Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. žinodamas, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą (įsiteisėjo 2014 m. gegužės 3 d.) vaiko D. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui privalo mokėti po 144,81 EUR (500 Lt) per mėnesį iki vaiko pilnametystės, bei galėdamas tą pareigą vykdyti, laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., t. y. iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo, jos sąmoningai nevykdė, tokiu būdu vengė pareigos mokėti lėšas vaikui išlaikyti.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis D. G. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad įvyko skyrybos, 2014 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo negavo, tačiau žinojo, kad yra priteistas išlaikymas. Iš pradžių O. K. davė pinigų grynais, bet neoficialiai. Vėliau, sužinojo, kad O. K. kreipėsi į antstolį, nes tuo metu nedirbo ir negalėjo mokėti alimentų. Nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. dirbo įmonėje, tuo metu mokėjo grynais, du kartus davė po 700, o vieną kartą davė 300, po to dar kelis kartus davė po 100. Tai buvo 2014 metais, iš karto po skyrybų. Kai grynus pinigus perdavė O. K., daugiau nieko nebuvo, pinigus perduodavo lauke Žirmūnuose, kai imdavo vaiką. Paskui nemokėjo, nes nedirbo. Nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 15 d. nedirbo, gyveno išlaikomas tėvų. 2014 m. mokėti alimentus jam padėjo seneliai. Jie jam padeda iš savo pensijos. Neatsimena, kodėl darbo biržoje užsiregistravo tik 2014 m. spalio 8 d., nors darbo neteko 2014 m. balandžio 29 d. Ieškojo darbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, nes jie jam nieko nepadeda, jie nerado jam nei vieno darbo. Nuvykdavo pagal darbo biržos siūlymus, bet arba netikdavo darbdaviui, arba darbdavys jam netikdavo. Nuo 2015 m. gegužės 15 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Nedarė mokėjimų, nes galvojo, kad moka darbdavys. Dabar dirba (duomenys neskelbtini) ir pats darbdavys moka O. K.. Nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. kovo 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), tuo metu O. K. pinigus vaiko išlaikymui mokėjo darbdavys. Nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais dirbo (duomenys neskelbtini), pats nemokėjo, nes darbdavys jai siuntė pinigus iš jo gauto atlyginimo. Turi ir daugiau skolų, po truputį jas moka. Ieškojo darbo, važiuodavo į darbo pokalbius arba kalbėdavo telefonu. Skambino į laidojimo namus, ten ieškojo vairuotojo, bet darbas jam netiko, nes atlyginimas buvo 550 EUR, toks atlyginimas jam buvo per mažas. Pats neinformavo antstolio apie alimentus. Paskutinį kartą alimentus savarankiškai mokėjo 2014 m., mėnesio tiksliai neatsimena. Dabartinis jo darbo užmokestis yra 500 EUR, mokamas pavedimu, dėl alimentų į jo darbdavį kreipėsi antstolis. Invalidumo dar negauna.

Teisme prokurorui patikslinus kaltinimą papildomai apklaustas kaltinamasis D. G. parodė, kad pripažįsta, jog tais laikotarpiais, kurie yra nurodyti patikslintame kaltinime, nemokėjo. Žino, kad turi mokėti išlaikymą vaikui pagal 2014 m. balandžio 3 d. teismo sprendimą, dabar jau mokės. Apie įmonę (duomenys neskelbtini) antstoliui pranešė, kad iš jo išskaičiuotų sūnui. Žadėjo mokėti išlaikymą vaikui ir rūpintis vaiku.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas kaltinamasis D. G. davė iš esmės analogiškus jo teisme duotiems parodymus. Buvo nurodęs, kad po 2014 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo privalėjo savo vaiko D. G. išlaikymui mokėti po 500 Lt (144,81 EUR) per mėnesį. Iškart po minėto teismo sprendimo jis savo buvusiai žmonai O. K. mokėjo grynais pinigais, susitikdavo kartą per mėnesį, duodavo vaiko išlaikymui kartais po 300 litų, buvo galimybės, duodavo ir daugiau - po 700 litų. Vėliau nustojo mokėti, nes prarado darbą. Kai susirado darbą, iš darbovietės išskaičiuodavo pinigus jo sūnaus išlaikymui. Kai susitikdavo su savo vaiku, jam pirkdavo drabužius, žaislų, dovanas. Šiuo metu niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, todėl ir nemoka vaiko išlaikymui pinigų, tačiau intensyviai ieško darbo, kai tik susiras, vėl pradės mokėti pinigus savo sūnaus išlaikymui (b. l. 24). Papildomos apklausos metu parodė, kad 2018 m. birželio ir liepos mėnesiais pervedė savo buvusiai žmonai O. K. po 50 EUR vaiko išlaikymui (t. 1, b. l. 28, 115).

