Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi O. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), neteisto, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 214²⁷ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. C. 2015-07-28, 11:45 val., Gariūnų 68, Vilniuje, prekybos vietoje, neturėdamas prekių ženklo savininko leidimo, pateikė realizuoti priklausančius Vokietijos įmonei „Hugo Boss Trademark management GMBH & CO KG“ kvepalus su žymenimis „Hugo Boss“ (2 vnt.), Italijos įmonei „Gianni Versace SPA“ kvepalus su žymenimis „Versace“ (1 vnt.), JAV įmonei „Calvin Klein Trademark trust“ kvepalus su žymenimis „Calvin Klein“ (1 vnt.). Šiais savo veiksmais O. C. pažeidė 2000-10-10 Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 38 str. 2 d. 2 p. ir padarė ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas O. C. teismo posėdyje kaltę pilnumoje pripažino, gailėjosi, paaiškino, kad taip pasielgė dėl namuose esančios sunkios materialinės padėties, pateikė pažymą apie tai, kad jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo iilgai stovimo darbo. Jis prašo leisti sumokėti baudą dalimis.

ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė už prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, laikymą ar gabenimą, siekiant turtinės naudos. Prekių ženklų naudojimosi tvarką nustato specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymas. Iš šio įstatymo 38 straipsnio išplaukia bendroji nuostata, jog įregistruoto ženklo savininkas turi išimtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti šį ženklą, taip pat jam tapatų ar klaidinančiai panašų ženklą ir pan. Įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog ženklo savininkas gali uždrausti siūlyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes išleisti jas į rinką arba tuo tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, taip pat siūlyti bei teikti juo pažymėtas paslaugas. Taigi, apibendrinant, darytina išvada, jog asmuo, komercinėje veikloje naudodamas svetimą prekės ženklą, disponuodamas šiuo ženklu pažymėtomis prekėmis, turi turėti šio prekės ženklo savininko leidimą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarimas Nr. A2.11.-2621-957/2015).

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalyje, faktinės aplinkybės bei O. C. kaltė, įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, įrodyta byloje surinkta medžiaga. Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad prekybos vietoje O. C. neturėjo kvepalų „Hugo Boss“, „Bvlgari“, „Versace“, „Armani“, „Calvin Klein“ įsigijimo dokumentų bei verslo liudijimo. Taigi, įrodyta, kad O. C. kvepalais prekiavo. Fotonuotraukose užfiksuotos protokole pažymėtos prekės. 2015-11-11 nutarimu perduoti saugojimui protokole nurodyti 2015-07-28 paėmimo protokolu paimti kvepalai į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus Daiktinių įrodymų saugyklą. 2015-09-22 specialisto išvadoje Nr. 150464LT-01 nurodyta, kad protokole nurodytų kvepalų apipavidalinimas neatitinka teisėtų gamintojo keliamų reikalavimų ir šios prekės pažymėtos registruotais prekių ženklais be prekių ženklų savininkų leidimo. Akivaizdu, kad tokiu dideliu kvepalų kiekiu prekybos vietoje buvo disponuojama ne asmeninio vartojimo, o komerciniais, t.y. pardavimo, tikslais, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz.: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. A2.11.-5452-549/2013). O. C. teiginys, kad kepalus pirko Gariūnų turgavietėje pas nepažįstamą pardavėją, o apie tai, kad kvepalai neoriginalūs ir jų laikyti prekybos vietoje negalima, nežinojo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad, kaip jau anksčiau minėta, O. C. ne laikė kvepalus prekybos vietoje, o jais prekiavo, taigi, jis verslininkas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.4 str. 2 d.), jam taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai, todėl jis turėjo pasidomėti prekės ženklų savininkų leidimų buvimu. Taigi, šie minėti byloje surinkti faktiniai duomenys sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą.

Išdėstytos aplinkybės rodo, kad O. C. atliko priešingą teisei (ATPK 214²⁷ straipsnio 1 daliai), kaltą veikimą, kadangi prekes, neteisėtai pažymėtas svetimu prekių ženklu, laikė siekiant turtinės naudos, už kurį ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę. Administracinėn atsakomybėn trauktinas O. C., kadangi iki administracinio teisės pažeidimo padarymo jam sukako šešiolika metų.

Administracinė nuobauda O. C. gali būti skiriama, kadangi šio nutarimo priėmimo dieną nuo teisės pažeidimo padarymo dienos nėra praėję šešeri mėnesiai (ATPK 35 straipsnio 1 dalis). O. C. skirtina administracinė nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybę teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį (žemiausia prekių rinkos kaina ženkli, 144, 47 Eur), taip pat į O. C. asmenybę – administracine tvarka baustas keliskart už įvairius administracinius teisės pažeidimus, taip pat ir už ATPK 214¹⁰ straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, LITEKO duomenimis, buvo teistas pagal BK 192 str. 1 d., taigi, tokio pobūdžio pažeidimus jis daro sistemingai. O. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta ATPK 31 str. 1 d. 1 p.. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių nustatytų faktinių duomenų pagrindu teismas sprendžia, kad pagrindo pritaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra, o administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti O. C. paskyrus už ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą minimalią ATPK 214²⁷ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 straipsnio 4 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutarė:

pripažintiO. C. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 214²⁷ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 289 Eur dydžio baudą su prekių, neteisėtai pažymėtų svetimu prekių ženklu, konfiskavimu.

Tenkinti prašymą ir leisti baudą sumokėti dalimis, t. y. per 10 mėn, kas mėnesį mokant po 28, 90 Eur., galutinai baudą sumokėti iki 2016 m. spalio 30 d.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001, ROIK 15053101513, Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.