- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-02-21
- Bylos Nr.
- 1-27-832/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- R. D.
- Advokatai
- Kristina Adomavičienė
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Viktorui Roščenkovui, kaltinamajai R. D., jos gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštesniojo išsilavinimo, našlė, UAB „Nailtex“ buhalterė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. D. būdama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Saulida“, j. a. k. 166809690, registruotos Spurganų k., Mažeikių r., vyriausiąja finansininke ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 11 straipsnio 1 dalį atsakinga už apskaitos tvarkymą, buhalterinių įrašų teisingumą nuo 2012-08-07 iki 2012-12-31 aplaidžiai tvarkė UAB „Saulida“ buhalterinę apskaitą, nes neįrašė į 2012 m. pajamų apskaitą automobilio „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 800,00 Lt (231,69 Eur) pagal 2012-08-07 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kadangi į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, to nepadarius, dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Saulida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2012 metus, todėl kaltinamosios veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu kaltinamoji R. D. dėl jai pareikšto kaltinimo savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad UAB „Saulida“ vyriausiąja finansininke dirbo tik po porą valandų per dieną, piniginius reikalus visuomet tvarkė įmonės direktorius, ji su pinigais nieko bendro neturėjo, tvarkė tik buhalterinius dokumentus. 2012 m. rugpjūčio 7 d. UAB „Saulida“ direktorius pranešė, kad pardavė automobilį „Opel Vectra“ ir atnešė jai transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, ji pagal minėtą pirkimo – pardavimo sutartį išrašė kasos pajamų orderį ir įtraukė į kasos apskaitą. Ji nebuvo informuota, kad parduotas automobilis buvo areštuotas, todėl savaitės laikotarpyje prašė direktoriaus, kad šis parduotą automobilį išregistruotų, tačiau tuomet iš direktoriaus sužinojo, kad minėtas automobilis yra areštuotas, direktorius prašė palaukti kol bus nuimtas areštas ir tuomet bus galima viską sutvarkyti bei pabaigti ūkinę operaciją, tačiau ji jau pačioje pradžioje kasos pajamų knygoje buvo parodžiusi, kad pinigai įnešti į kasą, todėl direktoriui pasakius, kad transporto priemonė areštuota, ji ūkinės operacijos iki galo nepabaigė. Praėjus 2-3 savaitėm toliau teiravosi direktoriaus dėl arešto nuėmimo, tačiau areštas nebuvo nuimtas, vėliau prasidėjo įmonės bankrotas, todėl matomai apie nepabaigtą ūkinę operaciją pamiršo. UAB „Saulida“ apskaitoje visą šį laiką buvo įrašyta, kad pinigai buvo sumokėti, bandomajame balanse tai užfiksuota, apmokėjimas visuomet kasoje figūravo, tačiau ji parduoto automobilio nenurašė, nes galvojo, kad negalima nurašyti areštuoto turto. Pamena, jog direktorius vėliau lyg ir norėjo susigrąžinti parduotą automobilį, tačiau automobilio nebeatgavo. Kai buvo paskelbtas įmonės „Saulida“ bankrotas, ji viską apie susidariusią situaciją papasakojo bankroto administratoriui, nieko neslėpė, klausė ką jai daryti, tačiau sulaukė atsakymo, kad nieko padaryti nebegali. Gailisi, kad taip įvyko, nors mano, kad valstybei jokios žalos nepadarė, kadangi PVM šiuo atveju mokėti nereikėjo, tačiau pripažįsta, jog pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą galėjo transporto priemonę nurašyti turint galimybei, mano, kad taip išėjo dėl neapsižiūrėjimo, kadangi tuo metu ji galvojo, jog areštuotos transporto priemonės nurašyti negalima. Parodė, kad buhaltere dirba virš 30 metų, šiuo metu jau yra pensinio amžiaus, tačiau taip jai nutiko pirmą kartą.
