- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-06-04
- Bylos Nr.
- A8.-2709-827/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02060-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Pažeidėjas
- L. B.
- Advokatai
- Andžejus Seliava
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant atsakomybėn traukiamai L. B. ir jos atstovui advokatui Andžejui Seliavai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., nurodžiusi, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Trakų raj.sav., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dali (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. sausio 1 d. ).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. B., atstovaujanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952.2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalį, būdama atsakinga už teisingų duomenų pateikimą, 2018 m. liepos 19 d. UAB (duomenys neskelbtini)“ elektroninėje importo deklaracijoje 18LTVC0100IM0EE45, kuri Vilnius teritorinėje muitinėje buvo įforminta 2018 m. liepos 19 d. 14.23 val., nurodė klaidingus duomenis: o būtent deklaracijoje pirmą prekę deklaravo TARIC kodu 7304 39 92 99 su aprašymu „besiūliai apskrito skerspjūvio vamzdžiai iš plieno, kurių išorinis skersmuo ne didesnis kaip 168,3 mm“, o deklaruojant antrą prekę nurodė TARIC kodą 7304 39 93 80 bei aprašė prekę „besiūliai apskrito skerspjūvio vamzdžiai iš plieno, kurių išorinis skersmuo didesnis kaip 168,3 mm, nors atlikus prekių tarifinio klasifikavimo teisingumo tikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. lapkričio 27 d. supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 8VM191794S nustatė, kad 2018 m. liepos 19 d. deklaracijoje 18LTVC0100IM0EE450 pirmos prekės TARIC kodas turi būti 7304 39 92 30, papildomas kodas A 742, aprašymas – „Apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai, pagaminti iš nelegiruotojo plieno karštojo formavimo būdu, kurių didžiausias išorinis skersmuo ne didesnis kaip 168,3 mm (57 mm,76 mm,89 mm,133 mm, 159 mm), o anglies ekvivalentas ne didesnis kaip 0,86“, o antros prekės TARIC kodas turi būti 7304 39 93 20, papildomas kodas A743, aprašymas – „Apskrito skerspjūvio besiūliai vamzdžiai, pagaminti ir nelegiruotojo plieno karštojo formavimo būdu, kurių didžiausias išorinis skersmuo didesnis kaip 168,3 mm, bet ne didesnis kaip 406,4 mm (219 mm, 352 mm, 377 mm), o anglies ekvivalentas, remiantis Tarptautinio suvirinimo instituto (International Institute of Welding“) formule ir chemine analize yra ne didesnis kaip 0,86“. Šių prekių statistinė vertė– 11383,65 EUR, pasikeitus prekių kodams, 2018 m. liepos 19 d. 18LTVC0100IM0EE450 deklaracijoje papildomai priskaičiuota importo mokesčių: 1483 EUR antidempingo muito ir 312 EUR PVM. Šiais savo veiksmais L. B. pažeidė Europos parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintų Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje (straipsnio redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.).
Administracinėn atsakomybėn traukiama L. B. teismo posėdžio metu kaltę dėl jai inkriminuojamo nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad pildydama deklaraciją ji pasitikėjo pateiktais Ūkio ministerijos priežiūros dokumentais, kuriuose buvo nurodyti ne tik kodai, bet ir prekės aprašymas. Prašė kvalifikuoti jos veiksmus pagal šiuo metu galiojančio ANK 212 straipsnio 2 dalį ir skirti kuo mažesnę badą, kadangi jos pajamos nėra didelės, ji išlaiko sūnų, turi finansinių įsipareigojimų bankui.
Šalies argumentai
L. B. rašytinio paaiškinimo duomenimis, 2018 m. liepos 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės vardu (įm. k. (duomenys neskelbtini)) buvo įforminta importo deklaracija Nr. 18LTVC0100IM0EE450. Krovinys buvo muitinamas iš mašinos pirmumo tvarka. Importo deklaracijoje buvo parinkti kodai pagal LR Ūkio ministerijos išduotus priežiūros dokumentus PIP-18-02083 ir PIP-18-02084. Dėl patirties stokos manė, kad valstybės institucijų išduotuose dokumentuose pateikta informacija ir teisinga ir neginčytina. Be to, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį su klientais, klientas atsako už dokumentų ir informacijos teisingumą, todėl manė, kad įmonė Valstybinei institucijai pateikė teisingus dokumentus dėl prekės kodo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jai be invoico nepateikė daugiau jokių dokumentų – nei prekės sudėties, nei kokybės sertifikatų ar brėžinių, todėl muitino pagal tą informaciją, kurią jai pateikė klientas (b.l. 2).
Teismui pateiktame rašytiniame paaiškinime L. B. nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininkės pareigose. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. rugpjūčio 12 d. sudarė sutartį Nr. A-13-051, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesioginiu būdu už atlyginimą, deklaruojant prekes muitinei ir pateikiant jas muitiniam įforminimui, įforminant prekių laikinąjį saugojimą, muitinės procedūrą ar atliekant kitą muitinės sankcionuotą veiksmą. Taip pat teikia kitas šioje sutartyje nurodytas su prekių deklaravimu bei muitiniu įforminimu susijusias paslaugas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikia UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalinimus atlikti aukščiau minėtus veiksmus, pateikia krovinį bei visus dokumentus, reikalingus šiai veiklai vykdyti. Atliekant muitinės procedūrą – dokumentus reikalingus deklaracijos pateikimui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent pateikė LR Ūkio ministerijos išrašytus priežiūros dokumentus Nr. 013951 ir 013952. Dokumente Nr. 013951 buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuoja besiūlius vamzdžius, kurių kodas 730499299F, o priežiūros dokumente Nr. 013952 buvo nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ importuoja besiūlius vamzdžius, kurių kodas 7304399380 F. Remiantis šiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini): darbuotoja užpildė muitinės deklaraciją 18LTVC0100IM0EE450. Taip pat nurodė, kad ji, vykdydama savo darbines funkcijas, pasitikėjo valstybės įstaigos išduotais oficialiais dokumentais ir remiantis šiuose dokumentuose pateiktais duomenimis įformino importo deklaraciją. It tik Vilniaus muitinės pareigūnams atlikus patikrinimą ir pareikalavus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ papildomus dokumentus, paaiškėjo, kad priežiūros dokumentuose įrašyti KN kodai ura neteisingi. Vadovaujantis ANK 3 straipsnio 2 dalimi, prašo jos veiksmus perkvalifikuoti pagal šio metu galiojančio ANK 212 straipsnio 2 dalį ir taikant ANK 35 straipsnio nuostatomis skirti mažesnę nei minimalią baudą, numatytą šio straipsnio sankcijoje.