Teisme nukentėjusiojo įstatyminė atstovė O. K. parodė, kad 2014 m. balandžio mėnesį buvo nutraukta jų su D. G. santuoka. Jis jokių alimentų nemokėjo, todėl 2015 m. kreipėsi į antstolius. D. G. 2014 m. nemokėjo jokių pinigų, tikrai nemokėjo nei po 700, nei po 300, nėra jai mokėjęs grynais. Pirmą mokėjimą gavo 2015 m. rugpjūčio 6 d., kai D. G. sugyventinė jai (O. K.) pervedė 30 EUR, o 2015 m. rugsėjo 14 d. D. G. pats sumokėjo 40 EUR. 2015 m. D. G. daugiau nieko nemokėjo. 2016 m. buvo trys mokėjimai iš (duomenys neskelbtini): 84 EUR, 211 EUR ir 206 EUR. Paskui, kai prasidėjo teismai dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, D. G. per tą laikotarpį du kartus sumokėjo po 50 EUR (2018 m. birželio-liepos mėnesiais). Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), du kartus sumokėjo 33,78 EUR (2018 m. lapkričio mėnesį) ir 257,35 EUR (2018 m. gruodžio 13 d.). Jai 2018 m. lapkričio 14 d. teismo sprendimu buvo priteista apmokėti teismo bylinėjimosi išlaidas 1360 EUR, kitą dieną padarė jam pavedimą. 2018 m., neprisimena kurį mėnesį, antstoliai jai pervedė 748 EUR. 2018 m. D. G. tris kartus pervedė po 50 EUR, o lapkričio mėnesį buvo pervesta 33,78 EUR, ir gruodžio mėnesį 257,35 EUR. Šiuos pinigus pervedė „(duomenys neskelbtini)“, dabar D. G. jai nieko nėra pervedęs. Per visus tuos metus D. G. jai alimentų sumokėjo apie 1013 EUR. Nuo 2018 m. sausio mėnesio D. G. yra priteista mokėti po 190 EUR per mėnesį, iki tol turėjo mokėti po 144 EUR per mėnesį. Dar iki skyrybų buvo teismo sprendimas laikytis nuo jos (O. K.) 150 metrų atstumu, nes 2013 m. D. G. buvo ją sumušęs. Neprisimena iki kada jam buvo draudžiama prie jos artintis. Jos sąskaita yra SEB banke, kelis kartus buvo sumokėta Swedbanke. Dažniausiai pinigai buvo pervedami į SEB banką. Kaltinamasis žinojo jos banko sąskaitas. D. G. jai sakė, kad ji turi vyrą, ir jis gali išlaikyti jos sūnų. Apie kitus jo įsiskolinimus nežino, nežino, kur jis dirba, su juo nebendrauja, bendrauja tik SMS žinutėmis. Po paskutinio teismo sprendimo D. G. vaiką ima kas antrą penktadienį, šeštadienį. Iki tol vaikas jam nerūpėjo. Nežino, kokias pajamas gauna kaltinamasis, nežino, ar jį išlaikė seneliai, jis negyvena pas tėvus. Kadangi D. G. jai nemokėjo, kreipėsi į Vaikų fondą. Fondas pradėjo mokėti nuo 2016 m. po 57 EUR per mėnesį. Jeigu D. G. jai nesumoka, moka fondas. Žino, kad D. G. kartais vaikui duoda po 10-15 EUR. D. G. išlaikymą vaikui pradėjo mokėti, tik tada, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusiojo įstatyminė atstovė O. K. parodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu jos ir D. G. santuoka abiejų sutuoktinių sutikimu buvo nutraukta. Tuo pačiu teismo sprendimu buvo nutarta, kad D. G. sūnaus išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės, kiekvieną mėnesį mokės po 500 Lt (144,81 EUR). Po minėto teismo sprendimo D. G. niekada jokių pinigų ar daiktinių dovanų (drabužiai, maistas vaikui), nemokėjo ir nedovanojo. Maždaug 2015 m. ji kreipėsi į antstolio M. D. kontorą. 2015 m. rugpjūčio 6 d. D. G. į jos sąskaitą pervedė 30 EUR. Nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 17 d. iš D. G. darbovietės (duomenys neskelbtini) jai buvo pervesta 502,27 EUR. Taip pat kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą, kuris jai už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. išmokėjo viso 1 141,97 EUR ir iki šios dienos kiekvieną mėnesį moka po 57 EUR, kai pasikeitė įstatymai, nuo 2018 m. vasario mėnesio po 68,40 EUR. D. G. daugybę kartų prašė ir ragino padėti išlaikyti jų bendrą vaiką, tačiau jis atsisako sakydamas, kad jei ji turi kitą vyrą, tegul jis ir išlaiko. D. G. piktavališkai vengia išlaikyti jų sūnų D., kiek žino, jis neoficialiai kažkur dirba ir turi pinigų pragyvenimui (t. 1, b. l. 12). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai liudytoja apklausta O. K. parodė, kad kiek žino, D. G. turi oficialų darbą, dirba maždaug apie mėnesį. 2018 m. lapkričio 15 d. iš jo darbovietės (duomenys neskelbtini) ji gavo 33,78 EUR į savo banko sąskaitą. 2018 m. iš D. G. birželio 12 d., liepos 11 d. ir rugsėjo 13 d. gavo po 50 EUR. Šiai dienai pagal teismo nutartį, D. G. privalo mokėti sūnaus išlaikymui kiekvieną mėnesį po 200 EUR. Be tų pinigų, kur minėjo anksčiau, D. G. daugiau jokių pinigų nuo 2014 m. balandžio 3 d. teismo sprendimo, nemokėjo. D. G. visada aiškina jai, kad pats jokių pinigų neturi, kadangi ankščiau neturėjo darbo, kad jam pragyventi padeda jo močiutė, tačiau jai labai keista, nes jo močiutė yra senyvo amžiaus, pensininkė, o pragyvenimui reikia labai daug pinigų, nes kiek žino, jis vairuoja automobilį ir gyvena su sugyventine, kuri irgi niekur nedirba ir turi du vaikus. Taip pat jis teisiasi su ja teisme dėl vaiko globos ir turi pinigų advokatui sumokėti, o savo vaikui nenori pervesti pinigų naujiems drabužiams ar būreliams. Šiuo metu turi kitą vyrą ir D. G. ne kartą yra jai sakęs, kad tegul juos išlaiko jos naujas vyras. Pati visada turi darbą ir dirba, todėl turi pinigų savo ir savo vaikui išlaikyti, tiesiog nori, kad vaiko tėvas D. G. taip pat nors kažkiek prisidėtų prie jų bendro vaiko išlaikymo (t. 1, b. l. 94).

