Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Raimundas Jurgaitis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubaustos K. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimo, kuriuo:

K. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje (dėl autoįvykio ir svetimo turto apgadinimo), skirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda;

K. J. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje (dėl pasitraukimo iš eismo įvykio vietos), skirta administracinė nuobauda – 868,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, nuobaudos subendrintos apėmimo būdu ir K. J. skirta galutinė administracinė nuobauda – 868,00 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. J. nubausta už tai, kad ji 2016-09-07 6.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių aikštelėje, vairuodama draugui J. M., priklausantį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, sukant, kliudė greta stovėjusį kitą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. S., tuo apgadinant abu šiuos automobilius, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertina jos, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, siedamas jos prisipažinimą padarius autoįvykį su tyčiniu pasišalinimu iš įvykio vietos. Nukentėjusysis teisme patvirtino, kad ji kalbėdama su juo patvirtino, jog nejuto kliudžiusi jo automobilį ir nukentėjusysis taip pat nėra tikras ar ji galėjo pajausti kliudžiusi jo automobilį. Taip pat skundžiamame teismo nutarime neteisingai nurodoma, kad jos automobilio apgadinimai yra žymūs ir akivaizdūs, nes jos automobilis iš esmės nėra apgadintas. Be to, skundžiamame apylinkės teismo nutarime neaptariamas reikšmingas faktas, kad nukentėjusysis nedelsdamas, nelaukdamas tyrimo pabaigos policijoje, suremontavo savo automobilį, dėl ko tapo neįmanoma nustatyti kada, kaip buvo padaryta žala, kokia žala jam buvo padaryta.

Motyvuojamoji dalis

K. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma K. J. apeliaciniame skunde.

Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimu K. J. galutinė subendrinta administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymą, t. y. už tai, kad ji automobilių aikštelėje, vairuodama automobilį, nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, sukant, kliudė greta stovėjusį kitą automobilį, tuo apgadinant abu šiuos automobilius, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Apeliaciniame skunde K. J. iš esmės nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad ji tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos ir padarė Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau iš apeliacinio skundo argumentų ir apeliacinio skundo reikalavimo Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti taip pat matyti, kad K. J. neigia padariusi ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, susipažinęs su K. J. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinęs skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl K. J. kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus. Priimdamas skundžiamą nutarimą, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ir keisti ar naikinti ginčijamą apylinkės teismo nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl šio administracinio teisės pažeidimo padarymo gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

Nors K. J. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažįsta, tačiau jos kaltę patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolas (2, 3 b. l.), vyriausiosios patrulės M. P. tarnybinis pranešimas (6 b. l.), 2016-09-07 K. J. paaiškinimas (5 b. l.), 2016-09-07 transporto priemonės techninės apžiūros aktas (7 b. l.), fotonuotraukos, esančios kompaktinėje plokštelėje (CD) (11 b. l.), K. J., nukentėjusiojo D. S., liudytojų M. P., T. J. parodymai, duoti apklausiant juos pirmosios instancijos teismo posėdyje (20, 21, 25, 26, 32, 33 b. l.), kita bylos medžiaga. Iš byloje esančių fotonuotraukų, esančių kompaktinėje plokštelėje (CD) (11 b. l.) matyti, jog apgadinimai padaryti automobiliui „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pastebimi, apgadintas priekinės dalies dešinės pusės bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas. Pažeidėjos K. J. vairuoto automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukos ir 2016-09-07 transporto priemonės techninės apžiūros aktas taip pat patvirtina, kad buvo apgadintas ir jos vairuojamas automobilis – apgadintas automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, galinės dalies dešinės pusės sparnas (7, 11 b. l.). Be to, iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog pažeidėjos K. J. vairuoto automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinio dešinės pusės sparno dažų dangos paviršiuje yra likusių automobilio „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dažų pėdsakų. Minėti duomenys patvirtina, kad K. J. vairuojamas automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktavo su nukentėjusiojo D. S. automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. J., vairuodama automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilių aikštelėje, nepasirinko saugaus tarpo iš šono ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, sukant, kliudė greta stovėjusį kitą automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai, kad, apeliantės vertinimu, jos automobilis apgadintas nežymiai ir tai, kad nukentėjusysis D. S. netrukus po eismo įvykio, nelaukdamas tyrimo pabaigos, suremontavo savo automobilį „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šios bylos kontekste jos kaltės padarius Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus nepaneigia.

