Kauno apygardos teismo nutartis

2019-08-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-630-579/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. T-1313-753/2019Nutartis · 2019-07-26Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2019-08-22Kauno apygardos teismas
  3. TS-75-753/2020Nutartis · 2020-07-14Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-08-22
Bylos Nr.
1S-630-579/2019
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01754-2009-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys
Nuteistasis
V., V. K.
Advokatai
Eglė Latauskienė
Baudžiamoji byla Nr. 1S-630-579/2019Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01754-2009-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūratės Jakubonienės ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. (V.) K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje 2019 m. balandžio 3 d. priimtą nutarimą Nr. 95-360 taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K. nuteistas 2010 m. gegužės 31 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį galutine 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2010 m. spalio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. spalio 23 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2019 m. balandžio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-360 nutarta taikyti nuteistajam V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpį vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nuteistasis neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodydamas, kad V. K. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Be to, nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, nes buvo baustas drausmine tvarka už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Pagal OASys metodiką V. K. nustatyta vidutinė – 64 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kas neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis keičia savo nuostatas bei elgesį. Be to, V. K. anksčiau ne kartą teistas, šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą.

Šalies argumentai

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui nuteistojo V. K. gynėja advokatė Eglė Latauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde advokatė nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš jam pateiktų dokumentų išryškino tik tas nuostatas, kurios gali sudaryti aliuziją dėl nuteistojo ribotos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamumo riziką, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų faktinių aplinkybių, kurios parodo, jog V. K. galima pasitikėti. Teismas nevertino, jog nuteistasis yra senatvės pensijos subjektas, turintis rimtų sveikatos problemų, kurių diagnostika ir gydymas laisvės atėmimo vietose yra ribotas. Be to, V. K. yra vienuolika kartų skatintas, vienintelės drausminės nuobaudos galiojimas buvo panaikintas prieš terminą, nuteistasis geranoriškai įsitraukia į visuomeninę veiklą, stengiasi neprarasti darbinių įgūdžių.

5.2. Gynėjos vertinimu, skundžiama nutartis patvirtina teismo šališkumą ir standartiškumą net ir individualių asmens likimui reikšmingų aplinkybių kontekste. Taip pat parodomas nepasitikėjimas Komisijos darbu ir jos išvadomis. Apylinkės teismas vertino nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumą, t. y. pažeidė dvigubo baudimo negalimumo principą. Skunde teigiama, kad V. K. nuo 2019 m. vasario mėnesio yra suteikta teisė į trumpalaikes išvykas kiekvieną savaitgalį. Šių išvykų metu nėra fiksuota jokių teisės pažeidimų, todėl galima pagrįstai teigti, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, taip pat sugebės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, elgsis tinkamai ir daugiau nenusikals.

5.3. Skunde nuteistojo gynėja atkreipia dėmesį ir į tai, kad prokuroras svarstomu klausimu nepateikė jokio atsiliepimo, t. y. nereikalavo netvirtinti Komisijos nutarimo, kas reiškia, jog valstybinis kaltintojas neprieštarauja V. K. lygtiniam paleidimui. Advokatė skunde cituoja kelias Kauno apygardos teismo nutartis (1S-475-485/2019, 1S-2125-133/2012), kuriose nuteistiesiems buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas ir mano, jog šių nutarčių nuostatomis reikėtų vadovautis ir analizuojamu atveju. Nuteistojo buvimas laisvėje, skundo autorės vertinimu, užtikrintų bausmės realizavimą ir teisingumo principo įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, jiems atlikus du trečdalius paskirtosios laisvės atėmimo bausmės.

8. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija įvertina nuteistojo (jo gynėjo) skundo teiginius, socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos, priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai reiškia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iš byloje surinktų duomenų negalima padaryti išvados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

9. Nors nuteistojo gynėja skunde nesutinka, jog teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgė į tokias aplinkybes kaip padaryto nusikaltimo sunkumas, pobūdis, tačiau šie duomenys yra reikšmingi identifikuojant sritis, kuriose turi būti keičiamas V. K. elgesys bei mąstymas. Šiuo metu nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus, tyčinio nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinėmis medžiagomis, padarymą. Todėl aukštesnysis teismas ypatingą dėmesį skiria V. K. požiūriui į darbą bei legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą, taip pat į jo gyvenimo stilių, ryšius su draugais, palaikomas nuostatas, problemų sprendimo įgūdžius.

10. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis yra įgijęs vos trijų klasių išsilavinimą, nemoka nei skaityti, nei rašyti, tik pažįsta skaičius. Darbo stažo bei specialybės neturi. Nors V. K. yra motyvuotas dirbti, tačiau dėl darbinių įgūdžių neturėjimo bei pensinio amžiaus į darbą nepriimamas. Atvirojoje kolonijoje jis buvo įsidarbinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl negebėjimo dirbti bei reikiamų įgūdžių neturėjimo buvo atleistas. Nuteistasis teigia, kad po galimo lygtinio paleidimo ieškosis darbo pagal savo amžių ir galimybes. Atkreiptinas dėmesys, kad V. K., gim. (duomenys neskelbtini), darbo ieškotis niekas netrukdė viso darbingo amžiaus metu, tačiau jokio pozityvaus užimtumo jis nesiekė, taip pat nesiekė įgyti jokio amato ar specialybės, kas padėtų integruotis į darbo rinką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis noro mokytis neišreiškė, nors nėra įgijęs net pagrindinio išsilavinimo. Akivaizdu, jog V. K. nesureikšmina savo žemo išsimokslinimo lygio ir nemano, jog tai gali trukdyti sėkmingai integruotis į visuomenę. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens, kuris visą gyvenimą nedirbo ir pragyvenimui užsidirbdavo darydamas nusikalstamas veikas, teiginiai apie siekį ieškotis darbo laikytini deklaratyviais. Nuteistojo gynėja skunde nurodo, kad V. K. turi rimtų sveikatos problemų, kurių diagnostika ir gydymas laisvės atėmimo vietose yra ribotas, tačiau aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų apie nuteistojo prastą sveikatą, kuri ribotų jo galimybes mokytis ar dirbti. Prie pateikto skundo taip pat nėra pridėta medicininių dokumentų, patvirtinančių advokatės skunde išdėstytus teiginius. Tuo tarpu pataisos įstaigoje teikiamų medicinos paslaugų kokybės vertinimas nėra šios nutarties nagrinėjimo dalykas.

11. Teisėjų kolegija įvertina ir nuteistojo palaikomus ryšius, kurie nelaikytini stipriais bei galinčiais veikti kaip apsauginis veiksnys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad V. K. tėvai ir vienas brolis yra mirę, kitas brolis ir dvi seserys gyvena (duomenys neskelbtini), su jais ryšiai yra nutrūkę. Nors nuteistasis turi žmoną, tačiau ji taip pat atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nuteistasis turi dvi dukras, kurios abi anksčiau yra teistos. V. K. teigimu, jo santykiai su žmona ir dukromis yra geri, tačiau akivaizdu, jog visa nuteistojo šeima nėra linkusi laikytis įstatymų imperatyvų. Po galimo lygtinio paleidimo nuteistasis planuoja grįžti gyventi pas dukterį į (duomenys neskelbtini), tačiau iki nuteisimo V. K. gyveno (duomenys neskelbtini), todėl mažai tikėtina, jog didžiąją gyvenimo dalį praleidęs tabore nuteistasis iš tiesų apsigyvens pas dukterį ir neieškos ryšių su tabore gyvenančiais ir nusikalsti linkusiais asmenimis.

