Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, turintis profesinį vidurinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 1 metams; to paties teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartimi ši bausmė pakeista areštu 90 parų;

3) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 34 MGL (1280,44 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta);

4) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį – 14 MGL (527,24 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta).

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. M. 2021 m. kovo 30 d. apie 16.34 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu 16.38 val. jam buvo nustatytas 1,99 ‰ girtumas; 16.56 val. – 1,99 ‰ girtumas).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad nuo 2021 m. vasario mėnesio jis dirba (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jį ir kitus darbininkus atvežė R. J.. Pastarasis jiems paliko automobilį „Citroen Jumper“ (automobilio valstybinio numerio tiksliai nepamena, bet gali būti, jog (duomenys neskelbtini)) tam, kad į jį prikrautų statybinių atliekų. Pats R. J. išvažiavo į namus ir planavo sugrįžti atgal po savaitės. Dieną prieš aptariamą įvykį, t. y. 2021 m. kovo 29 d., po darbo jis (kaltinamasis) vartojo alkoholį – tą vakarą galėjo išgerti apie 3 litrus alaus. Kitą dieną, t. y. 2021 m. kovo 30 d., nuo ryto dirbo, o po pietų, galimai apie 15 val., jis išgėrė apie 2 litrus alaus. Po to, apie 16.30 val., sugalvojo priduoti metalą į supirktuvę, todėl suradęs automobilio „Citroen Jumper“ raktelius šiuo automobiliu nuvažiavo į metalo supirktuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo jis (kaltinamasis), į metalo supirktuvę nuvažiavo vienas (į supirktuvę išvažiavo kartu su draugu, bet draugą pakeliui paleido). Teisės vairuoti transporto priemonių jis neturi – ši teisė jam atimta ir jos nėra atgavęs. Prieš sėsdamas už automobilio vairo jautė nestiprų alkoholio poveikį ir suprato, jog negali vairuoti automobilio dėl prieš tai vartoto alkoholio ir teisės vairuoti transporto priemones neturėjimo. Taip pat žinojo, kad negalima vairuoti transporto priemonių būnant neblaiviu, kad už automobilio vairavimą būnant neblaiviu gresia teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir automobilio konfiskavimas (tai žinojo iš savo patirties, nes anksčiau buvo nuteistas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu). Tačiau jie neturėjo pinigų, iš visų buvusių darbininkų jis vienintelis mokėjo vairuoti automobilį, todėl sėdo už minėto automobilio vairo ir išvyko priduoti metalą į supirktuvę. Minėtą automobilį jis pasiėmė savavališkai – R. J. buvo paslėpęs automobilio raktelius ir neleido naudotis minėtu automobiliu, automobilį pasiėmė be R. J. žinios. Nuvažiavęs į minėtą metalo supirktuvę sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitą automobilį – automobilį „Audi A6“. Pastarojo automobilio vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę du kartus patikrino jo (kaltinamojo) girtumą. Abu kartus jam buvo nustatytas 1,99 ‰ girtumas. Su tokiu girtumu sutiko, todėl į gydymo įstaigą pasitikrinti girtumo nevažiavo. Policijos pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Tokį savo poelgį – automobilio vairavimą būnant neblaiviu ir neturint teisės tai daryti – vertina blogai, toks jo elgesys nėra tinkamas, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Tai ne pirmas kartas, kai jis automobilį vairuoja būdamas neblaivus – anksčiau jis buvo nuteistas už automobilio vairavimą būnant neblaiviu. Ankstesnių baudų nėra sumokėjęs. Ikiteisminio tyrimo metu pateikė du kvitus, patvirtinančius, kad dviems antstoliams buvo sumokėta po 140 Eur, tačiau jis turi daug įsiskolinimų, todėl supranta, jog šie mokėjimai galėjo būti įskaityti ne į minėtų dviejų baudų, o į kitų įsiskolinimų sumokėjimą.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis A. M. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., 164 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. liudytojo (policijos pareigūno) G. R. parodymais apie tai, kad 2021 m. kovo 30 d., apie 16.30 val., dirbdamas su kolega J. V. gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur neblaivus vairuotojas automobiliu „Citroen Jumper“ atsitrenkė į automobilį „Audi“. Nuvykus įvykio vietoje buvo apgadinti automobiliai „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio „Citroen Jumper“ vairuotojas A. M. buvo akivaizdžiai neblaivus – jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, jo elgsena buvo neadekvati. Patikrinus A. M. girtumą abu kartus buvo nustatytas 1,99 ‰ girtumas. Pastarasis su alkoholio kiekio matuoklio parodymais sutiko, papildomai tikrintis girtumą sveikatos priežiūros įstaigoje nepageidavo. A. M. buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą (1 t., 55 b. l.);

