Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVEC“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „AVEC“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 3-733 (toliau – Raštas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau – Ministerija) organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 5 d. paraišką per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėja pateikė Ministerijai 2022 m. balandžio 6 d. paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (toliau – Paraiška). Skundžiamu Raštu Ministerija nusprendė, kad tokio konkurso pagal pateiktą Bendrovės Paraišką šiuo metu neturi teisės organizuoti.

Pareiškėja, nesutikdama su Raštu, mano, kad atsakovė privalo (turi) organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje (toliau – Konkursas) pagal jos Paraišką.

2.2. Paaiškina, kad Ministerija skundžiamame Rašte neteisėtai ir nepagrįstai atsisako organizuoti Konkursą ir tokiu atveju yra tiesiogiai pažeidžiami pareiškėjos įstatymais saugomi interesai – dalyvauti Konkurse, kurio inicijavimui yra paduota Paraiška, kurioje aiškiai nurodoma, kad remiantis Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo (toliau – AIEĮ) 22 str. 4 d., Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis AIEĮ 22 str. 11 d. 2 ir 3 p. nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos AIEĮ 5 str. 1 d. 9 p. numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimu Nr. 1217 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“, 1.17 p., Lietuvos Respublikos Vyriausybė įgaliojo Ministeriją organizuoti Konkursą. Atitinkamai, Bendrovė visiškai tenkino šių teisės aktų reikalavimus ir pateikė juos atitinkančią Paraišką – to savo Rašte Ministerija neginčija. Šiuo atveju Ministerija Rašte nurodydama, jog šiuo metu neturi teisės organizuoti Konkursą pagal pateiktą Paraišką, pažeidžia ne tik aktualias AIEĮ nuostatas, bet ir nepaiso konstitucinių principų, taip veikia ultra vires, tokiu būdu nesilaikydama Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) imperatyvų.

2.3. Pareiškėjos teigimu, atsakovė skundžiamame Rašte, kuris, anot pareiškėjos, klaidinančiai pavadintas „Informacijos pateikimas“ (pareiškėja mano, kad jis realiai sukelia pareiškėjai teisinius padarinius), nurodomi būtent tie jo priėmimo teisiniai pagrindai (AIEĮ 22 str. 2, 3, 4 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ (toliau – Nutarimas) 1 ir 2 p.), kuriais vadovaujantis atsakovė negalėjo prieiti prie išvados, jog šiuo metu neturi teisės organizuoti Konkurso.

Pažymi, kad AIEĮ 22 str. 4 d. numato, jog Konkursas organizuojamas ir leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas ne anksčiau negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių įrengtųjų galių nustatymo. AIEĮ 22 str. 4 d. nustatytas terminas per 6 mėn. nuo paraiškos gavimo dienos organizuoti Konkursą yra siejamas ne su Vyriausybės nutarimo įsigaliojimu, o, kaip nurodyta aukščiau, su Nutarimo priėmimu. Todėl Ministerijos atsisakymas organizuoti Konkursą, grindžiant tuo, kad ji šiuo metu neva neturi teisės organizuoti konkursą, kol neįsigaliojo Nutarimo tam tikri punktai, prieštarauja teisiniam reguliavimui ir neteisėtai bei nepagrįstai bandoma jį pakeisti pažeidžiant konstitucinius principus bei imperatyvias viešojo administravimo subjektų veiklą reglamentuojančias aukštesnės galios teisės aktų nuostatas.

2.4. Tvirtina, kad skundžiamas aktas (Raštas) yra administracinis sprendimas VAĮ 2 str. 5 d. prasme, todėl jo formai ir turiniui taikomi VAĮ 3, 10 str. įtvirtinti reikalavimai, būtent – įstatymo viršenybės, išsamumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir proporcingumo principas.

