė ieškovės reikalavimą nedelsiant, per penkias kalendorines dienas išsikelti su dukra iš patalpų, tačiau atsakovė reikalavimo neįvykdė, toliau šiose patalpose neteisėtai gyveno. Vėliau atsakovė E. A. nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams atidaryti patalpų duris, todėl raktų įmonės darbuotojas pradėjo gręžti durų spyną. Atsakovėms gražiuoju neįsileidžiant savininkės, neleidžiant pradėti naudotis nekilnojamuoju turtu ar įsitikinti šio turto saugumu, mano, jog įsigytas turtas gali būti suniokotas, sunaikintas ar kitaip paveiktas, jo remontui ieškovei gali tekti panaudoti dideles pinigines lėšas.
Nekilnojamajame turte yra ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko asmeniniai ir buityje naudojami daiktai, kuriuos teko palikti ir išeiti iš patalpų, policijos pareigūnams ketinant panaudoti prievartą (2015 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas).
Prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, ieškovės prašymą tenkinti, solidariai iš atsakovių priteisti sumokėtą žyminį mokestį.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė E. A. prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovė neveikia piktybiškai. Dėl naudojimosi gyvenamuoju namu pagrįstumo Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12164-894/2015, todėl, neišsprendus ginčo minėtoje byloje, atsakovių gyvenimas šiame name yra teisėtas nepriklausomai nuo formalios ieškovės nuosavybės teisės. Ieškovė inicijuoja konfliktą, atsakovei daro psichologinį spaudimą, naudoja fizinį smurtą. Ieškovė mėgino atjungti energijos tiekimą gyvenamajam namui, kranu užblokuoti įvažiavimą prie namo. Išgręžusi gyvenamojo namo durų spyną, pateko į gyvenamąjį namą, pradėjo nešti savo baldus, dėl ko policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už savavaldžiavimą. Patekusi į gyvenamąjį namą, ieškovės atstovė V. L. puolė su E. A. buvusi jos draugą L. B., pradėjo jį spardyti, sužalojo veidą, krūtinę, patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti. Po ieškovės atstovės apsilankymo, iš namų dingo papuošalai ir kiti vertingi daiktai, dėl ko yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-32050-15. Patenkinus ieškovės atskirąjį skundą, dar labiau paaštrėtų šalių santykiai, susidarytų palankios galimybės ieškovei spręsti ginčą ne teisinėmis priemonėmis. Ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidą, kad atsakovė ketina sugadinti nekilnojamąjį turtą. Jeigu atsakovė padarytų žalą namui, ji turėtų pareigą šią žalą atlyginti. Be to, tokie veiksmai būtų nelogiški, nes atsakovė siekia nuosavybės teisės į dalį gyvenamojo namo. Nesuprantama, kaip prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės turėtų užtikrinti namo būklės išsaugojimą nuo tariamų atsakovės žalingų veiksmų – jeigu atsakovės turėtų intenciją namą sugadinti, leidimas ieškovei naudotis vienu iš jo kambarių to padaryti nesukliudytų. Gyvenamajame name liko ieškovės asmeniniai daiktai, kuriuos ji pati dėl savavaldžiavimo įsinešė. Tikrieji apeliantės pageidaujamos laikinosios apsaugos tikslai yra nesusiję su nurodytais atskirajame skunde.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė pateikė naujus įrodymus – nuotraukas, 2015 m. balandžio 21 d. psichologinio ištyrimo išvadą apie E. S., 2015 m. birželio 8 d. raštą dėl pareiškimo nagrinėjimo Nr. 20-S-103857, 2015 m. gegužės 29 d. specialisto išvadą Nr. G1420/15(02), 2015 m. birželio 5 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir lydraštį Nr. 20-S-103259, taip pat 2015 m. spalio 1 d. prašymą dėl naujų dokumentų prijungimo – 2015 m. liepos 23 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad V. L. atvyks išsivežti name, esančiame (duomenys neskelbtini), likusių daiktų, nuotrauką, 2015 m. liepos 28 d. sąrašą daiktų, kuriuos V. L. pasiėmė iš ginčo patalpų.