2.3.2. liudytojo R. J. parodymais apie tai, kad automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra jo. Pažįstamas M. R., kuris turi remontuojamą pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), paprašė atvaryti minėtą automobilį, nes jis neturėjo kur susikrauti šiukšlių. Maždaug prieš mėnesį iki aptariamo įvykio jis (liudytojas) atvarė minėtą automobilį, kartu su juo važiavo A. M. bei kiti darbininkai. Pastatė minėtą automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje už pastato, o raktelius padėjo spintelėje. Jis nei vienam iš darbininkų nesakė, kur padėjo raktelius ir nei vienam iš jų neleido automobiliu naudotis. Jis niekada A. M. neklausė, ar jis turi teisę vairuoti, nes nebuvo poreikio. Jis minėto automobilio neplanavo parsivaryti, kadangi buvo nusprendęs jį parduoti kitam pažįstamam, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad A. M. buvo sulaikytas neblaivus vairuojantis jo (liudytojo) automobilį, jis sužinojo iš paties A. M.. Jis A. M. neleido naudotis minėtu automobiliu (1 t., 60–61 b. l.);

2.3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovi automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 8–16 b. l.);

2.3.4. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad 2021 m. kovo 30 d. 16.50 val. buvo nustatyti kaltinamojo A. M. neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas ir buvo neadekvati kaltinamojo elgsena; kaltinamasis A. M. eiti tiesia linija – pėda po pėdos, ir stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali; alkoholio kiekio matuokliu kaltinamajam A. M. 16.38 val. buvo nustatytas 1,99 ‰ girtumas, 16.56 val. – 1,99 ‰ girtumas (1 t., 46 b. l.);

2.3.5. duomenimis apie automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad šis automobilis yra R. J.. Už šį automobilį R. J. sumokėjo 520 Eur (1 t., 47–51 b. l.).

2.4. Kaltinamajam A. M. nustatytas girtumas (1,99 ‰) nepalieka abejonių, jog kaltinamasis suprato, jog jis yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonių. Tai teisiamojo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir kaltinamasis A. M.. Todėl pirmiau paminėtą nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė veikdamas tyčia.

2.5. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

3. Bausmės skyrimas

3.1. Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinį nusikaltimą A. M. padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

