- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-10
- Bylos Nr.
- AN2-473-1020/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01622-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Pažeidėjas
- T. P.
- Advokatai
- Jonas Butkus
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. P. ir jos atstovui advokatui Jonui Butkui,
administracinio nusižengimo protokolą surašiusios Vilniaus teritorinės muitinės atstovei G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos T. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimo, kuriuo T. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 4 dalyje ir jai, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 300 (trijų šimtų) EUR dydžio bauda, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – Muitinė) 2018 m. birželio 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą T. P. dėl to, kad ji, būdama UAB „F“ muitinės tarpininke padarė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 56 straipsnio 1, 2 dalių, 57 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų pažeidimus, įformindama importo deklaracijose MRN (duomenys neskelbtini) (2017-12-15), MRN (duomenys neskelbtini) (2017-12-28), MRN (duomenys neskelbtini) (2018-01-15), MRN (duomenys neskelbtini) (2018-01-24) bei MRN (duomenys neskelbtini) (2018-02-12) deklaruotą prekę – panaudotą augalinį aliejų, skirtą biokuro gamybai.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu T. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Apeliantės teigimu, teismas nesiaiškino, kuo remdamasis muitinės tarpininkas formindamas byloje aptariamų prekių importo deklaracijas turi pasirinkti tarp kodų 1518 00 91, 1518 00 95 ar 1518 00 99 ir kokie objektyvūs veiksmai yra būtini atlikti, siekiant teisingai parinkti prekės kodą. Kaip teismo posėdžio metu parodė liudytoja J. B., administracinio nusižengimo protokolas apeliantės atžvilgiu buvo surašytas tik po to, kai buvo atliktas deklaruotų prekių laboratorinis tyrimas (2018 m. balandžio 6 d. muitinės laboratorijos protokolas Nr. l8MLT0660). Pasak apeliantas, importuotojas UAB „T“ iki pateikdamas jai pirmą kartą, t. y. 2017 m. gruodžio 15 d., deklaruoti prekę, analogiškas prekes deklaravo ir kitu kodu – 1518 00 99, negu ji – 1518 00 95. Tokius veiksmus importuotojas atliko naudodamasis kitų deklarantų paslaugomis ir kituose Muitinės postuose, kas konstatuota ir Muitinės 2018 m. gegužės 14 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to apeliantei kyla abejonių dėl UAB „T“ galimo piktnaudžiavimo jos paslaugomis, pateikiant neteisingus duomenis dokumentuose prekės deklaravimui. Ši patikrinimo ataskaita į administracinio nusižengimo bylą nebuvo įtraukta, todėl kaip ir visos kitos importuotojo UAB „T“ importo deklaracijos importuotoms prekėms kodais 1518 00 99 ir 1518 00 95 turi būti įtrauktos į bylą, o UAB „T“ atstovą apie tai būtina papildomai apklausti. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad, jai deklaravus 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio ir vasario mėn. 5 prekes, laboratoriniai tyrimai nebuvo inicijuojami ir tik 2018 m. kovo 9 d. Muitinės centralizuoto IM-EK deklaracijų forminimo centro pareigūnui įvertinus riziką ir pervedus deklaruojamą 6-tą prekę – panaudotą augalinį aliejų biokuro gamybai – į „Tikrinimą“ ir , atlikus laboratorinius tyrimus bei klasifikavus prekę buvo teisingai įforminta importo deklaracija. Laboratorinių tyrimų rezultatai yra būtini tam, kad būtų paneigti prekių importuotojo, t. y. UAB „T“, pateikti dokumentai, kuriuose prekės kodas buvo įrašytas 1518 00 95. Apeliaciniame skunde pažymima, jog prekes palydinčiuose dokumentuose buvo nurodyta, kad importuojamas panaudotas augalinis aliejus, o važtaraščiuose - kad įvežami mišiniai ir pagaminti produktai yra iš gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų. Esant tokiai informacijai prekes palydinčiuose dokumentuose bei esant eksporto deklaracijose įrašytam kodui 1518 00 95, muitinės tarpininkas, nežinodamas įvežamos medžiagos sudėties, neturėjo galimybės spręsti, ką