3. Kaltinamosios atstovė advokatė Kristina Adomavičienė prašė teismo atsižvelgti į tai, jog kaltinamoji prisipažino dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Paaiškino, kad kaltinamoji UAB „Saulida“ direktoriaus akivaizdžiai buvo pastatyta prieš faktą, kadangi pastarasis tinkamai jos neinformavo apie parduotos transporto priemonės areštą, o kaltinamoji dėl galimai neapsižiūrėjimo, nežinojimo, kad areštuotą transporto priemonę galima fiksuoti pajamų apskaitoje tinkamai nebaigė šios ūkinės operacijos. Pažymėjo, jog valstybės finansiniai interesai nebuvo pažeisti, kadangi specialisto išvadoje nurodyta, jog papildomai mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą nebuvo nustatyta. Nurodė, kad nors kaltinamosios veika formaliai atitinka BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį, tačiau akivaizdu, kad kaltinamosios veika buvo labiau atsitiktinio pobūdžio, todėl atsižvelgiant į protingumo, proporcingumo, teisingumo principų nuostatas, į išdėstytus argumentus, kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, kad būtų pagrindas taikyti represines baudžiamosios teisės priemones, todėl teismo prašė R. D. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, vertinti kaip mažareikšmę.
4. Kadangi kaltinamajai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o kaltinamoji R. D., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalta, sutiko su kaltinimu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis).
5. Kaltinamosios R. D. kaltė nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje BPK 291 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
6. 2012-08-07 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi, kurioje užfiksuota, kad UAB „Saulida“ pardavė transporto priemonę „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) už 800 Lt (231,69 Eur) Ž. J. (1 t. 102 b. l.).
7. 2012-08-07 UAB „Saulida“ kasos pajamų orderio kopija Nr. SAUL00002492, kurioje užfiksuotas 800 Lt (231,69 Eur) sumos gavimas iš Ž. J. (1 t. 103 b. l.).
8. UAB „Saulida“ kasos knygos kopija už laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-08-31, kurioje užfiksuota, kad iš fizinio asmens 2012-08-07 buvo gauta 800 Lt (231,69 Eur) pajamų (1 t. 104-107 b. l.).
9. 2016-12-06 Turto arešto aktų registro išrašo kopija, iš kurios matyti, jog transporto priemonė „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausanti UAB „Saulida“ buvo areštuota 2011-03-17 (1 t. 118-122 b. l.).
10. 2015-10-29 specialisto išvados Nr. 5-4/86 kopija, kurioje pateikta išvada, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatų pažeidimų, dėl UAB „Saulida“ neįrašytų į 2012 m. apskaitą 800 Lt (231,69 Eur) pajamų, iš dalies negalima nustatyti UAB „Saulida“ veiklos, turto ir nuosavo kapitalo už 2012 metus (1 t. 79-101 b. l.).
11. 2016-06-02 specialisto paaiškinimų protokolo, kuriame specialistė N. S. paaiškino, kad dėl neįrašytų į 2012 m. apskaitą 800 Lt (231,69 Eur) pajamų nesilaikant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Saulida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2012 metus (1 t. 133-135 b. l.).
12. 2016-10-21 specialisto paaiškinimų protokolo, kuriame specialistė N. S. paaiškino, jog kadangi apskaitą tvarkančiai buhalterei R. D. 2012-08-07 sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis už 800 Lt (231,69 Eur) buvo pateikta, todėl ji neužfiksuodama pagal šią sutartį gautų pajamų už parduotą transporto priemonę „Opel Vectra“ nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų ir todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Saulida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2012 metus (1 t. 137-139 b. l.).
13. 2016-11-22 specialisto paaiškinimų protokolo, kuriame specialistė N. S. paaiškino, kad bendrovė turėjo įrašyti į 2012 metų pajamų apskaitą automobilio „Opel Vectra“ pardavimą už 800 Lt (231,69 Eur) nepriklausomai nuo to ar automobilis buvo areštuotas ar ne, o to nepadariusi nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti UAB „Saulida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2012 metus (1 t. 141-142 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
14. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamosios R. D. prisipažinimas dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir jos nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka objektyviai nustatytas bylos aplinkybes, kurios yra patvirtintos specialisto išvada, įmonės buhalteriniais dokumentais bei surinktų įrodymų visuma, todėl teismas daro išvadą, kad nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, jog kaltinamoji R. D. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.