3.2. Skirdamas bausmę kaltinamajam A. M. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis, nesunkus, baigtas nusikaltimas; šiuo nusikaltimu jis sukėlė pavojų ne tik savo ir kartu su juo važiavusio draugo gyvybei ir sveikatai, bet ir eismo saugumui, kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui; kaltinamajam buvo nustatytas vidutinis girtumas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (teistas (recidyvistas); iki aptariamo įvykio buvo baustas administracine tvarka, paskirtų baudų savanoriškai nemoka; dirba (vykdo individualią veiklą); psichiatro ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neregistruotas (1 t., 110–117, 121, 124–125, 128–129, 131–151, 158, 159 b. l.; 2 t., 8–44 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės. Teismas atkreipia dėmesį tai, kad kaltinamasis A. M. teistas, anksčiau jam buvo paskirtos baudos, taip pat ir laisvės apribojimo bausmės, viena iš laisvės apribojimo bausmių buvo pakeista griežtesne bausme – areštu. Tačiau tokios bausmės nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Ne mažiau svarbu tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis A. M. buvo nuteistas už tokią pačią nusikalstamą veiką – už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu. Tąkart jam buvo paskirta bauda, kurios kaltinamasis iki šiol nėra sumokėjęs. Be to, iš Antstolių informacinėje sistemoje esančių duomenų matyti, jog kaltinamajam A. M. yra užvesta ir vykdoma 19 vykdomųjų bylų, bendra iš jo išieškomų įsiskolinimų suma siekia 4581,71 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, jog bausme, švelnesne už anksčiau kaltinamajam paskirtas bausmes (baudas, laisvės apribojimus ir areštą), bausmių tikslai nebus pasiekti, nes šiuo metu tokia bausmė nedarytų kaltinamajam teigiamos įtakos. Todėl kaltinamajam A. M. skiriama BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, švelnesnė už sankcijoje numatytą tokios bausmės vidurkį, tačiau artima jam.

3.3. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

3.4. Naują nusikalstamą veiką kaltinamasis A. M. padarė neįvykdęs (nesumokėjęs) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtų baudų (neįvykdyta atitinkamai 1280,44 Eur (34 MGL) ir 447,50 Eur (11 MGL) dydžio baudos) (2 t., 15–18 b. l.). Šios bausmės tarpusavyje nebuvo subendrintos. Atsižvelgiant į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis – baudomis, subendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių neatliktų bausmių – baudų, dalis (BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytais pagrindais).

3.5. Spręsdamas dėl kaltinamajam A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo tvarkos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog kaltinamasis A. M. turi neišnykusius teistumus už nusikalstamas veikas, už kurias jis buvo nuteistas Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d., 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiais bei 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu. Tačiau visais šiais kartais kaltinamasis A. M. prisipažino padaręs anksčiau jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Šįkart kaltinamasis A. M. taip pat neneigė savo kaltės, byla teisme buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Paminėtais procesiniais sprendimais kaltinamajam A. M. nebuvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tokia bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą. Būtina pažymėti ir tai, jog kaltinamasis dirba (vykdo individualią veiklą). Įvertinus visus svarbius duomenis, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju galima daryti išvadą, jog šis įvykis kaltinamajam taps gera pamoka, ateityje jis padarys reikiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus ir poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju galima bausmės tikslus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus ir paskyrus jam įstatyme numatytas poveikio priemones.

4.1. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaroma BK 281¹ straipsnyje numatyta nusikalstama veika, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti minėtą priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones – atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje įvykio aplinkybes, kaltininko kaltę, jo padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

4.2. Šiuo atveju kaltinamasis A. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jam buvo nustatytas vidutinis girtumas. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų tiek eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui. Aptariamą nusikaltimą kaltinamasis A. M. padarė neturėdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones (ši teisė jam atimta ir tokios teisės kaltinamasis nėra atgavęs). Prieš aptariamą įvykį kaltinamasis buvo baustas administracine tvarka (taip pat už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais), paskirtų baudų nebuvo sumokėjęs. Be to, jis turi neišnykusį teistumą už tokią pačią nusikalstamą veiką – už transporto priemonės vairavimą būnant neblaiviu, tąkart jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 metams. Atsižvelgdamas į tai, o taip pat į kitas šio nuosprendžio 3.2. punkte nurodytas aplinkybes, teismas mano, kad anksčiau kaltinamajam A. M. taikytos poveikio priemonės savo tikslų nepasiekė, jos nesulaikė jo nuo naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, todėl nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės tikslai (o ypač – paveikti kaltą asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų) gali būti pasiekti kaltinamajam kartu su bausme paskyrus BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminas yra didesnis už anksčiau jam taikytos tokios pačios poveikio priemonės terminą ir už BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios poveikio priemonės vidurkį, t. y. 4 metams (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų).