būtent įveža importuotojas. Laboratorinio tyrimo duomenys, anot T. P., yra būtini ir dėl to, kad kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, turi būti klasifikuojami pagal kodą 1518 00 91, tačiau muitinė net nesvarstė šio kodo taikymo galimybės. Iš prekes palydinčių dokumentų galima įtarti, kad aliejus ar kiti riebalai buvo panaudoti juos kaitinant, tačiau tikslių duomenų nėra, kas taip pat rodo, kad tikslus prekės kodo nustatymas buvo galimas tik po laboratorinio tyrimo, o jo nesant, nėra galimybės nustatyti, kokiu kodu turėjo būti deklaruojamos importuojamos prekės – 1518 00 91, 1518 00 95 ar 1518 00 99. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, apeliantė teigia, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, ir yra nubausta nepagrįstai.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Muitinė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir T. P. apeliacinį skundą atmesti. Vadovaujantis Kombinuotąja nomenklatūra (toliau – KN), TARIC kodo 1518 00 95 subpozicijoje klasifikuojami nevalgomieji gyvūninių arba gyvūninių ir augalinių riebalų, aliejų ir jų frakcijų mišiniai. Išanalizavus pateiktus dokumentus ir juose esančią informaciją, nustatyta, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog deklaruotame panaudotame aliejuje yra gyvūninių riebalų. Pati T. P. deklaruodama prekes prekių aprašymuose nurodė, kad importuotas aliejus yra augalinis, skirtas biokuro gamybai, tuo patvirtindama, kad buvo importuotas panaudotas augalinis aliejus. Importuotų prekių klasifikavimą nustatant pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas, vadovaujantis subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis (1 ir 6 Bendrosios KN aiškinimo taisyklės), UAB „T“ importuotas aliejus, skirtas perdirbti ir naudoti kaip biokuras, deklaruotas importo deklaracijose MRN (duomenys neskelbtini) (2017-12-15), MRN (duomenys neskelbtini) (2017-12-28), MRN (duomenys neskelbtini) (2018-01-15), MRN (duomenys neskelbtini) (2018-01-24), MRN (duomenys neskelbtini) (2018-02-12), turėjo būti klasifikuojamas KN subpozicijoje 1518 00 99, kurioje klasifikuojamos prekės pavadinimu „Kiti“, t. y. šioje subpozicijoje klasifikuojami aliejai, kurie neatitinka aukščiau esančių subpozicijų pavadinimų. Detalizuojant prekės TARIC kodą jis turėjo būti 1518 00 99 90. Institucijos teigimu, nagrinėjamu atveju, nustatant importuojamų prekių TARIC kodą, užteko tik detalios turimų dokumentų analizės, kuriuose gabenamos prekės buvo tiesiogiai aprašytos kaip „panaudotas augalinis aliejus", „netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“, ir nebuvo jokių kitų dokumentų, kurie keltų abejones dėl aliejaus sudėties. T. P. prekių nesuklasifikavo (nors tokią pareigą turi kaip muitinės tarpininkė), o tik perrašė prekės kodą iš turimų dokumentų. Atsiliepime pabrėžiama, jog importo deklaracijoje yra importuojama prekė, o ne prekės kodas. Muitinės tarpininkai yra išklausę mokymų kursą (ir apie prekių klasifikavimą) bei išlaikę atitinkamus egzaminus, todėl kritiškai vertinamas T. P. posėdžio metu išsakytas teiginys, kad ji klasifikuodama prekes nesuprato Kombinuotos nomenklatūros subpozicijos 1518 00 99 pavadinimo „Kiti“. T. P., veikdama kaip muitinės tarpininkė, turėjo teisę ir galėjo pateikti muitinei prašymą apžiūrėti prekes arba imti jų pavyzdžius prieš pateikdama deklaracijas muitinei. Atsiliepime pateikiama apeliacinės instancijos teismų praktika dėl deklaranto kaltės bei nurodoma, jog nėra svarbu, dėl kokių priežasčių T. P. neįvykdė savo, kaip muitinės tarpininko pareigos tinkamai, „nustatyta tvarka“, deklaruoti įvežamas prekes. Tai, jog muitinės pareigūnai muitinio įforminimo metu nepastebėjo jokių neatitikimų, nešalina T. P. atsakomybės, nes vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 48 straipsniu deklaracijos gali būti tikrinamos ir po prekių išleidimo. Atsiliepime pažymima, jog muitinė nėra saistoma pareigos inicijuoti laboratorinius tyrimus dėl teisingo prekės kodo nustatymo, jei užtenka dokumentinio įvertinimo teisingo kodo nustatymui. Nagrinėjamu atveju, Muitinė, atlikusi UAB „T“ patikrinimą ir įvertinusi importo deklaracijas, už kurių neteisingą surašymą surašytas administracinio nusižengimo protokolas, lydinčius dokumentus, nustatė teisingą prekės kodą ir pasinaudojo teise nesikreipti dėl laboratorinių tyrimų inicijavimo. Dėl apeliacinio skundo prašymų pateikti dokumentus bei apklausti liudytoju UAB „T“ atstovą, Muitinės įsitikinimu, prašomi dokumentai nėra susiję su nagrinėjamu atveju. Šioje administracinio nusižengimo byloje sprendžiamas klausimas dėl asmens atsakomybės už klaidingos informacijos pateikimą konkrečiose importo deklaracijose, o UAB „T“ atstovas nepateiks jokių įrodymų, susijusių su nagrinėjamu klausimu. Kita vertus UAB „T“ sutiko su Muitinės sprendimu dėl apskaičiuotos skolos, susidariusios dėl neteisingo šioje byloje nagrinėjamų importo prekių deklaravimo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje T. P. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti., o Muitinės atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
T. P. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai ir pagrįstai vertino įrodymus administracinio nusižengimo byloje bei pagrįstai T. P. pripažino kalta padariusia ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Žemesnės instancijos teismas
6. ANK 212 straipsnyje numatyta atsakomybė už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimus. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija vieną šimtą bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
7. Pasak apeliantės, iš prekes lydinčių dokumentų bei eksporto deklaracijų, kuriose buvo įrašytas prekės kodas 1518 00 95, bei nesant atlikto laboratorinio tyrimo duomenų, ji nežinojo įvežamos medžiagos sudėties, neturėjo galimybės spręsti, ką būtent įveža importuotojas ir nustatyti tikslaus prekės kodo, todėl dėl deklaracijoje įrašytų neteisingų duomenų nėra jos kaltės. Visgi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliacinio skundo argumentai yra paneigti administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančių duomenų visuma.
8. Pirmiausia apygardos teismas pažymi, jog šioje nutartyje jau minėtų prekių muitinio įforminimo metu iš šių prekių siuntėjo pateiktų sąskaitų ir kitų dokumentų turinio buvo akivaizdžiai matyti, kad importuojamos prekės aprašytos kaip augalinis aliejus.
9. Deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) prekių muitinio įforminimo metu pateiktoje prekės siuntėjo „L“ sąskaitoje prekė aprašyta kaip „panaudotas augalinis aliejus“; 2) deklaracijoje MRN 1(duomenys neskelbtini) prekės siuntėjo OOO „T“ pateiktose sąskaitose - kaip „netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“; prekės gamintojo Rusijos įmonės „A“ pateiktame kokybės pažymėjime aliejus aprašytas kaip „netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“; pateiktoje Rusijos Federacijos eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) prekė aprašyta kaip „Netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“; 3) deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) prekių muitinio įforminimo pateiktoje prekės siuntėjo „L“ sąskaitoje prekė aprašyta kaip „panaudotas augalinis aliejus“; 4) deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) prekių siuntėjo OOO „T“ pateiktose sąskaitose aliejus aprašytas kaip „netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“; prekės gamintojo Rusijos įmonės „A“ pateiktame kokybės pažymėjime aliejus aprašytas taip pat kaip „netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“; pateiktoje Rusijos Federacijos eksporto deklaracijoje Nr. (duomenys neskelbtini) prekė aprašyta kaip „Netinkamas maistui augalinių aliejų mišinys“; 5) deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini) prekių muitinio įforminimo pateiktoje prekės siuntėjo „L“ sąskaitoje prekė aprašyta kaip „panaudotas augalinis aliejus“. Taigi, apygardos teismo vertinimu, jau pats importuotų prekių aprašymas rodo, jog importuojamas ne koks nors kitos rūšies, o būtent augalinis aliejus.
