- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1278-1120/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00502-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“
- Trečiasis asmuo
- V. P.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-1775-221/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šančių prekybos centras“ netiesioginį ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Naujoji Vaišvydava“, uždarajai akcinei bendrovei „Global Petroleum“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo V. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartimi priimti nagrinėti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Šančių prekybos centras“ (toliau – ieškovė) patikslinto ieškinio reikalavimai: 1) pripažinti negaliojančiomis 2012 m. gruodžio 27 d., 2013 m. rugpjūčio 6 d. ir 2013 m. rugpjūčio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis; 2) taikyti restituciją – atsakovei bankrutavusiai UAB „Naujoji Vaišvydava“ iš atsakovės UAB „Global Petroleum“ priteisti 88 690,65 Eur bei 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės UAB „Global Petroleum“ nekilnojamuosius daiktus ir kilnojamuosius daiktus, o jų neužtenkant taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „Global Petroleum“ ir esančias pas ją arba trečiuosius asmenis, kurių suma lygi atsakovei UAB „Global Petroleum“ pareikštų reikalavimų dydžiui.
Šalies argumentai
2. Ieškovė nurodė, kad ginčo santykių metu bankrutavusios UAB „Naujoji Vaišvydava“ akcininkas ir direktorius V. P. kartu su sutuoktine valdė daugiau kaip pusę UAB „Global Petroleum“ akcijų. UAB „Naujoji Vaišvydava“ jau būdama faktiškai nemoki už mažesnę nei rinkos kainą perleido UAB „Global Petroleum“ savo nekilnojamąjį turtą. Tokie veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai nesąžiningi bei rodo egzistuojant realią grėsmę, kad atsakovė UAB „Global Petroleum“ gali imtis veiksmų apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui didina ieškinio suma, kuri atsakovei UAB „Global Petroleum“ yra didelė, atsižvelgiant į jos finansinę padėtį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad šioje bylos stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui, teismas pažymėjo, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovė UAB „Global Petroleum“ ketintų paslėpti, perleisti, įkeisti, kitaip apsunkinti turimą turtą ar lėšas. Ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovių sutartinių santykių teismas vertino, kaip nepagrindžiančias atsakovės UAB „Global Petroleum“ sąmoningo siekio sumažinti savo turimo turto masę ir taip išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (UAB „Global Petroleum“ turto areštą).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė UAB „Šančių prekybos centras“ atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
6. Pasak ieškovės, teismas visiškai ignoravo atsakovės UAB „Global Petroleum“ elgesį praeityje ir neprotingai reikalavo objektyvių įrodymų apie galimą atsakovų elgesį ateityje. Ieškovė pakartoja prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytas aplinkybes, kad atsakovai yra susiję asmenys, nes ginčo santykių metu bankrutavusios UAB „Naujoji Vaišvydava“ akcininkas ir direktorius V. P. kartu su sutuoktine V. P. valdė daugiau kaip pusę UAB „Global Petroleum“ akcijų. UAB „Naujoji Vaišvydava“ jau būdama faktiškai nemoki perleido UAB „Global Petroleum“ savo nekilnojamąjį turtą. Be to, turtas buvo perleistas už mažesnę nei rinkos kainą. Tokie veiksmai vertintini kaip akivaizdžiai nesąžiningi bei rodo egzistuojant realią grėsmę, kad atsakovė UAB „Global Petroleum“ gali imtis veiksmų apsunkinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą.
