Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo N. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo N. R. pareiškimo dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas N. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, juo prašė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, paskirti nurodytą bankroto administratorę ir išspręsti kitus nurodytus klausimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo N. R. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartimi N. R. buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Atenergo“. Teismas 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi patvirtino N. R. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio N. R. mokumo atkūrimo planas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikino, prašymą dėl mokumo atkūrimo plano paliko nenagrinėtą. Teismo 2016 m. sausio 6 d. (pastebėtina, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, tiksli data – 2017 m. sausio 6 d.) nutartimi patvirtintas N. R. mokumo atkūrimo planas.

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi fizinio asmens N. R. bankroto bylą nutraukė; nurodė, jog N. R. elgesys nesuderinamas su bankroto įstatyme keliamu bankrutuojančio asmens sąžiningumo reikalavimu, taip pat tai nesuderinama su vienu bankroto tikslų ir bankrutuojančio asmens pareigų – dėti maksimalias pastangas kuo didesne apimtimi patenkinti kreditinius reikalavimus. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi N. R. atskirojo skundo netenkino ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. 2024 m. sausio 18 d. teisme gautas pareiškėjo N. R. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo.

5. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos nutraukimas sukelia rimtus procesinius padarinius – tam tikrais pagrindais nutraukus fizinio asmens bankroto bylą, pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo galima tik tuo atveju, kai nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos yra praėję 10 metų (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas). Šiuo atveju pareiškėjui N. R. nėra praėję 10 metų po bankroto proceso nutraukimo. Nustatęs, kad pareiškėjas kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui, teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti 2024 m. sausio 29 d. pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Pareiškėjas nurodo, kad civilinės bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nutraukimas, bankroto bylos nutraukimas ir atsisakymas iškelti bankroto bylą yra skirtingi procesiniai institutai, sukeliantys skirtingus teisinius padarinius. Civilinė byla dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti nutraukta bendraisiais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytais pagrindais iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Toks civilinės bylos nutraukimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis pakartotinai dėl bankroto bylos iškėlimo, jei pasikeičia pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės (CPK 294 straipsnio 2 dalis). Nuo pareiškėjo bankroto bylos nutraukimo yra praėję 5 metai. Iš esmės pasikeitė pareiškėjo situacija: pareiškėjas pradėjo dirbti pagal individualios veiklos pažymą – pradėjo verstis mažmenine prekyba. Pareiškėjas nebeturi išlaikomų asmenų, t. y. pareiškėjo sūnus jau pilnametis, sugeba pasirūpinti pats savimi, su dalimi kreditorių pareiškėjas atsiskaitė.

6.2. Pirmosios instancijos teismas net nepriėmė pareiškėjo pareiškimo, o iš karto nurodė, kad atsisako priimti pareiškimą. FABĮ nenumato tokio atvejo, kad fiziniam asmeniui neatitinkant bent vienos iš sąlygų, kurios yra būtinos bankroto bylos iškėlimui, teismas atsisako priimti pareiškimą ir jį palieka nenagrinėtą. Taigi pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimu teismas iškelia civilinę bylą, kurioje bus sprendžiamas bankroto bylos iškėlimo klausimas. Teismas priima pareiškimą, jeigu: 1) pareiškėjas įvykdo FABĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą kreditorių informavimo pareigą; 2) pareiškėjo prašymas atitinka FABĮ 4 straipsnio 3, 4 dalyse bei CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pagal FABĮ 5 straipsnio 4 dalį teismas klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą išsprendžia nutartimi.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo N. R. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą, atsižvelgdamas į FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatą, nustatė, kad nėra praėję 10 metų po pareiškėjo bankroto proceso nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi pakartotinai, nesuėjus įstatyme nustatytam terminui, dėl to skundžiama nutartimi, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pareiškėjo pareiškimą atsisakė priimti. Pareiškėjas atskiruoju skundu teigia, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimą atsisakė priimti nepagrįstai.

10. FABĮ 5 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinių asmenų bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi ieškinio priėmimo procedūrą reglamentuojantis CPK 137 straipsnis taikomas ir sprendžiant pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą (FABĮ 5 straipsnio 1 dalis). CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindai. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme.

11. Fizinio asmens pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo teisme tvarką reglamentuoja FABĮ 5 straipsnio nuostatos. FABĮ 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą. FABĮ 5 straipsnio 7 dalis numato, kad teismas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą ar atsisakyti ją iškelti.

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmame etape yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas, jame sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.

13. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kurių bent vienai esant teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus. Pastebėtina, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatos taikymas yra siejamas ir su duomenų vertinimu, ar nėra minėtoje įstatymo nuostatoje numatytų jos taikymo išimčių. Aplinkybės nustatymas, jog nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų, yra savarankiškas pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Taigi nurodyta aplinkybė yra susijusi su pareiškėjo teise į pareikšto reikalavimo patenkinimą, o ne procesinėmis kreipimosi į teismą prielaidomis.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas atsisakymo priimti pareiškimą priežastis, pažymi, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostata taikytina sprendžiant klausimą dėl to, ar yra pagrindas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, o ne dėl pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo. Taigi darytina išvada, kad dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punkto nuostatų taikymo ar netaikymo gali būti sprendžiama tik tada, kai yra išspręstas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, pareiškimą atsisakė priimti remdamasis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik iš esmės nagrinėjant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o ne sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Teismas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo metu neturi nustatinėti, ar fiziniam asmeniui gali būti iškelta bankroto byla, nes tai turi būti nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės (FABĮ 5 straipsnio 4 ir 7 dalys).

16. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų motyvų pagrindu daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą, netinkamai aiškino ir taikė šią pareiškimo nagrinėjimo teisme stadiją reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo N. R. pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.