10. Skundžiamame apylinkės teismo nutarime nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai apibrėžia ir konkrečius riebalų bei aliejų klasifikacinius kriterijus, o augaliniai riebalai, aliejai ir jų frakcijų mišiniai arba preparatai klasifikuojami 1518 00 99 KN subpozicijoje. Taigi muitinės tarpininkė, veikdama atsakingai ir pareigingai, vien jau iš minėtų dokumentų turinio galėjo ir privalėjo suprasti, kad šiuo atveju įvežami panaudoti augaliniai aliejai ir atitinkamai patikrinti ar prekės kodas importo deklaracijoje išties atitinką tokią prekę. Jei dėl to kyla abejonės, muitinės tarpininkas privalo veikti atsakingai, siekdamas pašalinti visas abejones ir tik išsiaiškinus prekių kodą įrašyti tą, kuris niekam nekeltų abejonių, o sumokėti mokesčiai būtų teisingi. Šiuo atveju T. P. priskyrė aiškiai prekės pavadinimo neatitinkantį kodą, t. y. 1518 00 95 KN, kai, iš jai pateiktų dokumentų buvo matyti, kad tikrasis šių medžiagų klasifikavimo kodas turi būti kitas, numatytas 1518 00 99 KN subpozicijoje, o toks veikimas buvo aiškiai neatsakingas ir negalimas, nes dėl to sumokami mažesni mokesčiai.
11. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaitinti, oksiduoti, dehidratuoti, sulfuruoti, prapūsti, polimerizuoti šiluma vakuume arba inertinėse dujose arba kitaip chemiškai modifikuoti gyvūniniai arba augaliniai riebalai ir aliejus bei jų frakcijos, turi būti klasifikuojami pagal kodą 1518 00 91, bet muitinė net nesvarstė šio kodo taikymo galimybės. Tokių argumentų kontekste teismas pastebi, jog iš byloje esančių importo deklaracijų ir jų 31 langelyje „Krovinio vietos ir prekių aprašymas“ esančių įrašų matyti, jog buvo importuojamas „Panaudotas augalinis aliejus, skirtas biokuro gamybai“, ar „Nevalgomųjų augalinių riebalų (aliejaus) mišiniai biokuro gamybai“, t.y. buvo importuojami būtent biokuro gamybai skirti ir netinkamai maistui (nevalgomieji) augaliniai aliejai bei augalinių riebalų (aliejaus) mišiniai, todėl turėjo būti klasifikuojami 1518 00 99 KN subpozicijoje.
12. Apeliaciniu skundu ir teismo posėdyje teismo buvo bandoma įtikinti, jog apeliantė galėjo suklysti, jog UAB „T“ prekės ir kitais atvejais buvo deklaruojamos panašiai, visgi šioje konkrečioje byloje nagrinėjami keli konkretūs muitinės tarpininkės veiklos atvejai įforminant konkrečias, o ne visas šios įmonės deklaracijas, kurių kiekvienas vertintinas atskirai. Minėtų argumentų kontekste apeliantės prašymai išreikalauti iš Muitinės dokumentus ir UAB „T“ atstovą teismo posėdyje apklausti liudytoju, laikytini nepagrįstais ir netikslingais. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu T. P. atstovas pateikė Muitinės 2018 m. balandžio 24 d. prekės klasifikavimo akto Nr. 18V0288 patvirtintą kopiją, tačiau šis ir kiti prašomi išreikalauti dokumentai bei prašomi atlikti procesiniai veiksmai, niekaip nesusiję su šioje konkrečioje byloje nagrinėjamomis deklaracijomis, tad neturi ir negali turėti įtakos išvadai, jog T. P. nagrinėjamu atveju veikdama neatsargiai deklaracijose nurodė neteisingus duomenis apie deklaruojamas prekes.