Atsakovė skundžiamame sprendime (Rašte) privalėjo paisyti AIEĮ 22 str. 4 d. numatyto teisinio reguliavimo raidės, t. y. jog Konkursas organizuojamas, kai yra priimtas Nutarimas (o tai, kad jis yra priimtas net neginčijama), o ne tada, kai jis (ar atskiros jo nuostatos) yra įsigaliojęs. Kitaip tariant, Ministerija privalėjo laikytis įstatymo (AIEĮ) normų, atsižvelgti į tai, kai Nutarimo 1 ir 2 p. įsigaliojimo momentas neeliminuoja atsakovės pareigos veikti pagal įstatymą, nepakeisti jo nuostatų ir ne piktnaudžiauti savo diskrecijos teise (veikimas ultra vires), kadangi Ministerijos aktai ir sprendimai negali pakeisti įstatymo normų turinio ir sukurti naujų tokio pobūdžio elgesio taisyklių, kurios savo galia konkuruotų su įstatymo normomis ar joms prieštarautų.

2.5. Taip pat, pareiškėjos manymu, tai, kad atsakovė nepaisė aukščiau nurodytų ir jos veikloje privalomų laikytis teisinių imperatyvų, patvirtina ir ta aplinkybė, jog ji savavališkai sutapatino teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškiai atskiriamas teisės akto priėmimo (kartu ir / ar pasirašymo) ir teisės akto (jo dalies ar paskirų nuostatų) įsigaliojimo sąvokas, nurodydama, kad Nutarimo, kuris yra priimtas, 1 ir 2 p. įsigalios 2023 m. vasario 1 d., t. y. šiuo metu dar nėra įsigalioję. Taigi įstatymo leidėjo yra aiškiai numatyta, jog teisės akto (nagrinėjamu atveju – Nutarimo) priėmimas yra savarankiška teisėkūros stadija (Teisėkūros pagrindų įstatymo 2 str. 6 d., 4 str. 1 d. 4 p.), kuri neapima teisės akto (Nutarimo) ar jo dalies įsigaliojimo sąvokos. Toks Vyriausybės ar kito norminio teisės akto priėmimo ir įsigaliojimo sąvokų nesutapatinimas taip pat aiškiai seka ir iš konstitucinės jurisprudencijos.

2.6. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ministerija skundžiamame Rašte niekaip nepaaiškino, kodėl Vyriausybės priimto (AIEĮ 22 str. 4 d.) Nutarimo vėlesnis paskirų nuostatų įsigaliojimo momentas jai trukdo vykdyti administracinę procedūrą pagal galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. organizuoti Konkursą. Šie Rašto trūkumai suponuoja jo neatitikimą VAĮ įtvirtintiems administraciniam sprendimui taikomiems reikalavimams.

2.7. Nagrinėjama ginčo situacija absoliučiai pažeidžia teisinį tikrumą pareiškėjos atžvilgiu. Bendrovė, atsižvelgdama į AIEĮ nustatytą teisinį reguliavimą, pagrįstai tikėjosi, kad Ministerija imsis organizuoti Konkursą, o negalėdama pabaigti projekto, pareiškėja yra verčiama patirti realius finansinius nuostolius. Mano, kad atsakovė, nesilaikydama viešojo administravimo principų, ne tik formaliai taikė įstatymą, bet net ir formalų įstatymo taikymą suprato klaidingai. Atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) pabrėžia, jog teisinis tikrumas – tai valstybės valdžios institucijų pareiga užtikrinti, kad teisės normos, naujas teisinis reguliavimas bus numanomas, tikėtinas. Teisinio tikrumo principu, kuris susijęs su teisėtų lūkesčių apsaugos principu, reikalaujama, kad teisės normos būtų aiškios, tikslios ir nuspėjamo poveikio, ypač kai jos gali turėti neigiamas pasekmes.