Bendrosios įrodymų pateikimo ir priėmimo nuostatos įtvirtintos CPK 176–181 straipsniuose. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Atsakovės pateiktas 2015 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 23P-31447401-15 byloje yra, todėl jo priėmimo klausimas nespręstinas. Atsakovė nenurodė 2015 m. balandžio 21 d. psichologinio ištyrimo išvados ir 2015 m. gegužės 29 d. specialisto išvados Nr. G1420/15(02) (dėl R. V., nesančio byloje dalyvaujančiu asmeniu, sveikatos sutrikdymo) sąsajų su ginčo klausimo sprendimu, todėl išvados nepriimamos. Atsakovės pateikti kiti rašytiniai įrodymai patvirtina reikšmingas faktines aplinkybes, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam klausimo išnagrinėjimui minėti įrodymai įvertintini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010).
Nesutiktina su apeliante, kad yra visi CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyti pagrindai taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad nėra pagrindo padaryti išvadą, jog, nepritaikius ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir atsakovių neįpareigojus nekliudyti ieškovei pateikti į žemės sklypą, kuriame yra namas, bei naudotis viena iš namo patalpų, atsirastų ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo ar negalimumo rizika (CPK 144 straipsnis).
Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinio patenkinimo atveju byloje būtų priimtas sprendimas iškeldinti atsakoves su visais daiktais ir laikinais gyventojais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), ir panaikinti jų gyvenamosios vietos deklaravimą šiuo adresu. Ieškovės negalėjimas naudotis ginčo patalpomis tokio sprendimo įvykdymui netrukdo (CK 6.612 straipsnis). Aplinkybė, kad ieškovė iki iškeldinimo nesinaudos ginčo turtu (patalpomis, kurios yra nuolatinė atsakovių gyvenamoji vieta), nesudaro pagrindo manyti, kad atsakovių iškeldinimas bus neįmanomas ar apsunkintas. Akivaizdu, jog ieškovės pageidaujama laikinoji apsauga – netrukdyti ieškovei patekti į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir naudotis vienu kambariu gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini)– su pareikštaisiais ieškinio reikalavimais niekaip nėra susijusi. Apeliantės teiginys, kad atsakovės jos turtui gali apdaryti žalos, suniokoti, sunaikinti ar kitaip jį paveikti, vertintinas kaip deklaratyvaus, hipotetinis. Jis atmestinas, apeliantei nepateikus įrodymų nurodytai aplinkybei pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė, leidimas iki bylos išsprendimo ieškovei naudotis žemės sklypu bei vienu iš kambarių sudarytų sąlygas atsirasti žalai ir ieškovės turtui, ir abiems šalims. Tai, jog tarp šalių yra kilęs konfliktas dėl namo valdymo teisės, patvirtina antstolio R. S. 2015 m. balandžio 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/15/31, 2015 m. balandžio 30 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 70/15/36, apeliantės 2015 m. balandžio 23 d. pranešimas dėl išsikraustymo iš gyvenamosios patalpos, deklaruotos gyvenamosios vietos adreso pakeitimo, dokumento gavimo pažyma, antstolės R. P. 2015 m. gegužės 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0183-15-1100, 2015 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 23P-31447401-15, 2015 m. birželio 8 d. raštas dėl pareiškimo nagrinėjimo Nr. 20-S-103857 (atsakovė nurodo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai apeliantės atstovė apsilankė ginčo patalpose, iš kurių dingo vertinti daiktai), nuotraukos. Nors Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato 2015 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 20-S-103259 ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės draugo L. B. pareiškimą dėl V. L. atliktų veiksmų pradėti buvo atsisakyta, matyti, kad į policiją buvo kreiptasi dėl konflikto ginčo gyvenamųjų patalpų valdymo ir naudojimo klausimu. Pažymėtina, kad apeliantė ieškiniu ir atskiruoju skundu konfliktiškų šalių santykių iš esmės neneigia. Aplinkybę, jog yra ginčas dėl ieškovės, kaip ieškinyje nurodyto turto savininkės, nuosavybės teisės įgyvendinimo, patvirtina atsakovės kreipimasis į teismą su ieškiniu dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais civilinėje byloje Nr. e2-12164-894/2015.
Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad pastate yra ieškovės ir jos nepilnamečio vaiko asmeniniai ir buityje naudojami daiktai, tačiau iš pateikto 2015 m. spalio 2 d. prašymo ir 2015 m. liepos 28 d. daiktų sąrašo matyti, kad apeliantės atstovė V. L. 2015 m. liepos 28 d. atvyko į namą, (duomenys neskelbtini), ir pasiėmė dalį savo daiktų, likę daiktai sudėti garaže. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios aplinkybės niekaip nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė atskirajame skunde prašo priteisti žyminį mokestį, sumokėtą už atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas, nes šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės. Pirmosios instancijos teismui priėmus procesinį sprendimą dėl bylos baigties, bus paskirstytos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartį.