Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jorūnė Pukinskienė dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Juris LT“ ieškinį atsakovui UAB ,,Rijatransa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovo reikalavimai pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini dokumentinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „Wurth Lietuva“ ir atsakovas 2013-04-04 sudarė Ilgalaikę pirkimo-pardavimo sutartį Nr. R-04/13 (toliau – sutartis), kurios pagrindu pradinis kreditorius atsakovui pardavė prekes bei išrašė PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovas įsipareigojo – laiku apmokėti už prekes pagal gautas sąskaitas. Atsakovas pretenzijų dėl prekių kokybės ar kitokių pretenzijų nereiškė, PVM sąskaitos-faktūros kaip išrašytos be pagrindo negrąžino, tačiau su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė. Remiantis naujo kreditoriaus/ieškovo UAB „Juris LT“ 2019-10-14 pranešimo atsakovui duomenimis, atsakovas yra skolingas ieškovui 344,27 Eur pagrindinės skolos. Tačiau po pranešimo gavimo, atsakovas kreditoriui sumokėjo 344,27 Eur, todėl už nesavailaikį atssikaitymą liko skolingas 119,83 Eur, iš kurių 79,83 Eur sudaro delspinigiai bei 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos.

Ieškovas ir pradinis kreditorius UAB „Wurth Lietuva“ 2019-10-11 sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Wurth Lietuva“ perleido ieškovui reikalavimo teisę į atsakovą (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Atsakovas tinkamai informuotas apie sudarytą cesijos sutartį (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovas taikydamas sutarties 8 punkte numatytų delspinigių tarifą (0,2 proc.) paskaičiavo 79,83 Eur delspinigių (CK 6.261 straipsnis).

Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu, siųstu paštu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas.

Vertintina, jog tarp šalių susiklostė atlygintiniai pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirkimo-pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). CK 6.344 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų, iš kurių ieškovas kildina reikalavimą, matyti, jog jas atsakovas turėjo apmokėti per 14 dienų. PVM sąskaitos-faktūros išrašytos 2019-05-31, 2019-06-11 ir 2019-06-28. Ieškovas perpirkęs reikalavimo teises į atsakovą iš pradinio kreditoriaus, 2019-10-14, pranešimu atsakovą informavo apie perleistas reikalavimo teises bei apie skolos dydį: 344,27 Eur pagrindinė skola, 77,96 Eur delspinigiai bei 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidos. Iš byloje esančio pradinio kreditoriaus sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas 2019-10-15 pagrindinę skolą – 344,27 Eur sumokėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė savo sutartines prievoles, t. y. laiku neatsiskaitė su ieškovu ir pagrindinę skolą sumokėjo tik gavęs pranešimą iš ieškovo po reikalavimo perleidimo.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Remiantis atsakovo sudarytos Sutarties su pradiniu kreditoriumi 8 punktu, atsakovas įsipareigojo už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 79,83 Eur delspinigių, kuriuos paskaičiavo taikydamas Sutartyje numatytą 0,2 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos, neviršydamas 180 dienų. Atsakovas laiku su pradiniu kreditoriumi neatsiskaitė, todėl ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo yra pagrįstas ir tenkinamas – ieškovui iš atsakovo priteisiama 79,83 Eur delspinigių (CK 6.73 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis).

Taip pat ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 40,00 Eur dydžio sumą pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas. Pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą. Todėl esant šioms aplinkybėms ieškovui iš atsakovo priteistina 40,00 Eur suma pagal LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remdamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 8 procento metines procesines palūkanas. Ieškovo reikalavimai dėl palūkanų priteisimo pagrįsti įstatymo nuostatomis, todėl tenkintini, iš atsakovo priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (119,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 8,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 200,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis), iš viso – 208,00 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 428-429 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Rijatransa“, juridinio asmens kodas 183248163, 79,83 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 83 ct) delspinigių, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (119,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-11-18) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Juris Lt“, juridinio asmens kodas 303262509, naudai.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovei gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas neskundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundais.