- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-05-20
- Bylos Nr.
- II-159-718/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00414-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. T.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracine tvarka nubausto J. T. (J. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-02-13 nutarimo Nr. 30-ANR_N-1493-2020 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas 2020-01-13 surašė administracinio nusižengimo protokolą J. T. už tai, kad jis nepranešė policijos pareigūnui duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2020-01-10, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., (duomenys neskelbtini), naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone automobiliu Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu J. T. neatliko transporto priemonės valdytojo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str., todėl jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 431 straipsnio 1 dalį.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-02-13 nutarimu Nr. 30-ANR_N-1493-2020 už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 431 straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda.
2020-04-28 teisme gautas policijos įstaigos persiųstas administracine tvarka nubausto J. T. skundas, kuriame prašoma Kelių policijos tarnybos 2020-02-13 nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodoma, kad automobilį Citroen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis išregistravo 2020-01-03, o automobilį pardavė 2020-01-06 M. K.. Pateikia transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Skubėjo, todėl iš karto sutarties nepaėmė, o pirkėjas automobilio savo vardu neužregistravo. Atvykęs į įvykio vietą policijos pareigūnui aiškino, kad pateiks dokumentus vėliau, tačiau šis jo neklausė. Po to išvyko į užsienį, grįžo iš užsienio į laidotuves, po to prasidėjo karantinas. Kai pateikė sutartį, gavo atsakymą, kad jau yra per vėlu. Todėl prašo jam paskirtą nuobaudą panaikinti.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad LR ANK 431 str. 1 d. numatyta atsakomybė transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą.
LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. numatyta, kad „<Siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. ...>.
R. V. reikalų informacinės sistemos duomenimis transporto priemonės Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas-valdytojas nuo 2018-08-18 yra J. T.. 2020-01-03 atlikta pastoviai įregistruotos transporto priemonės išregistravimo operacija bei išduota pažyma apie transporto priemonės išregistravimą. Policijos informacinėje sistemoje apie pirkimo-pardavimo sutartį, 2020-01-06, ir pasikeitusį transporto priemonės savininką (valdytoją), duomenų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad nei iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo, nei iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pareiškėjas duomenų apie asmenį, kuris pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui-valdytojui priklausančią transporto priemonę, nepateikė ir tik skundo pateikimo dienai J. T. nurodė duomenis apie konkretų asmenį, kuriam 2020-01-06 pardavė transporto priemonę Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuria 2020-01-10, 22-23 val., (duomenys neskelbtini), padarytas eismo įvykis.
Atkreipia dėmesį, kad administracinio nusižengimo byla dėl aptariamo eismo įvykio atitinkamai 2020-02-20 išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teisme (administracinio nusižengimo bylos Nr. AN15.-200-659-2020).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. T. į skundo nagrinėjimą atvyko, palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-01-06 pardavė M. K.. Turėjo tik pažymą apie transporto priemonės išregistravimą. Iškviestas į policiją automobilio pirkimo- pardavimo sutarties neturėjo, po kelių valandų ją pateikė, bet policijos pareigūnai pasakė, kad jau vėlu.
Teismas konstatuoja:
J. T. skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
J. T. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymu nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. <...> Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai: pirma, transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone; antra, antra, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu; trečia, transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t.y., jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią. Pareiga pateikti pareigūnams jų prašomą informaciją yra numatyta tam, kad būtų nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, kurį už jo padarytą neteisėtą veiką būtų galima patraukti administracinėn atsakomybėn. Automobilio savininkas privalo žinoti kam perdavė naudotis jam priklausantį padidinto pavojaus šaltinį - automobilį.
Iš Klaipėdos AVPK vyriausiosios patrulės I. Š. 2020-01-12 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020-01-13, 12.21 val., buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis. Įvykio kaltininkas pasišalino. Liudytojas nurodė, kad eismo įvykį sukėlė automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad automobilis Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. T.. Susisiekus su šiuo asmeniu, jis atvyko į policijos įstaigą. Jis nurodė, kad 2020-01-03 automobilį išregistravo ir pardavė kitam asmeniui, kurio duomenų nepamena, sutartį išmetė ( b.l. 14).
Byloje esanti transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad automobilis Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-01-06 buvo parduotas M. K. (b.l. 5).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo-pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas, o išregistravimas nėra nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Daikto registravimu siekiama kitų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-309/20103, 3K-3-462/2011, K-3-157-421/2018). CK 4.49 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.
Tai, kad automobilio nuosavybės perleidimo faktas VĮ „Regitra“ užregistruotas nebuvo, o naujasis transporto priemonės savininkas neįregistravo jo savo vardu, nepaneigia jo nuosavybės teisės turėjimo iki registracijos momento, nes, jau minėta, automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Taigi, teisės pažeidimo padarymo metu, 2020-01-10, laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 23.00 val., automobilio faktinis savininkas ir valdytojas buvo M. K.. Duomenų, jog 2020-01-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis būtų sudaryta prieš šalių valią, apsimestinai, bylos medžiagoje nėra, ši sutartis nėra nuginčyta bendra tvarka.
Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad skundą pateikusiam J. T. nekyla SEAKĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta pareiga. Tokia pareiga analizuojamu atveju atsirado M. K..
Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-02-20 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN15.-200-659/2020 A. Č. nubaustas dėl eismo įvykio pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 426 straipsnio 1 dalį subendrinta administracine nuobauda - 425 Eur bauda. 2020-01-21 M. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2020-01-09, 18.00 val., perdavė automobilį Citroen Xsara, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuoti nepilnamečiui A. Č., neturinčiam teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones Taigi, teisės pažeidimo metu automobilį faktiškai valdė M. K..
Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad tyrimo metu surinkti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, juos tiesiogiai ištyrus teismo posėdžio metu, nepasitvirtino. Kitų objektyvių, tiesioginių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių J. T. kaltę administracinio nusižengimo byloje nėra, todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos 2020-02-13 nutarimas Nr. 30-ANR_N-1493-2020 naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
J. T. (J. T.) skundą tenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos Kelių policijos tarnybos 2020-02-13 nutarimą Nr. 30-ANR_N-1493-2020 panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutarimas gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.