Teisme liudytoja apklausta Š. V. parodė, kad O. K. į juos kreipėsi 2015 m. rugsėjo 23 d. pateikdama vykdomąjį raštą ieškoti iš D. G. vaiko išlaikymą, priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo nuo 2014 m. gegužės 6 d., mokant po 500 litų per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Priėmė vykdomąjį dokumentą, užvedė bylą ir stengėsi išieškoti alimentus taikydami priverstines vykdymo priemones. Tokios priemonės buvo taikomos, nes skolininkas nemokėjo alimentų. D. G. 2015 m. spalio 27 d. buvo surašytas raginimas vykdyti sprendimą dėl periodinių išmokų, bet jis raginimų nevykdė ir geruoju nemokėjo, todėl taikė priverstines priemones. Galima susitarti su darbdaviu alimentus mokėti per jį, bet kadangi į juos kreipėsi išieškotoja, tai yra vienas iš pagrindų, kad D. G. nesusimokėdavo ir gražiuoju nesutikdavo mokėti. Kiekvieną kartą periodiškai tikrindavo, užklausdavo Sodrą, ar D. G. įsidarbino, tikrindavo, ar jis neįsigijo naujo turto. (duomenys neskelbtini) jiems pranešė, kad iš D. G. buvo išskaičiuota 502,27 EUR, juos pervedė išieškotojai pagal patvarkymą. Patikrino ir rado, kad D. G. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Jų duomenimis skolininkas kurį laiką niekur nedirbo, paskui jis jiems pats parašė, kad įsidarbino įmonėje (duomenys neskelbtini). Tada jie parašė laišką darbdaviui, kad darbdavys išieškotų iš D. G. atlyginimo ir tiesiogiai vestų išieškotojai. Iki 2019 m. balandžio 26 d. jie yra pervedę 444,13 EUR (pažyma Nr.19/03 iš įmonės (duomenys neskelbtini)). Įmonėje (duomenys neskelbtini) D. G. dirba nuo 2018 m. spalio 23 d. pagalbiniu darbuotoju (pateikė teismui pažymą apie D. G. darbo užmokestį įmonėje (duomenys neskelbtini)). Taip pat yra gauta pažyma iš Vaikų išlaikymo fondo, kad nuo 2016 m. vasario 29 d. iki 2019 m. vasario 28 d. yra išmokėta 2 019,78 EUR. Nuo 2015 m. kaltinamasis ilgą laiką nebendradarbiavo, o kai įsidarbino paskutinėje bendrovėje, D. G. jiems pats apie tai pranešė, 2018 m. spalio 27 d. parašė laišką, pridėjo pažymą apie tai, kokio dydžio atlyginimą gauna, kokias užima pareigas, nurodė sąskaitos numerį, į kurią gaus atlyginimą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja Š. V. davė iš esmės analogiškus jos teisme duotiems parodymus. Liudytoja parodė, kad dirba M. D. antstolių kontoroje, antstolio padėjėja. 2015 m. rugsėjo 23 d. į jų kontorą kreipėsi O. K. su prašymu priimti 2014 m. lapkričio 26 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-13606-96/2014, pagal kurį D. G. privalėjo mokėti periodines išmokas po 500 litų savo vaiko išlaikymui. Skolininkui buvo siųstas raginimas, tačiau per jame nustatytą terminą D. G. nesumokėjo, todėl buvo pradėtas priverstinis išieškojimas. 2015 m. lapkričio 9 d. siųstas patvarkymas į jo darbovietę (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo. Darbovietės nepavyko rasti. 2016 m. kovo 21 d. buvo areštuotos D. G. vardu turėtos visos banko sąskaitos. 2016 m. balandžio 4 d. buvo išsiųstas patvarkymas į darbovietę (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo. Nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) išmokėjo išieškotojai O. 502,27 EUR. 2016 m. rugpjūčio 29 d. išsiųstas patvarkymas į (duomenys neskelbtini) dėl išlaikymo išieškojimo, tačiau nieko nebuvo išieškota. 2017 m. vasario 2 d. buvo perareštuotos D. G. banko sąskaitos. 2018 m. sausio 5 d. dar kartą buvo areštuotos D. G. banko sąskaitos. 2018 m. gegužės 3 d. padarytos užklausos ir nustatyta, kad šiuo metu skolininkas D. G. niekur nedirba, nekilnojamo turto neturi, naujų banko sąskaitų neatidaręs, turi vieną transporto priemonę - automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris 2018 m. gegužės 7 d. buvo areštuotas. 