Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irmos Guobytės-Šiaulienės ir nuteistojo M. K. apeliacinius skundus dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo pakeistu 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, paskirtą bausmę atliekant pataisos namuose. M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta ir jis suimtas. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas ir pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, atliktos bausmės laikas.

Iš M. K. nukentėjusiajai A. K. priteista 1500 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. M. K. nuteistas už tai, kad apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą: jis, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyrimo metu nenustatytam asmeniui 2018 m. spalio mėn. 5 d. 11.47 val. paskambinus telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai A. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), melagingai prisistačius policijos pareigūnu ir paaiškinus, kad ji atsiskaitė netikrais pinigais, todėl reikia apžiūrėti jos turimus pinigus, ir taip suklaidinus nukentėjusiąją A. K., tyrimo metu nenustatyto asmens nurodymu M. K. tą pačią dieną, apie 12.45 val., nuvyko į nukentėjusiosios namus (duomenys neskelbtini), ir, prisistatęs „kriminalistu“, paėmė 1500 eurų bei pasišalino. Tokiu būdu jis, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo A. K. priklausančius 1500 eurų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. Guobytė-Šiaulienė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria M. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirta sumažinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, subendrinta su 2018 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams ir į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas ir pagal 2018 m. rugpjūčio 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, atliktos bausmės laikas, ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, M. K. prie 2019 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtos sumažintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d., t. y. nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos. Kitą nuosprendžio dalį prokurorė prašo palikti nepakeistą.

3.2. Prokurorė teigia, kad šiuo atveju pirmasis – Kauno apylinkės teismo nuosprendis (vėliau pakeistas 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu), buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d., o BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, dėl kurios padarymo M. K. pripažintas kaltu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, padaryta 2018 m. spalio 5 d., tai yra po pirmojo (2018 m. rugsėjo 25 d.) nuosprendžio priėmimo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-20 nutartis Nr. 2K-133/2010). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje – M. K. šioje byloje nuteistas už nusikaltimą, kurį padarė 2018 m. spalio 5 d., t. y. po Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio priėmimo. Nepaisant to, kad nuosprendis pirmojoje byloje įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą, teismui priimant procesinį sprendimą šioje byloje, nuosprendis pirmojoje byloje jau buvo įsiteisėjęs. Todėl Klaipėdos apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, turėjo taikyti ne BK 63 straipsnyje įtvirtintas bausmių bendrinimo taisykles, o BK 64 straipsnio taisykles, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika, ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme. Bendrindamas minėtais nuosprendžiais paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi, teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Todėl yra pagrindas skundžiamą nuosprendį pakeisti dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo, t. y. BK 63 straipsnio, taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

3.3. Prokurorė taip pat nurodo, kad iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad M. K. bausmę pagal 2018 m. rugsėjo 25 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, pakeistą 2019 m. sausio 4 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, atlieka nuo 2019 m. balandžio 18 d. Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2019 m. rugpjūčio 23 d. – neatliktos bausmės dalis (įskaičius bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį) buvo 4 mėnesiai ir 25 dienos. Ši neatliktos bausmės dalis iš dalies pridėtina prie skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirtos sumažintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymo pradžią nurodant skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

5. Teismo posėdyje nuteistasis M. K. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo skundą ir sumažinti jam paskirtą bausmę, o prokurorės skundą atmesti. Prokurorė prašė tenkinti jos skundą, tačiau nuteistojo skundą dėl per griežtos jam paskirtos bausmės prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Prokurorės skundas tenkintinas, nuteistojo skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, nuteistojo skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo M. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis M. K. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikacijos, tačiau, nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti.

9. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam M. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

10. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas M. K. mažesnę nei BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos sankcijos vidurkis bausmę, apylinkės teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytą M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas atsižvelgė ir į byloje nustatytas aplinkybes, jog jis anksčiau teistas ne vieną kartą ir turi neišnykusius teistumus už analogiško pobūdžio veikų padarymą. Be to, teismas įvertino ir tai, kad M. K. neatlygino nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį M. K. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam M. K. už nusikalstamą veiką paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

11. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Kaip minėta, M. K. nusikalto būdamas teistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnes analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas. Šie duomenys rodo, kad M. K. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisydamas ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja M. K. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos yra dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Tad akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bei individualizuodamas nuteistajam M. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti.

14. Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, kad prokurorė sutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. K. paskirta bausme ir jos dydžiu, tačiau nesutinka su teismo parinktu bausmių bendrinimo būdu.

15. Bylos duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį ir jam buvo paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nusikalstamą veiką, už kurią M. K. yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nuteistasis padarė 2018 m. spalio 5 d., t. y. po Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžio priėmimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam M. K. skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, paskirtą bausmę su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, nors turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 64 straipsniu, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu bausmės bendrinamos tik tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, o BK 64 straipsnio pagrindu bausmės bendrinamos tada, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas.

17. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu M. K. inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė 2018 m. spalio 5 d., o Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 25 d., įvertinus vienodą šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, pagal kurią, tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-220/2008, 2K-323/2011, 2A-7/2014 ir kt.), neabejotina, kad šiuo konkrečiu atveju turėjo būti taikomos ne BK 63 straipsnio nuostatos, bet BK 64 straipsnis, nepriklausomai nuo to, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 4 d. Pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs būtent šį bausmių bendrinimo pagrindą (BK 63 straipsnio 4, 9 dalys), jo visiškai nemotyvavo.

18. Nuteistasis nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme teismo posėdžio metu didelį dėmesį skyrė aplinkybei, kad patenkinus prokurorės apeliacinį skundą jam pailgės bausmės laikas, nes bausmės pradžia bus skaičiuojama ne nuo ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o nuo naujo nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, jog šiuo atveju, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas ir sudedant paskirtas bausmes, yra svarbi ir aktuali tik anksčiau skirtos ir neatliktos bausmės dalis, t. y. naujai paskirta bausmė bendrinama tik su ta dalimi bausmės, kuri procesinio sprendimo priėmimo dieną yra likusi neatlikta. Atsižvelgiant į tai, jog įvertinama ir subendrinama tik neatliktos bausmės dalis, įstatymas nenumato galimybės įskaičiuoti atliktą bausmę. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo procesinio dokumento priėmimo dienos ir pagal ankstesnius nuosprendžius atlikta bausmės dalis jau neįskaičiuojama. Toks bausmių bendrinimas yra grindžiamas nuostata, jog asmuo, padaręs naują nusikalstamą veiką tuo metu, kai yra neatlikęs jam anksčiau paskirtos laisvės atėmimo bausmės, yra pavojingesnis, todėl poveikio priemonės yra griežtesnės, o pasekmės sunkesnės.

19. Iš byloje esančių duomenų apie M. K. teistumą matyti, kad M. K. 2019 m. balandžio 18 d. buvo pristatytas į Alytaus pataisos namus, kur atlieka bausmę pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu. Tačiau iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus gautos informacijos matyti, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, M. K. buvo sulaikytas 2019 m. balandžio 4 d., ir būtent nuo šios dienos atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo dieną – 2019 m. rugpjūčio 23 d. – neatliktos bausmės dalis (įskaičius bausmę, atliktą pagal Alytaus apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nuosprendį, pakeistą Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, ir Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. kovo 13 d. nuosprendį) buvo 4 mėnesiai ir 7 dienos. Ši neatliktos bausmės dalis iš dalies pridėtina prie skundžiamu nuosprendžiu M. K. paskirtos sumažintos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, bausmės vykdymo pradžią nurodant skaičiuoti nuo skundžiamo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2019 m. rugpjūčio 23 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, M. K. paskirta subendrinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, paskirta ir neatlikta bausme ir nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir šias bausmes subendrinti iš naujo: vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimi, M. K. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį neatliktos Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir M. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyti nuo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio priėmimo dienos.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria į M. K. paskirtą bausmę įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nuosprendį, kuris buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nuosprendžiu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.