Apeliaciniame skunde K. J. nurodo, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo tamsu, buvo rūkas, stovėjimo aikštelėje buvo pristatyta daug automobilių ir ji nepajuto, kad išvažinėdama iš automobilių aikštelės kliudė šalia stovėjusį automobilį, todėl iš automobilių aikštelės išvažiavo nesuvokdama, kad apgadino kitą automobilį, apie eismo įvykį ji sužinojo iš nukentėjusiojo, policijos darbuotojų. Tačiau, aukštesnės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas K. J. tokius paaiškinimus pagrįstai vertino kaip pasirinktą jos gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės ar ją sušvelninti. Šios apeliantės nurodomos aplinkybės yra paneigtos objektyvių, apylinkės teismo ištirtų ir įvertinų faktinių duomenų visuma. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo D. S., liudytojų M. P., T. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis, kurias patvirtina ir kiti byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis ir liudytojai būtų kaip nors suinteresuoti duoti neteisingus parodymus ar siektų kaip nors pakenkti K. J. ir pan., todėl netikėti nuosekliais ir patikimais nukentėjusiojo D. S. ir liudytojų M. P., T. J. parodymais apylinkės teismas neturėjo pagrindo. Be to, K. J. po eismo įvykio 2016-09-07 rašytiniame paaiškinime pati nurodė, kad 2016-09-07 6 val. ryto automobilių aikštelėje išvažiuodama kliudė žalios spalvos „Wolsvagen“ automobilį, iš eismo įvykio nuvažiavo nepranešusi policijai, nes skubėjo į darbą (5 b. l.). Toks K. J. elgesys neabejotinai patvirtina, jog ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą. Nors tiek apylinkės teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde K. J. nurodo, kad jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo nesupratusi, kad kliudė kitą automobilį, ir kad rašytiniame paaiškinime parašė tai, ką sakė rašyti policijos pareigūnai, tačiau aplinkybes, kad K. J. prisipažino apgadinusi kitą automobilį ir skubėdama į darbą pasišalino iš įvykio vietos, kad ji pati savo ranka surašė paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių, jai tik buvo paaiškinta, jog paaiškinime turi būti nurodytos eismo įvykio padarymo aplinkybės (įvykio laikas, vieta, vairuotas automobilis ir kt.), patvirtino nukentėjusysis D. S., liudytojai eismo įvykio aplinkybes tyrę patruliai M. P. ir T. J. (25, 26, 32, 33 b. l.), todėl apeliantės šie apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip K. J. gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Taigi apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju, išsamiai, visapusiškai, objektyviai ištyręs, išanalizavęs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek palyginęs tarpusavyje ir susiejęs juos į vientisą loginę grandinę, skundžiamame nutarime motyvuotai konstatavo, kad K. J. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. ir kad šie pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog atsitrenkimas į kitą automobilį buvo juntamas ir pastebimas (automobiliui „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo padaryti apgadinimai, kurie yra pakankamai žymūs ir jų nepastebėti nebuvo įmanoma), K. J. negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo KET reikalavimams ir negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje bei informuoti policiją apie sukeltą eismo įvykį ir jo metu kitam automobiliui padarytą žalą. Būtent šios pareigos neatlikimas, įvertinus šio įvykio metu kilusius padarinius, ignoruojant kito asmens turtui padarytą žalą bei teisės aktuose vairuotojo elgesiui po eismo įvykio nustatytus reikalavimus, yra tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodančios aplinkybės. Taigi nagrinėjamoje byloje neabejotinai įrodyta, kad apeliantė sąmoningai pasirinko neteisėtą elgesio variantą ir iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, K. J. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus paskirta galutinė subendrinta nuobauda nėra aiškiai per griežta, ji atitinka padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl tenkinti K. J. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016-10-27 nutarimą nepakeistą ir K. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.