2018 m. gegužės 8 d. D. G. skola vaiko D. G. išlaikymui yra 4 761,03 EUR. Vaikų išlaikymo fondas (Sodros Mažeikių skyrius) išieškotojai O. K. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. išmokėjo 1 141,97 EUR ir ta suma yra atskaičiuota nuo bendros skolos sumos (t. 1, b. l. 16).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad D. G. sūnaus D. G. išlaikymui nuo teismo sprendimo priėmimo iki sūnaus pilnametystės kiekvieną mėnesį turi mokėti po 500 Lt (144,81 EUR) (t. 1, b. l. 7-8).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. sprendimu pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. spendimu nustatyta D. G. bendravimo su vaiku tvarka bei nustatyta, kad ieškovas D. G. nepilnamečio D. G. naudai teikia išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 EUR per mėnesį nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. sausio 15 d.) iki sūnaus pilnametystės. Išlaikymo dydis kasmet indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise yra vaiko motina – atsakovė O. K. (t. 1, b. l. 29-43).

Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 3-ojo skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. rašte nurodyta, jog D. G. Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriuose nuo 2014 m. buvo registruotas 5 kartus: nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., nuo 2015 m. gruodžio 21 d. iki 2016 m. kovo 20 d., nuo 2016 m. birželio 29 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nuo 2016 m. spalio 5 d. iki 2018 m. sausio 16 d., nuo 2018 m. vasario 13 d. iki 2018 m. spalio 22 d. Registracijos metu D. G. buvo teikiamos informavimo, konsultavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugos. Atsižvelgiant į jo pageidavimus, darbinę veiklos praktiką su asmeniu buvo parengiami individualūs veiklos planai, numatantys įsidarbinimą automobilio vairuotoju arba pagalbiniu darbininku. Paskutinės registracijos metu 2018 m. rugsėjo 13 d. D. G. buvo teiktas siūlymas įsidarbinti vairuotoju (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 22 d. teikti siūlymai įsidarbinti vairuotoju (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 2 d. – (duomenys neskelbtini). Registracija D. G. buvo nutraukta 2018 m. spalio 22 d. įsidarbinus savarankiškai (duomenys neskelbtini). Nedarbo draudimo išmoka - 650 LT per mėnesį, D. G. buvo mokama nuo 2014 m. spalio 16 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. (t. 1, b. l. 113).

Iš 2018 m. lapkričio 26 d. Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad D. G. nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. balandžio 29 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 23 d. dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2018 m. spalio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 110).

Antstolio M. D. rašte nurodyta, kad D. G. įsiskolinimas 2018 m. sausio 5 d. yra 4 108,65 EUR. Vykdymo metu iš skolininko išieškota: 1) už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. birželio 17 d. iš skolininko darbovietės (duomenys neskelbtini) išskaičiuota ir išieškotojai pervesta 502,27 EUR; 2) išieškotoja nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. iš skolininko gavo 30 EUR; 3) vaikų išlaikymo fondas sumokėjo išieškotojai už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 21 d. viso 1 141,97 EUR (t. 1, b. l. 9).

Iš pinigų mokėjimo nurodymo matyti, kad 2018 m. birželio 12 d. ir 2018 m. liepos 11 d. D. G. pervedė O. K. po 50 EUR vaiko išlaikymui (t. 1, b. l. 56, 57).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2016 m. balandžio 20 d. D. G. pervedė O. K. 84,81 EUR, 2016 m. gegužės 17 d. pervedė 211,17 EUR, 2016 m. birželio 17 d. pervedė 206,29 EUR, (t. 1, b. l. 199-200).