13. Kaip jau minėta, įforminant kiekvieną konkrečią šioje byloje aktualią deklaraciją iš konkrečių prekių dokumentų buvo aišku, jog tai augaliniai, o ne kokie nors kitokie aliejai, todėl kiekvienu minėtu atveju, nesigilinant į minėtuose dokumentuose nurodomą informaciją ir nurodant klaidingą prekės kodą buvo veikiama neatsakingai. Pažymėtina tai, jog, kaip nurodė T. P. teismo posėdyje, ji muitinės tarpininke dirba nuo 2011 m., yra baigusi kursus (b. l. 112-114). Taigi T. P. muitinės tarpininko veikla užsiima apie septynerius metu, kuriai yra puikiai suprantama šių pareigų prasmė ir atsakomybė, žinoma prekių deklaravimo tvarka bei jos, kaip deklarantės, teisės ir pareigos. Jei apeliantei, kaip asmeniui besiverčiančiam profesionalia muitinės tarpininko veikla, taip, kaip nurodyta apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje, kilo klausimai dėl prekių kodo, ji turėjo bendradarbiauti tiek su įmone, tiek su Muitine, inicijuojant prekių apžiūrą ir tyrimą, o ne perrašyti prekės kodą į importo deklaracijas tokį, kokį nurodė importuotojas.
14. Aptariamo klausimo kontekste apygardos teismas pažymi, jog vadovaujantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2018 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. 1B-333 „Dėl Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymo Nr. 1B-443 „Dėl prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 7.1 ir 7.2 punktais prekių mėginių ėmimas yra viena iš tarifinio klasifikavimo kontrolės priemonių, jie imami kai įvertinus tarifinio klasifikavimo riziką neįmanoma patikrinti tarifinio prekių klasifikavimo pagal pateiktus dokumentus arba patikrinus prekes paaiškėja, kad prekių sudėčiai arba parametrams, kurie reikalingi prekių tarifiniam klasifikavimui nustatyti, būtini laboratoriniai tyrimai. Nagrinėjamu atveju Muitinė, atlikusi UAB „T“ patikrinimą ir įvertinusi importo deklaracijas, už kurių netinkamą surašymą T. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas, bei ją lydinčius dokumentus, nustatė teisingą prekės kodą, todėl ir nesikreipė dėl laboratorinių tyrimų inicijavimo – kitaip tariant vien importuojamų prekių aprašas buvo pakankamas konstatuoti deklaravimo tvarkos pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju visose penkiose importo deklaracijose iš prekes lydinčių dokumentų buvo galima nustatyti aliejaus rūšį ir jį suklasifikuoti, T. P. kaltės nepaneigia ir tai, kad, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, 2018 m. kovo 9 d., Muitinės centralizuoto IM-EK deklaracijų forminimo centro pareigūnui įvertinus riziką ir pervedus deklaruojamą 6-tą prekę (panaudotą augalinį aliejų biokuro gamybai) į „Tikrinimą“ - paimti mėginį prekės kodo nustatymui, atlikus laboratorinius tyrimus, tik tada klasifikavus prekę buvo teisingai įforminta importo deklaracija.
15. Įvertinus visa tai, konstatuotina, jog T. P. padarė ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą. Minėtam pažeidimui konstatuoti nebūtina nustatyti asmens veikimo tyčia – ir neatsargus deklaravimo tvarkos pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Taigi apylinkės teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, T. P. pagrįstai pripažino kalta padariusią minėtą pažeidimą. Pažymėtina ir tai, kad teismas, pritaikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, T. P. už minėto pažeidimo padarymą skyrė švelnesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą, todėl skirtoji nuobauda negali būti laikoma per griežta ir teismas plačiau dėl to nepasisako. Tokia nuobauda tinkamai atspindės administracinės atsakomybės prasmę ir leis T. P., kaip muitinės tarpininkei, suprasti savo pareigų svarbą ir ateityje veikti apdairiau bei atsakingiau. Taigi naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
T. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.