Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-190/2014

Teisėja Danutė Mickevičienė Teisminio proceso Nr. 1-12-1-01023-2013-7

2014 m. vasario 10 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir kaltinamajam A. M. paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu iš A. M. konfiskuota 520 Lt (penki šimtai dvidešimt litų), kurie įgyti pardavus įgytą nusikalstamu būdu turtą.

Šiuo nuosprendžiu nuteistas ir J. B., tačiau apeliacinis skundas jo atžvilgiu negautas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad įgijo turtą, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu, t.y. jis 2013-03-27 apie 3 val., prie Krokuvos g. 39 namo, Vilniuje, iš J. B. nupirko už 500 litų planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy tab2“, žinodamas, kad J. B. minėtą kompiuterį pagrobė iš buto, esančio Krokuvos g. 39-7, Vilniuje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Skirdamas bausmę A. M., pirmosios instancijos teismas įvertino Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių reikšmę, t. y. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę ir nurodė bausmės skyrimo motyvus.

A. M., būdamas pakankamai jauno amžiaus, teistas keturis kartus už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai bei už savanaudiškus turtinius nusikaltimus (b.l. 53-65), taip pat baustas administracine tvarka (b.l. 46-49). Tai, kad A. M. ir vėl nusikalto rodo, kad jis jokių išvadų iš ankstesnių teistumų ir jam paskirtų bausmių nepadarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis įstatymų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik A. M. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir skirdamas bausmę į tai atsižvelgė. Taip pat skundžiamame nuosprendyje įvertinta ir ta aplinkybė, jog apeliantas dirba.

Apeliaciniame skunde A. M. teigia, jog jis augina ketverių metų dukrą, tačiau Gyventojų registro pažyma nepatvirtina duomenų apie jo tėvystę, nes iš jos matyti, kad jis vaikų neturi, o tai pagrindžiančių dokumentų skundą nagrinėjančiam teismui apeliantas nepateikė. Be to, net ir esant šiai nurodytai aplinkybei teisingai, tai, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nėra pakankamas pagrindas mažinti nuteistajam paskirtą baumę.

Pirmosios instancijos teismo A. M. paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kolegijos vertinimu, negali būti pripažinta per griežta, nes ji ženkliai maženė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, be to, paskirtoji bausmė, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, buvo dar sumažinta vienu trečdaliu.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, sankcijoje nurodytą laisvės atėmimo bausmės dydį ir nuteistojo asmenybę, konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu A. M. paskyrė teisingą bausmę, kuri savo dydžiu atitinka jo asmenybės ir veikų pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytais motyvais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.