4.3. Kaip jau buvo paminėta pirmiau, kaltinamasis A. M. aptariamą nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas. Atsižvelgiant į tai, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5.1. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika paprastai padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo 1,51 promilės ir daugiau alkoholio. Pagal nuosekliai formuojamą teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

5.2. Nuteistam asmeniui baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016).

5.3. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo vairuota transporto priemonė neabejotinai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik pirmiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, bet ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip minėtoje teisės normoje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam A. M. būtina taikyti BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

5.4. Tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad kaltinamojo A. M. nusikalstamai veikai panaudotas automobilis yra ne jo, o kito asmens – R. J. (1 t., 47–51 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu transporto priemonės savininkas R. J. parodė, kad jis kaltinamajam A. M. neleido naudotis automobiliu. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. M. patvirtino, kad jis automobilį pasiėmė savavališkai, nežinant automobilio savininkui. Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų, kurie šiuo konkrečiu atveju suteiktų galimybę konfiskuoti ne kaltininkui priklausantį turtą, kurį jis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Atsižvelgiant į tai, minėtas automobilis paliekamas jo savininkui R. J. (1 t., 74–75 b. l.), o iš kaltinamojo, panaudojusio minėtą automobilį kaip priemonę nusikalstamai veikai padaryti, išieškoma automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

5.5. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog šį automobilį R. J. įsigijo už 520 Eur (1 t., 49–51 b. l.). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo A. M. išieškoma (konfiskuojama) 520 Eur.

6.1. Kaltinamasis A. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. kovo 30 d. 16.38 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 14.28 val. (1 t., 82, 84 b. l.). Šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitomas į jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

6.2. Dėl nusikalstamų veikų, už kurias kaltinamasis A. M. buvo nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu, jis nebuvo laikinai sulaikytas ar suimtas.

6.3. Kaltinamajam A. M. šiuo metu taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., 106–107 b. l.), kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

6.4. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktas – automobilis „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui R. J., paliekamas R. J..

6.5. Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo A. M. į valstybės pajamas išieškomos automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 30 d. iki šio automobilio grąžinimo savininkui, t. y. iki 2021 m. balandžio 16 d. (už 18 dienų; 5,04 Eur) – iš viso 41,34 Eur (1 t., 26, 32–43, 74–75 b. l.).

6.6. Civilinio ieškinio byloje nėra, taip pat byloje nėra proceso išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti BK 64¹ straipsnį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu ir 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtomis bei neįvykdytomis bausmėmis, prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnių neatliktų bausmių – baudų, dalis ir skirti A. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams ir 40 MGL (1506,40 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų 40 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. M.: 1) per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą); 2) per pirmus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio 12 (dvylika) mėnesių nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmę įskaityti A. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. kovo 30 d. 16.38 val. iki 2021 m. kovo 31 d. 14.28 val., t. y. 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (keturiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. M. valstybei išieškoti (konfiskuoti) automobilio „Citroen Jumper“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 520 Eur (penkis šimtus dvidešimt eurų).

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintą R. J., palikti R. J..

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 1 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. M. į valstybės pajamas automobilio „Citroen Jumper“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 30 d. iki šio automobilio grąžinimo savininkui, t. y. iki 2021 m. balandžio 16 d. (už 18 dienų; 5,04 Eur (penkis eurus 4 ct) – iš viso 41,34 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 34 ct).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti A. M., jog paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini) (AB „Citadele“ bankas); (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas); (duomenys neskelbtini) (AB Šiaulių bankas); (duomenys neskelbtini) (Danske Bank A/S Lietuvos filialas); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas)); (duomenys neskelbtini) (Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB)); (duomenys neskelbtini) („Swedbank“ AB); (duomenys neskelbtini) (UAB Medicinos bankas) (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Proceso išlaidas A. M. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą A. M. turi sumokėti į vieną iš pirmiau nurodytų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas (duomenys neskelbtini)).

Mokėjimo pavedime (pavedimuose) (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie baudos, proceso išlaidų ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.