2.8. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju ypatingai svarbi aplinkybė yra tai, jog nuo 2022 m. liepos 1 d. įsigalioja nauja AIEĮ redakcija, kuria iš esmės pakeičiama 22 str. 4 d., numatanti (i) teisę bet kuriam asmeniui, atitinkančiam 22 str. 11 d. 2 ir 3 p. nustatytus reikalavimus pateikti paraišką ir (ii) Ministerijos pareigą organizuoti Konkursą per 6 mėnesius nuo paraiškos gavimo dienos. Tai reiškia, kad faktiškai susiklosto situacija, kuomet, vadovaujantis Rašte pateiktu išaiškinimu, Bendrovė, pateikusi Paraišką pagal šiuo metu galiojantį aktualų teisinį reguliavimą, turėtų laukti iki 2023 m. vasario 1 d., nors tuo metu jau būtų įsigaliojusi nauja AIEĮ redakcija, keičianti pačią Konkurso tvarką. Akivaizdu, kad tokia situacija neproporcingai pažeidžia pareiškėjos teisėtus interesus.

2.9. Pareiškėja taip pat tvirtina, kad Bendrovė įsteigta 2002 m. ir veikianti daugiau nei 20 metų, yra atlikusi ženklias investicijas, orientuotas į projekto vystymą – savo lėšomis pagal galiojančius įstatymus yra atlikusi Baltijos jūros Lietuvos akvatorijoje galimybių poveikio aplinkai vertinimą (toliau – PAV). PAV dar 2022 m. buvo pratęstas ir galioja iki 2027 m. rugsėjo 23 d. Aplinkybė, jog Bendrovė yra atlikusi ženklią investiciją gaunant PAV, kas yra esminis dokumentas vykdant projektą, visų pirma, patvirtina, jog egzistuoja objektyvi galimybė nurodytoje teritorijoje Baltijos jūroje vystyti vėjo jėgainių projektą – šiuo atveju yra reikalingas Ministerijos sprendimas inicijuoti Konkursą, tačiau Ministerija, priimdama Raštą, tą daryti neteisėtai atsisakė.

Be kita ko, faktas, jog jau yra išduotas ir galiojantis PAV, leidžia įgyvendinti vėjo jėgainių projektą siūlomoje teritorijoje ženkliai greičiau, nei kitus numatomus projektus, sutaupant nuo 3 iki 5 metų.

2.10 Akcentuoja, kad skundžiamas Ministerijos Raštas, kuriuo atsisakoma organizuoti Konkursą, pažeidžia ir pačios valstybės interesus, nes yra ne tik trukdoma konkurencijai ir elektros energijos generacijos pajėgumų Lietuvos Respublikoje vystymui, bet ir remiamas brangios elektros energijos importas.

Tuo pačiu pabrėžia, kad šiuo atveju būtent yra susiklosčiusi situacija, kuomet Ministerija, turėdama teisės aktais numatytą pareigą organizuoti Konkursą pagal suinteresuotų subjektų (kaip šiuo atveju – pareiškėjos) paraišką, to nepagrįstai neatlieka.

2.11. Rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėja ir jos atstovai papildomai paaiškino, kad:

2.11.1. Nuo pat veiklos pradžios pareiškėja siekė inicijuoti vėjo jėgainių statybą Baltijos jūroje. Bendrovės iniciatyva 2003–2008 metais, aktyviai tarpininkaujant ir padedant Lietuvos Respublikos Vyriausybei, buvo vykdomas aktyvus raštiškas nuomonių ir galimybių plėtoti jūrinę vėjo energetiką apsikeitimas ir aptarimas, kurio metu buvo išsiaiškinta labiausiai (visuomenės ir valstybės interesų, statybos ir pasijungimo požiūriu) tokiai veiklai tinkama teritorija, taip pat nubrėžtos esminės vystymo ir plėtros gairės. 2004 m. Europos Sąjungos iniciatyva Lietuvos teritoriniuose vandenyse įsteigiamas Baltijos jūros talasologinis draustinis Natura2000. Po intensyvių derybų buvo sutarta nurodyto parko ribas nustatyti iki 20 m gylio izobatos, neapimant numatytos vėjo jėgainių parko teritorijos, iš esmės išspręsta aplinkosauginė rizika.