Atsiliepimas
7. Atsakovė UAB „Global Petroleum“ atsiliepime nurodo, kad su ieškovės atskiruoju skundu nesutinka.
8. UAB „Global Petroleum“ pastebi, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-83-264/2018 nurodė, jog pirkimo-pardavimo sandoriai buvo atlygintiniai, atsakovės BUAB „Naujoji Vaišvydava“ gautomis lėšomis buvo iš dalies atsiskaityta su kreditoriais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sandoriais buvo pabloginta įmonės padėtis. Vien sandorių šalių tarpusavio ryšių identifikavimas nesudaro pagrindo konstatuoti sandorių neteisėtumo ir žalos kreditoriams. Šiai teismo nutarčiai pritarė Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1624-553/2018 pastebėdamas, kad sandorių kaina iš esmės atitiko rinkos kainą. UAB „Global Petroleum“ nuomone, šios teismų konstatuotos aplinkybės paneigia atskirajame skunde ieškovės nurodytas aplinkybes dėl atsakovės UAB „Global Petroleum“ nesąžiningumo. Be to, ieškovės argumentai dėl atsakovės nesąžiningumo grindžiami aplinkybėmis, sudarančiomis ieškinio pagrindą. Tai savaime nepaneigia sąžiningumo prezumpcijos ir nepatvirtina atsakovės ketinimų nevykdyti teismo sprendimo, nes ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės ir jas turintys pagrįsti įrodymai gali būti tiriami ir vertinami tik teisminio nagrinėjimo metu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
12. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas (pavyzdžiui, kai ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą ir pan.); ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neturi ir negali virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti.
13. Atskiruoju skundu ieškovė nesutinka su ta teismo nutarties dalimi, kuria buvo konstatuota, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neegzistuoja antroji būtina sąlyga, t. y. kad ieškovė nepagrindė, jog nesiėmus prevencinių priemonių galbūt palankaus jai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto, kaip turto areštas, taikymas galimas tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, kuriais jis bando išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1607-464/2018). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019). Atsakovo nesąžiningumas nėra preziumuojamas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiančiam subjektui (šiuo atveju – ieškovei) kyla pareiga jį įrodyti.
15. Spręsdamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos atsakovo sąžiningumo prezumpcijos. Su tokia teismo išvada ieškovė nesutinka, nurodydama, kad UAB „Naujoji Vaišvydava“ jau būdama faktiškai nemoki savo nekilnojamąjį turtą už mažesnę nei rinkos kainą perleido susijusiai įmonei UAB „Global Petroleum“. Tokie atsakovų veiksmai, pasak ieškovės, teismo turėjo būti įvertinti kaip akivaizdžiai nesąžiningi.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu iš esmės yra siekiama, kad galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė, kaip galimai nesąžiningus, nurodo tuos atsakovų veiksmus (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorius), kurių nuginčijimo siekia, pareikšdama teisme ieškinį. Akivaizdu, kad šiais sandoriais, sudarytais keletą metą anksčiau, nei atsakovėms buvo pareikštas ieškinys, nebuvo siekiama kaip nors apsunkinti ieškovei galbūt palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovės argumentai, susiję su UAB „Naujoji Vaišvydava“ mažesnėmis nei rinkos kainomis parduotu (perleistu) nekilnojamuoju turtu UAB „Global Petroleum“, yra susiję su ginčo dalyku, o ne su atsakovų nesąžiningais ketinimais išvengti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad atsakovo veiksmų teisėtumas, sudaro ginčo iš esmės nagrinėjimo dalyką ir todėl sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą negali būti vertinamas kaip jau įrodytas ar pagrindžiantis atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1250-196/2017).
17. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė UAB „Global Petroleum“ imsis nesąžiningų veiksmų ieškovės atžvilgiu, siekdama išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, tikėtinai pagrindžiančių šio atsakovo nesąžiningumą, dėl kurio galėtų būti paneigta ar apsunkinta galimybė įvykdyti jai galimai palankų teismo sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad minėtas atsakovas, sužinojęs apie ieškovės jam pareikštus reikalavimus, perleido kitiems asmenims, įkeitė ar kitokiu būdu apsunkino savo turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, siekė nuslėpti ar sumažinti gaunamas pajamas ir pan., todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju neegzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
18. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės, nenustačius grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra teisėta ir pagrįsta. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.