12. Teisėjų kolegija nesutinka su pateikto skundo teiginiais, jog apylinkės teismas vertino vien nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis. Neabejotinai buvo įvertinta ir tai, kad V. K. nuo 2012 m. liepos mėnesio bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, o nuo 2017 m. spalio mėnesio bausmės atlikimą tęsia atvirojoje kolonijoje. Nuo 2019 m. vasario mėnesio jam suteikta teisė grįžti trumpalaikių išvykų metu į namus, šių išvykų metu jokie pažeidimai nėra fiksuoti. Be to, bausmės atlikimo metu V. K. yra ne kartą skatintas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Šios aplinkybės visumoje vertinamos teigiamai, tačiau jos nenusveria nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių – ankstesnė nusikalstama patirtis; išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti; gyvenimo stilius ir draugai; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys (tų pačių klaidų kartojimas).

13. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad V. K. yra trečią kartą teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Jis yra linkęs pateisinti savo elgesį. Nuteistasis iš dalies supranta problemas, turinčias įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau ne visas. Stebimi silpni problemų sprendimo įgūdžiai. V. K. negeba pilnai suvokti savo elgesio pasekmių, yra linkęs rizikuoti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, nors lygtinio paleidimo sąlygos nebuvo pažeistos, tačiau V. K. ir vėl nusikalto, kas patvirtina, jog probacija savo (ilgalaikio) tikslo nepasiekė. Be to, nors nuteistojo gauta drausminė nuobauda buvo panaikinta prieš terminą ir šiuo metu yra nebegaliojanti, tačiau ji gauta palyginus neseniai(2018 m. balandžio 16 d.) už šiurkštaus nusižengimo nustatytai vidaus tvarkai padarymą, t. y. už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą. Po šios nuobaudos panaikinimo V. K. daugiau paskatintas nebuvo, taigi, sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, jos nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas.

14. Pažymėtina, kad šiuo metu nuteistajam yra nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 64 balai pagal OASys metodiką. Nors rizikos balai yra linkę mažėti, nuo 2015 m. sumažėjo dešimčia balų (nuo 74 iki 64 balų), tačiau nuo paskutinio vertinimo rizika nepakito ir išliko tokia pati, todėl nėra pagrindo spręsti, jog V. K. daroma pažanga yra reikšminga bei įtikinanti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vadovaujantis bendra taisykle, nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus V. K. jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, kaip ir Komisijos narių balsų pasiskirstymas. Teismo atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą, priešingai nei skunde nurodo advokatė, nereiškia, jog yra nepasitikima Komisijos narių darbu ar jų padarytomis išvadomis. Taip pat ir prokuroro atsiliepimo negavimas nereiškia, jog prokuroras sutinka su lygtinio paleidimo taikymu nuteistajam. Įstatymų leidėjas nenumato imperatyvo teikti prokurorui atsiliepimą, todėl tai, kad valstybinis kaltintojas neišdėstė savo pozicijos dėl lygtinio paleidimo taikymo V. K., nesudaro pagrindo tvirtinti, jog šiuo atveju lygtinis paleidimas yra galimas ir tikslingas.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir pagrįsta nuteistojo asmens byloje esančių faktinių aplinkybių analize, todėl ją laikyti šabloniška ar standartiška nėra pagrindo. Asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, turi elgtis nepriekaištingai ir savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu galimas lygtinio paleidimo taikymas. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog šiuo metu nuteistasis V. K. dar neįrodė savo elgesio bei mąstymo akivaizdžios korekcijos. Nuteistasis neskiria pakankamai dėmesio savo asmenybės ugdymui bei tobulinimui, švietimui, darbinių įgūdžių gerinimui. Todėl nuteistojo gynėjos advokatės skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama galioti be pakeitimų. Tuo pačiu pažymėtina, jog kiekvieno nuteistojo charakteristika yra individuali, todėl aukštesnysis teismas nesivadovauja skunde nurodytomis Kauno apygardos teismo nutartimis, kadangi jose analizuoti nuteistųjų duomenys nėra tapatūs nagrinėjamam atvejui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. (V.) K. gynėjos advokatės Eglės Latauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Evaldas GražysJūratė JakubonienėAušra Vingilė