Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 254 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams; pagal BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir nustatyta galutinė bausmė – septyneri metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 9 val., būdamas R. Š. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), po išgertuvių su nukentėjusiuoju R. Š. , šiam užmigus, iš buto pagrobė 3 000 Lt vertės televizorių „LG LED“, 2 129 Lt vertės kompiuterį „Samsung“, 100 Lt vertės 3 m ilgio kompiuterio kabelį, 80 Lt vertės atmintuką „Kingston“ (16GB), 200 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 2323“, 300 Lt, kompiuterio krepšį su kompiuterio pele, bendros 55,20 Lt vertės. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, pagrobtus daiktus sudėjo į R. Š. priklausantį 18 500 Lt vertės automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) namo kieme, ir jį pagrobė, tuo R. Š. padarydamas bendrą 24 364,2 litų turtinę žalą.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad pagrobė didelį kiekį šaudmenų, t. y. 2011 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 9 val., iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo pagrobdamas R. Š. priklausantį automobilį AUDI A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagrobė jame buvusią metalinę dėžę su dideliu kiekiu šaudmenų – 15 vnt. 16-o kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinių, skirtų „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams.

V. J. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno didelį kiekį šaudmenų, t. y.: 2011 m. rugsėjo 19 d., laikotarpiu nuo 8 val. iki 9 val. ir iki 2011-09-19 14 val. laikė ir gabeno taksi automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Palangos miesto į Vilnių didelį kiekį šaudmenų – 15 vnt. 16-o kalibro lygiavamzdžių medžioklinių šautuvų šovinių, skirtų „B“ ir „C“ kategorijų šaunamiesiems ginklams.

Teismo posėdžio metu nuteistasis V. J. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam V. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamų įvykių, nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sudėties, jo kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 str. 2 d., BK 254 str. 2 d., BK 253 str. 2 d., pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais, ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis.

Taip pat, apygardos teismas nuteistajam V. J. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė tinkamas bausmes bei teisingai jas subendrino ir paskyrė tinkamą subendrintą galutinę bausmę, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo V. J. apeliaciniame skunde.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V. J. už padarytas nusikalstamas veikas bei jas bendrindamas, šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis V. J. padarė du sunkius nusikaltimus (BK 254 str. 2 d., BK 253 str. 2 d.) ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 178 str. 2 d.). Kaip asmenybė nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, anksčiau teistas vienuoliką kartų, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus. Nustatyta nuteistojo V. J. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido, civilinio ieškinio byloje nepareiškė. Nuteistojo V. J. atsakomybę sunkiančių aplinkybių nenustatyta. Kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir faktines bylos aplinkybes, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., BK 254 str. 2 d., BK 253 str. 2 d., padarymą nuteistajam V. J. teisingai paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė žymiai mažesnius negu baudžiamojo įstatymo sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai. Taip pat, tinkamai subendrino bausmes ir paskyrė tinkamą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nepažeisdamas BK 63 str. 5 d. 1 p. nuostatų.

Taigi, nuteistajam V. J. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, jos rūšis ir dydis atitinka BK VIII skyriuje numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei bausmių skyrimo taisykles ir nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima nuteistajam V. J. švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis V. J. apeliaciniame skunde ginčydamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės griežtumą nurodo, kad šių nusikalstamų veiksmų iš anksto neplanavo, nukentėjusysis R. Š. jam pretenzijų neturi. Tačiau, kaip matyti iš apygardos teismo nuosprendžio, teismas, skirdamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir jas bendrindamas, atsižvelgė į šiuos apeliacinio skundo argumentus, todėl apeliacinės instancijos teismas tais pačiais motyvais dar švelninti bausmės neturi įstatyminio pagrindo.

Taip pat, kolegijos manymu, nėra teisinio pagrindo nuteistajam V. J. už inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., BK 254 str. 2 d., BK 253 str. 2 d. ,skirti bausmes, mažesnes, nei numatyta šių baudžiamųjų įstatymų sankcijose, ko prašoma apeliaciniu skundu.

Baudžiamajame įstatyme numatyta galimybė kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę negu numatyta bausmė baudžiamajame kodekse už padarytą nusikalstamą veiką (BK 62 str., 54 str. 3 d.), tačiau, kolegijos manymu, šioje baudžiamojoje byloje, svarstant bausmės skyrimo klausimą, tokių aplinkybių nenustatyta.

Visų pirma kolegija konstatuoja, kad byloje nėra teisinio pagrindo vadovaujantis BK 62 straipsniu skirti nuteistajam V. J. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį bausmė gali būti švelninama tik tada, kai konstatuojama, kad egzistuoja šių sąlygų visuma: 1) asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (kasacinė nutartis Nr. 2K- 222/2011 ir kitos).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad nuteistasis V. J. būtų pats savo noru atvykęs į teisėsaugos institucijas ir pranešęs apie savo nusikalstamas veikas. Jo padarytos nusikalstamos veikos nustatytos ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Taigi nėra teisinio pagrindo vadovaujantis BK 62 straipsnio 1 dalimi skirti V. J. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir yra bent vienas iš šio straipsnio 2 dalies 1 - 6 punktuose numatytų alternatyvių aplinkybių. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį reikalaujama, kad būtų nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Be to, byloje turi būti nustatyta ir kitų pastarajame straipsnyje numatytų aplinkybių.Bylos duomenimis tokių aplinkybių nenustatyta. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo, vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-230/2010, 2K-476/2010, 2K-102/2011, 2K-128/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ar nuteistąjį V. J. , kurios leistų spręsti, kad jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, galėtų būti skirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė.

Nuteistojo V. J. skundo argumentai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, nukentėjusysis jam pretenzijų neturi, nelaikytini išimtiniais. Į šias aplinkybes atsižvelgta skiriant nuteistajam mažesnes bausmes, negu atitinkamo baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.