2.11.2. 2006 m. birželio 6 d. pareiškėja taipogi gavo naujas techninės sąlygas 85 MW galios parko pajungimui. Taip pat kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę su prašymu suteikti projektui nacionalinės svarbos objekto statusą. Pastaroji atsakė, jog toks statusas galėtų būti suteiktas atlikus PAV, tačiau iš esmės yra perteklinis. Todėl 2007 m. pareiškėja pradėjo rengti PAV programą. Ją rengiant pakartotinai buvo kreiptasi į visas suinteresuotas institucijas dėl vėjo jėgainių parko atviroje jūroje statybos. Tais pačiais metais buvo gautos nuomonės / pozicijos, kurios iš esmės neprieštarauja ankstesnėms – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija pateikė nuomonę, kad vėjo jėgainių parko jūroje statybos projektą būtų tikslinga įgyvendinti kartu su Lietuvos-Švedijos elektros tinklų sujungimo projektu. Aptariamais metais buvo parengta ir PAV programa, kuri 2008 m. buvo suderinta su visomis suinteresuotomis institucijomis.

2.11.3. Pareiškėja 2009 m. pradėjo ir iki 2017 m. vykdė PAV tyrimus pagal programoje numatytas apimtis. 2015 m. Lietuvos Respublikos bendrasis planas buvo papildytas jūrine dalimi, kurioje nurodyti plotai, kur galima statyti vėjo jėgaines. Bendrovės tyrinėjama teritorija pateko į Lietuvos Respublikos bendrojo plano numatytus plotus jūrinės vėjo energetikos plėtrai. Atitinkamai pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog kadangi Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai yra patvirtinti (jūrinės dalies apimtyje) ir yra palankūs pareiškėjai, baigusi PAV procedūras, ji turės teisę iškart kreiptis dėl konkurso inicijavimo, nes bus tenkinamos abi AIEĮ nurodytos sąlygos, kurios yra būtinos konkurso iniciavimui. Sulaukusi, kai Vyriausybė parengė teisės aktus, susijusius su spec. planu ir patį spec. planą jūrinės teritorijos vėjo energetikai vystymui, pareiškėja kreipėsi dėl konkurso iniciavimo, nes pati turėjo galiojantį PAV (2022 m. pratęsė turimos PAV ataskaitos galiojimą iki 2027 m.), tačiau atsakovė, atsakydama į pareiškėjos 2022 m. balandžio 6 d. Paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje, Ministerija atsisakė tai padaryti.

2.11.4. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šiai bylai aktuali situacija pažeidžia teisinį tikrumą pareiškėjos atžvilgiu, nes pareiškėja, atsižvelgdama į AIEĮ nustatytą teisinį reguliavimą, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė imsis organizuoti Konkursą, o negalėdama pabaigti projekto, Bendrovė patiria realius finansinius nuostolius (tiesioginius ir netiesioginius).

2.12. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovai skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde ir rašytiniuose paaiškinimuose pateiktais argumentais.

3. Atsakovė Ministerija atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:

3.1. Ministerija, manydama, jog ji pareiškėjos ginčijamame Rašte teisėtai ir pagrįstai atsisako organizuoti Konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal pareiškėjos Paraišką, laikosi pozicijos, kad Raštas atitinka VAĮ nurodytiems reikalavimams, formai ir turiniui:

3.2.1. Pareiškėja savo skundą nepagrįstai grindžia argumentais, kad Ministerija nepaisė jos veikloje privalomų laikytis teisinių imperatyvų ir atsakovė savavališkai sutapatino teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškiai atskiriamas teisės akto priėmimo (kartu ir / ar pasirašymo) ir teisės akto (jo dalies ar atskirų nuostatų) įsigaliojimo sąvokas. Pabrėžia, kad Ministerija, pagal kompetenciją išnagrinėjusi teisės aktus, pagrįstai Bendrovę informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti Konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW.

