- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- e2S-505-585/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Ieškovas
- A. Ž.
- Atsakovas
- S. M.-Ž.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovei S. M.-Ž. ir pagal atsakovės S. M.-Ž. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių teisinių pasekmių, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Proceso esmė
1. Atsakovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš ieškovo laikiną nepilnamečio vaiko išlaikymą, mokamą po 200,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovė nurodo, kad šalių vaikas gyvena su ja, 2018-07-12 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Vaiko auklėjimu ir priežiūra rūpinasi atsakovė, ieškovas prisideda minimaliai – išlaikymą moka nereguliariai ir tokio dydžio, kokį įsivaizduoja esant reikalingą. Ieškovo skiriamo išlaikymo vaikui nepakanka, kadangi vaikas turi specialių poreikių (nuo 2018-11-22 iki 2020-11-21 vaikui nustatytas neįgalumas), yra labai išrankus maistui. Nepilnamečio vaiko išlaikymui ieškovė išleidžia po 425 Eur per mėnesį (200 Eur – maistui, 30 Eur – drabužiams ir avalynei, 50 Eur – higienos priemonėms ir vaistams, 10 Eur – laisvalaikiui bei lavinimo priemonėms, 40 Eur – būsto išlaikymui, 35 Eur – transporto išlaidoms, 60 Eur – mokesčiui už darželį). Ieškovė pakankamos sumos vaiko poreikių patenkinimui skirti negali dėl sunkios finansinės padėties. Šiuo metu atsakovė dirba UAB „Teamworx LT“, tačiau sūnus labai dažnai serga peršalimo ligomis, todėl atsakovė mažai laiko gali skirti darbui, atitinkamai jos atlyginimas labai menkas: lapkričio mėnesį uždirbo 82,81 Eur, gruodžio – 90,35 Eur, iš valstybės kas mėnesį gaunu 30,02 Eur išmoką vaikui ir 97,50 Eur neįgalumo pensiją.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 18 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino. Teismo nutartyje nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį sūnų A. Ž., gim. 2015 m. balandžio 25 d. Vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas. Byloje dar nėra surinkta išsamių duomenų apie tai, kokios yra šalių galimybės teikti išlaikymą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali nustatyti vaikui reikalingų lėšų dydžio. Tačiau teismas, nustatydamas laikino išlaikymo dydį, preliminariai vertindamas pateiktus įrodymus, atsižvelgia į susiklosčiusią situaciją, t. y. į tai, jog šalių sūnus, kuris gyvena su atsakove, turi specialiųjų poreikių (nuo 2018-11-22 iki 2020-11-21), vaikui nustatytas vidutinis neįgalumas, nors atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos yra mažos, o dėl vaiko sveikatos būklės jos galimybės dirbti - galimai ribotos. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad ieškovas turėtų daugiau prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas gyvena skyrium nuo vaiko, todėl tikėtina, kad turi didesnes galimybes dirbti, užsidirbti ir pastoviai, reguliariai teikti nepilnamečiam vaikui reikalingo dydžio išlaikymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį ir priteisti ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis 170,00 EUR dydžio išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantas savo atskirajam skundui pagrįsti, be kitų argumentų, nurodo tokius argumentus:
3.1. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas laikiną išlaikymą, neatsižvelgė į ieškovo turtinę padėtį. Apelianto gaunamos pajamos yra 447 EUR atlyginimas ir 160 EUR pareigūno pensija.
3.2. Apeliantas teikia išlaikymą po 170,00 EUR kas mėnesį kitam savo 7 metų nepilnamečiam sūnui. Turi įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis, kas mėnesį moka po 140 EUR kreditą, kuris buvo panaudotas buto remontui.
3.3. Atsakovės prašomas priteisti išlaikymas 3 metų sūnui yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas tiek ieškovo, tiek pačios atsakovės turtinei padėčiai.
3.4. Siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir vadovaujantis proporcingumo principu, manytina, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kol neįvertinti abiejų šalių veiksmai imantis priemonių gauti jų amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui, yra pagrindas sumažinti priteistą laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 170,00 Eur per mėnesį sumos.
IV. Atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
4. Atsakovė S. M.-Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo priimtą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas be kitų argumentų grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Išlaikymas vaikui nustatomas visų pirma įvertinus vaiko poreikius. Šalių nepilnametis vaikas turi ne tik bendruosius poreikius bet ir specialiuosius, vaikas serga autizmu, jam nustatytas neįgalumas.
4.2. Vaiko poreikių patenkinimui kas mėnesį reikalinga 425,00 Eur suma, ieškovė viena vaiko poreikių patenkinti negali, dėl sunkios materialinės padėties.
4.3. Atsiliepime į priešieškinį apeliantas yra nurodęs jog jo pajamos yra 681,20 Eur per mėnesį, jog turi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto.
Motyvuojamoji dalis
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
7. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Civilinio kodekso 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
8. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Šių kriterijų – vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties – pusiausvyrą padeda išlaikyti Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus.
9. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan.
10. Tuo tarpu šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) teismas privalo užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti. Kaip minėta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus.
11. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Tad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, kuriuo teismas turi teisę vadovautis, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.
12. Pateiktu atskiruoju skundu apeliantas nesutinka su iš jo priteistu išlaikymo dydžiu. Apelianto teigimu priteistas išlaikymas yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, nes apeliantas turi dar vieną išlaikytinį, kuriam moka 170,00 Eur išlaikymą periodinėmis kas mėnesinėmis išmokomis. Apelianto manymu ir A. Ž. išlaikymui jis galėtų skirti 170,00 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš apelianto jo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisė 200,00 Eur. Skirtumas tar apelianto sutinkamos mokėti vaiko išlaikymo sumos ir teismo priteisto išlaikymo dydžio yra 30,00 Eur per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, taip pat į pateiktus duomenis apie ypatingai mažas vaiko motinos pajamas, poreikį prioriteto tvarka užtikrinti vaiko išlaikymą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi teismo nustatytas išlaikymo dydis nėra neprotingai didelis ar neatitinkantis realių vaiko išlaikymo poreikių.
13. Tikrieji vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis bus nustatyta tik iš nagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinojo išlaikymo priteisimo klausimą iš esmės svarbu užtikrinti nepilnamečio vaiko interesą gauti išlaikymą iš abiejų tėvų. Pirmosios instancijos teismas priteisdamas 200,00 Eur per mėnesį laikiną išlaikymą vaikui preliminariai įvertino, jog tokia apelianto teikiamo išlaikymo dydžio suma yra protinga ir bus galimybė patenkinti vaiko poreikius. Apeliantas iš esmės nurodydamas, kad jo turtinė padėtis nėra tokia gera, jog galėtų teikti 200,00 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui sutinka, kad jog turi galimybes mokėti 170,00 Eur mėnesinį išlaikymą vaikui. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tarp pirmosios instancijos teismo priteistos sumos ir apelianto sutinkamos mokėti sumos nėra ryškaus skirtumo, todėl sprendžia, jog preliminariai vertinant apelianto turtinę padėtį, neturint aiškių duomenų apie tai, kokias galimybes prisidedant prie kito apelianto vaiko išlaikymo turi kito vaiko motina, nėra galimybės teigti, kad jis neturi galimybės mokėti savo nepilnamečiui sūnui pirmosios instancijos teismo priteisto laikino išlaikymo.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus ir pritaikė proceso įstatymo normas, o pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį nepakeistą.