Iš (duomenys neskelbtini)” sąskaitos (invoice) UAB „(duomenys neskelbtini))“ matyti, kad bendra parduotų prekių suma yra 13 476,22 EUR (b. l. 10-11, 12-13,14-15).
Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. lapkričio 27 supaprastinto patikrinimo ataskaitos Nr. 8VM191794S/10000420737 duomenimis, pasikeitus prekių kodams perskaičiuoti importo mokesčiai, papildomai priskaičiuota 1483 EUR galutinio antidempingo muito ir 312 eurai PVM (b. l. 4-6).
Motyvuojamoji dalis
ANK 212 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą. Vadovaujantis 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Jeigu deklaraciją arba pranešimą, prašymą arba informaciją pateikia suinteresuotojo asmens atstovas muitinėje, tas atstovas muitinėje taip pat privalo vykdyti šios dalies pirmoje pastraipoje nustatytas pareigas.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ANK 212 straipsnyje nurodytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas ir esant neatsargiai kaltės formai (Vilniaus apygardos teismo nutartis AN2-473-1020/2018, LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. N502-2725/2009, N62-947/2010). Deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas. Pateikusi muitinės deklaraciją, L. B. tapo atsakinga, kad faktiniai duomenys apie prekę atitinka duomenis, nurodytus deklaracijoje. Tai, kad deklaruojamų prekių vertė nurodyta suklydus ar tik pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus, nepašalina jos kaltės, o yra tik aplinkybė, apibūdinanti administracinio nusižengimo netyčinį pobūdį ir kaltės laipsnį. L. B., kaip muitinės tarpininko atstovo, darbo specifika pasižymi tuo, kad ji yra savo srities specialistė ir turi tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas. Jai, kaip šios profesijos atstovui, yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo standartai, į kuriuos ji turi atsižvelgti ir laikytis. Jos profesinė pareiga yra būti pakankamai rūpestingu, kad įsitikintų, jog deklaracijoje pateikti duomenys yra teisingi. Taigi L. B. ANK 212 straipsnyje numatytą nusižengimą padarė veikdama neatsargiai.
L.B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. ANK 212 straipsnio redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. sausio 1 d. (t. y. ir nusižengimo padarymo metu), veikos pavojingumas buvo diferencijuojamas pagal neteisingai deklaruotų prekių vertę. ANK 212 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta atsakomybė, kai prekių vertė viršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (vienas dydis – 50 eurų), bauda už šią veiką – nuo 1400 eurų iki 3000 eurų. Tačiau ANK 212 straipsnio redakcijoje nuo 2019 m. sausio 1 d. veikos pavojingumas (ir atitinkamai atsakomybės dydis) diferencijuojamas pagal mokestinės prievolės, kuri atsirado dėl neteisėtų veiksmų, dydį. Šioje byloje nustatyta, kad pasikeitus prekių kodams papildomai priskaičiuota 1483 eurų muito ir 312 eurai PVM, t. y. 1795 eurai. Nuo 2019 m. sausio 1 d. ši veika atitinka ANK 212 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta atsakomybė, kai mokestinė prievolė viršija 3, tačiau neviršija 100 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, numatyta bauda nuo 300 iki 1900 eurų. Kadangi L. B. atveju atsakomybę nustatantis teisės aktas po veikos padarymo pasikeitė į jos atsakomybę švelninančią pusę, jos veika perkvalifikuotina į ANK 212 straipsnio 2 dalį (redakcija nuo 2019 m. sausio 1 d.).
Vertinant byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad L. B. kaltė įvykdžius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.), įrodyta byloje surinkta medžiaga – tiek pačios L. B. rašytiniais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, supaprastinto patikrinimo ataskaita, sąskaita (b.l. 7), bei kita byloje surinkta medžiaga, todėl jai skirtina nuobauda.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir aplinkybes, į pažeidėjos asmenybę, kuri yra 38 metų amžiaus, išsiskyrusi, dirbanti, bausta administracine tvarka, duomenų apie teistumą nepateikta. L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad L. B. nuoširdžiai gailisi padariusi pažeidimą, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, nepiktybiškai, bei tai, kad byloje nėra duomenų, kad dėl šio nusižengimo būtų padaryta kam nors žala, taip pat įvertinus L. B. gaunamas nedideles pajamas, turimus finansinius įsipareigojimus, tai, kad ji augina nepilnametį vaiką, moksleivį, kuriam išlaikyti ir lavinti taip pat reikalingos lėšos, todėl manytina, kad administracinio nubaudimo tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus L. B. minimalią nuobaudą, numatyta Lietuvos Respublikos ANK 212 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d. ) sankcijoje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 212 straipsnio 2 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 2 dalyje (Įstatymo redakcija galiojanti nuo 2019 m. sausio 1 d.) ir paskirti administracinę nuobaudą - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19099717449.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.