Pažymi, kad Rašte nurodyto Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d.

3.2.2. Taip pat prieštarauja pareiškėjos pozicijai, kad atsakovė skundžiamame Rašte niekaip nepaaiškino, kodėl Vyriausybės priimto (AIEĮ 22 str. 4 d.) Nutarimo vėlesnis paskirų nuostatų įsigaliojimo momentas jai trukdo vykdyti administracinę procedūrą pagal galiojantį teisinį reguliavimą, t. y. organizuoti Konkursą.

3.3. Paaiškina, kad Ministerija, vadovaudamasi galiojančiu teisiniu reguliavimu, surašė skundžiamą Raštą, kuris atitinka VAĮ įtvirtintiems administraciniam sprendimui taikomiems reikalavimams. Atsakovė, pateikdama subjektyvias aplinkybes, nesivadovauja galiojančiais teisės aktais. Ministerija, priimdama sprendimą (pateikdama Raštą pareiškėjai) vadovavosi teisės aktais, priešingi jos veiksmai būtų laikomi veikimu ultra vires (viršijant įgaliojimus).

3.4. Mano, kad skundžiamas Raštas yra pagrįstas, motyvuotas, jį priimant nebuvo padaryta materialinės ar procesinės teisės pažeidimų, taip pat nebuvo nukrypta nuo Lietuvos teismų formuojamos praktikos, todėl jis turėtų būti paliktas galioti.

3.5. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Pareiškėja 2022 m. balandžio 6 d. pateikė Ministerijai Paraišką inicijuoti Konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

4.2. Ministerija, atsakydama į Paraišką, pateikė skundžiamą Raštą (atsakymą), kuriame nurodoma, kad vadovaujantis AIEĮ 22 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Leidimai naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami konkurso būdu. Konkursas organizuojamas ir leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas ne anksčiau negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis AIEĮ statymo 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija konkursą privalo organizuoti per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms. Ministerija taip pat Rašte informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW. Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d.

4.2.1. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Ministerija Rašte informavo, kad kol nėra įsigaliojusios Nutarimo reikalingos nuostatos, konkursai dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje nėra organizuojami. Įvertinusi tai, Ministerija Rašte nurodė, kad Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką, šiuo metu organizuoti neturi teisės.

5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat dėl įpareigojimo organizuoti Konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal Bendrovės pateiktą Paraišką.

6. AIEĮ 22 straipsnio 2, 3 ir 4 d. numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis (dalys) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai naudojama (naudojamos) tik turint Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą leidimą. Leidimai naudoti jūrinės teritorijos dalį (dalis) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išduodami konkurso būdu. Konkursas organizuojamas ir leidimas plėtrai ir eksploatacijai išduodamas ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl jūrinės teritorijos dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis AIEĮ 22 straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Vyriausybės įgaliota institucija konkursą privalo organizuoti per 6 mėnesius nuo paraiškos organizuoti konkursą gavimo dienos numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“, kurio 1 punktu nustatyti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalis, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, ir šių elektrinių įrengtoji galia (1 priedas). Šio nutarimo 2 punktu nustatytos Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalies, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, ribos (2 priedas) (2 punktas). Minėto Nutarimo 3 punktu nustatyta, kad šio nutarimo 1 ir 2 punktai įsigalioja 2023 m. vasario 1 d.

7. Teismas pažymi, kad pareiga motyvuoti administracinį sprendimą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti administracinio sprendimo motyvai. Pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022 ir kt.).

8. Nagrinėjamo ginčo kontekste, be kita ko, akcentuotina, kad Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Gero administravimo principas suponuoja taip pat tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013).