Iš pažymų apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį matyti, kad už 2016 m. kovo-birželio mėnesius D. G. iš viso priskaičiuota ir išmokėta 785,96 EUR, o už 2016 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius D. G. iš viso priskaičiuota išmokėti 344,33 EUR (t. 1, b. l. 164, 198).

UAB (duomenys neskelbtini) pažymoje nurodyta, kad D. G. nuo 2018 m. spalio 23 d. dirba (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju ir gauna darbo sutartyje nustatytą darbo užmokestį – 400 EUR (t. 1, b. l. 166).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti matyti, kad D. G. už laikotarpį nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. kovo mėnesio iš viso priskaičiuota išmokėti 478,97 EUR. Iš minėtos pažymos taip pat matyti, kad už 2018 m. spalio mėnesį iš D. G. užmokesčio pagal antstolių vykdomuosius dokumentus išskaičiuota 33,78 EUR, už 2018 m. lapkričio mėnesį – 153 EUR, už 2018 m. gruodžio mėnesį – 104,35 EUR, už 2019 m. kovo mėnesį – 153 EUR (t. 2, b. l. 1).

Iš O. K. AB „SEB“ banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 6 d. į jos sąskaitą buvo pervesti pinigai vaiko išlaikymui nuo D. G., pinigus pervedęs asmuo – A. A., pervesta suma – 30 EUR, 2015 m. rugsėjo 14 d. į O. K. sąskaitą vaiko išlaikymui pervesta 40 EUR, 2016 m. balandžio 20 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta suma 84,81 EUR, 2016 m. gegužės 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 211,17 EUR, 2016 m. birželio 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 206,29 EUR, 2018 m. lapkričio 15 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 33,78 EUR, 2018 m. lapkričio 22 d. antstolio M. D. iš D. G. išieškota ir pervesta 748,50 EUR, 2018 m. gruodžio 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ už D. G. pervedė 153 EUR, 2018 m. gruodžio 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė 104,35 EUR (t. 1, b. l. 181-187).

Iš O. K. AB „Swedbank“ sąskaitos išklotinės matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. ir 2018 m. rugsėjo 13 d. D. G. į jos sąskaitą pervedė po 50 EUR vaiko išlaikymui (t. 1, b. l. 175-180).

BK 164 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti jos sąmoningai nevykdo. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-699/2017, 2K-246/2016, 2K-9/2014). Atsakomybėn pagal minėtą straipsnį asmuo negali būti traukiamas tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Teismų praktikoje nustatyta, kad svarbiomis priežastimis gali būti pripažįstama priverstinė bedarbystė, nedarbas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, įkalinimas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2014, 2K-218/2012).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad D. G., žinodamas apie teismo priimtą sprendimą, kuriuo iš jo nepilnamečio sūnaus D. G. naudai buvo priteistas išlaikymas, sąmoningai laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d., nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. bei nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., šios pareigos nevykdė, dėl ko susidarė išlaikymo įsiskolinimas. Tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu D. G. patvirtino, kad jis žinojo, jog pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. sprendimą civilinėje byloje (įsiteisėjo 2014 m. gegužės 3 d.) jis privalėjo mokėti išlaikymą savo sūnui. Nors D. G. teigė, jog 2014 m. iš karto po skyrybų kelis kartus mokėjo O. K. grynais, tačiau šiuos jo parodymus teismas laiko gynybine pozicija ir jais nesivadovauja, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad kaltinamojo buvo mokama vaiko išlaikymui grynaisiais, nukentėjusiojo įstatyminė atstovė taip pat šių kaltinamojo parodymų nepatvirtino. Iš byloje esančių Sodra duomenų išrašų matyti, kad D. G. laikotarpiais nuo 2014 m. kovo 12 d. iki 2014 m. balandžio 29 d., nuo 2015 m. gegužės 5 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d., nuo 2016 m. kovo 21 d. iki 2016 m. birželio 23 d., nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 23 d., nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d., nuo 2018 m. sausio 17 d. iki 2018 m. sausio 23 d. bei nuo 2018 m. spalio 23 d. iki dabar dirbo ir gaudavo pajamas. Be to, laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 14 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. D. G. gaudavo nedarbo draudimo išmoką. Taigi nurodytais laikotarpiais kaltinamasis gavo pajamas, iš kurių galėjo mokėti išlaikymą vaikui, tačiau to aukščiau nurodytais laikotarpiais nedarė. Į D. G. inkriminuotus nusikalstamos veikos padarymo laikotarpius patenka ir laikotarpiai, kuriais kaltinamasis nedirbo. Kita vertus, teigti, jog visais šiais laikotarpiais D. G. išlaikymo nemokėjo dėl objektyvių priežasčių nėra jokio pagrindo. D. G. būdamas sveikas, darbingo amžiaus, pakankamai ilgais laikotarpiais (nuo 2014 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 5 d., nuo 2015 m. lapkričio 10 d. iki 2016 m. kovo 21 d., nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. sausio 17 d.) niekur nedirbo, 2014 m. balandžio 29 d. netekęs darbo į Užimtumo tarnybą užsiregistravo ne iš karto, o praėjus daugiau nei 5 mėnesiams, kaip pats parodė, neretai atsisakydavo darbo biržos jam teikiamų pasiūlymų, nuo 2015 m. antstoliui pradėjus priverstinį išieškojimo procesą, į raginimus mokėti vaikui išlaikymą nereagavo, su antstoliu ilgą laiką nebendradarbiavo, taigi nedėjo pastangų, kurios liudytų jo ketinimus prisidėti prie vaiko išlaikymo, todėl laikotarpiai nuo 2014 m. gegužės 3 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. bei nuo 2015 m. spalio 3 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. pagrįstai įvertinti kaip tyčinis vengimas išlaikyti vaiką. Tuo tarpu D. G. nedarbingumo laikotarpis nuo 2016 m. birželio 23 d. iki 2016 m. rugpjūčio 1 d. nėra ilgas, kas leistų teigti, jog tuo metu D. G. sąmoningai delsė susirasti darbą, siekdamas nemokėti vaikui išlaikymo, todėl pripažintina, jog šiuo laikotarpiu D. G. pinigų vaiko išlaikymui nemokėjo dėl objektyvių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, teismas tikslina kaltinimą nurodydamas, kad D. G. žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą bei galėdamas šią pareigą vykdyti vengė pareigos mokėti lėšas vaiko išlaikymui ne nuo 2016 m. liepos 3 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. D. G. veiksmai vengiant teikti išlaikymą vaikui pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus trunkamasis nusikaltimas, susijęs su vaiko interesais, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą pagrindas konstatuoti atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą yra tada, kai asmuo prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, t. y. būtinas abiejų šių sąlygų išpildymas. D. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – D. G. neteistas (b. l. 63), baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 64), šiuo metu dirba (b. l. 110), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 69), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 70). Nors iš pradžių kaltinamasis vengė mokėti išlaikymą vaikui, tačiau dabartinis kaltinamojo elgesys rodo jo siekį keisti savo elgesį teigiama linkme, D. G. įsidarbino, pradėjo mokėti išlaikymą vaikui, ateityje taip pat žada nevengti ir toliau mokėti pinigus vaiko išlaikymui bei rūpintis vaiku. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kurios dydis, nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę kaltinamajam tikslinga nustatyti šiuos įpareigojimus: tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje bei, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis dirba, per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktai). Teismo įsitikinimu šie įpareigojimai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 25) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, nustatyti D. G. šiuos įpareigojimus: 1) bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.