15. BK 223 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už šių veikų padarymą: 1) buhalterinės apskaitos netvarkymą, 2) aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, 3) buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. BK 223 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl atskleidžiant šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių turinį, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų nuostatomis reglamentuojančiomis buhalterinės apskaitos tvarkymą. Baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito apskaita arba specialisto išvada (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216-2011, 2K-157/2011).
16. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. To paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2012-07-14 - 2012-11-14 redakcija).
17. Teismas konstatuoja, jog R. D. nagrinėjamu atveju veikė neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu pasitikėjimu, nes ji, būdama UAB „Saulida“ vyriausiąja finansininke, turėdama 30 metų darbo stažą, privalėjo žinoti ir žinodama aukščiau nurodytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymo nuostatas, numatė, kad dėl jos neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėdamasi jų išvengti toliau buhalterinės apskaitos tvarkymą vykdė netinkamai, t. y. neįrašė į 2012 metų UAB „Saulida“ pajamų apskaitą automobilio „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 800 Lt (231,69 Eur) pagal 2012-08-07 sudarytą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, dėl to nėra galimybės iš dalies nustatyti UAB „Saulida“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo už 2012 metus.
18. Surinktų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamosios R. D. kaltė visiškai įrodyta.
19. Pagal BK 37 straipsnį asmuo, padaręs nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Kaltinamosios gynėja prašė teismo taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo. Nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų, teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, jog žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikaltimų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė; veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę; jos formą ir rūšį; jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyviosios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms; baudžiamasis įstatymas nenumato nusikaltimų, kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai; teismų praktikoje BK 37 straipsnis netaikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas; nustatant veikos mažareikšmiškumą atsižvelgiama į objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-541/2011, 2K-271-648/2015, 2K-139-507/2016).
21. Vertinant R. D. veiksmus teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog jos padaryta veika nėra tiek pavojinga ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltinamąją traukti baudžiamojon atsakomybėn. Teismas konstatuoja, kad kaltinamoji neįrašydama į UAB „Saulida“ 2012 metų pajamų apskaitą automobilio „Opel Vectra“, v. n. (duomenys neskelbtini) pardavimo už 800 Lt (231,69 Eur) formaliai padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje ir iš dalies sukėlė straipsnio dispozicijoje numatytus padarinius, tačiau padaryta žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms laikytina nežymia, kadangi atsižvelgus į specialisto išvadą, dėl padaryto pažeidimo papildomai mokėtinų mokesčių į valstybės biudžetą nenustatyta, todėl konstatuotina, jog valstybės finansų sistemai žala nebuvo padaryta. Be to, kaltinamoji R. D. padarė tik vieną buhalterinės apskaitos pažeidimą, jos veiksmus iš esmės sąlygojo UAB „Saulida“ direktoriaus veiksmai neišregistruojant parduotos transporto priemonės bei kaltinamosios klaidingas suvokimas ir neapsižiūrėjimas, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą ji turėjo ir galėjo įrašyti į 2012 metų pajamų apskaitą automobilio „Opel Vectra“ pardavimą už 800 Lt (231,69 Eur) nepriklausomai nuo to ar automobilis buvo areštuotas ar ne. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad kaltinamoji sužinojusi apie minėto automobilio pardavimą išrašė kasos pajamų orderį, kuris atsispindi UAB „Saulida“ kasos knygoje, o tai rodo, kad kaltinamoji siekė tinkamai vykdyti buhalterinę apskaitą, pinigų gavimo fakto neslėpė, kelias savaites ragino bendrovės direktorių išregistruoti parduotą transporto priemonę, o bendrovei paskelbus bankrotą, pranešė bankroto administratoriui apie susidariusią situaciją. Įvertinus veikos padarymo aplinkybes, kaltinamosios motyvus bei tai, jog baudžiamojo įstatymo saugomiems teisiniams gėriams padaryta žala buvo nežymi, teismas daro išvadą, kad nors kaltinamoji R. D. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl veikos ypatybių, tikslų ir motyvų jos padaryta veika nėra tokia pavojinga, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, todėl yra pagrindas taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-305, 308 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,
nusprendžia:
R. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje padarymo vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu dėl veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.
R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Mažeikių rajono apylinkės teismą.