Taigi šiuo atveju tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, o ginčui persikėlus į teismą, apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, kad teismas galėtų visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

9. Pareiškėja nesutinka su atsakove ir jos padaryta išvada, jog šiuo metu ji neturi teisės organizuoti Konkurso. Mano, kad Konkursas organizuojamas, kai yra priimtas Nutarimas, o ne tada, kai jis (ar atskiros jo nuostatos) yra įsigaliojęs. Atsakovė su tuo nesutikdama, tvirtina, kad Rašte nurodyto Nutarimo 1 ir 2 punktai, kuriuose nurodyta tiksli teritorija, skirta atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, jos ribos ir tikslinga plėtoti elektrinių įrengtoji galia, įsigalioja nuo 2023 m. vasario 1 d., todėl Ministerija pagrįstai Bendrovę informavo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė Nutarimu nustatė jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti Konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs ginčijamo Tarnybos Rašto (sprendimo) turinį, daro išvadą, kad toks Raštas (sprendimas) neatitinka nurodytų reikalavimų ir surašytas ydingai. Šiuo atveju atsakovė nepateikė aiškių ir pakankamų motyvų, kokios priežastys turėjo įtakos Rašto dėl Konkurso dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 5 d. paraišką organizavimo atsisakymo. Visų pirma, atsakovė nevertino, ar Paraiškoje siūloma teritorija Baltijos jūroje, dėl kurios pareiškėja prašo inicijuoti Konkursą ir kuriose ji atliko PAV tyrimus, net neapima (nepatenka) į Nutarimu nustatytos Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų. Kaip galima spręsti iš teisminio nagrinėjimo metu teiktų paaiškinimų (ypač liudytoja apklaustos atsakovės darbuotojos J. J. paaiškinimų) Paraiškoje nurodyta teritorija galimai nepatenka į Nutarime nurodytą teritoriją. Taigi ginčijamame Rašte pateiktos teisės aktų normos ir Nutarimo nuostatos nėra susietos su konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nepakankamai atskleidžia, kokios konkrečiai aplinkybės turėjo įtakos Ministerijos išvadai, kad Ministerija Konkurso pagal Bendrovės pateiktą Paraišką neturi teisės organizuoti. Taigi, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, nagrinėjamoje byloje, be kita ko, yra būtina įvertinti Bendrovės Paraišką, ar pareiškėjos prašoma teritorija vis tik patenka ar / nepatenka į Rašte minimame Nutarime 2 priede pateiktos teritorijos ribas. Tokiu atveju atsakovė turi pareigą pareiškėjos 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje išnagrinėti iš naujo bei įvertinusi Paraiškoje pateiktą situaciją, priimti atitinkamą sprendimą, kuris atitiktų Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus.

10. Dėl pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Ministeriją organizuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje pagal UAB „AVEC“ 2022 m. balandžio 5 d. paraišką, teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl ko paprastai negali įpareigoti viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o gali tik pavesti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis byloje Nr. A-1150-502/2018). Šiuo atveju ginčas dėl vilkinimo atlikti veiksmus nevyksta. Taigi toks skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes, panaikinus skundžiamą Raštą, teismas gali tik įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. iš naujo iš nagrinėti paraišką, ką šiuo atveju ir padarė.

11. Dėl pareiškėjos prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas akcentuoja, kad pareiškėjai priteistina ½ sumokėto 22,50 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkintas iš dalies – 11,25 Eur. Tačiau pareiškėja nėra pateikusi detalaus savo patirtų išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo (ABTĮ 41 str. 1 dalis), kuris turi būti pateiktas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl nesant pateiktų įrodymų, toks prašymas negali būti tenkinamas dėl kitų jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVEC“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos 2022 m. gegužės 6 d. raštą Nr. 3-733.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVEC“ 2022 m. balandžio 6 d. pateiktą paraišką inicijuoti konkursą dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijos gamybai Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „AVEC“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tenkinti iš dalies, priteisiant 11,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.