Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-05-20 · Byla Nr. ATP-188-282/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-02-09Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-05-20Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-20
Bylos Nr.
ATP-188-282/2015
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00129-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-188-282/2015Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00129-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.3; 50.9.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 20 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto S. Ž. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimo, kuriuo S. Ž. pripažintas kaltu ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį taikant ATPK 30¹ straipsnį, 721 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones 16 mėnesių;pagal ATPK 194 straipsnio 2 dalį 173 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinus, S. Ž. paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 721 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 16 mėnesių.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. sausio 31 d., 17 val. 32 min., (duomenys neskelbtini), kelias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) km vairavo „Opel Monterey“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,76 promilės ± 5%), automobiliu gabeno jam priklausančius ginklus bei šaudmenis, nuvažiavo nuo kelio į griovį (kelio ženklų, statinių ir transporto priemonių nesugadino). Tokiais savo veiksmais S. Ž. padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 194 straipsnio 2 dalyje, bei pažeidė 2002-01-15 Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu S. Ž. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą iš dalies pakeisti ir taikant ATPK 30¹ straipsnį neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba paskirti ją trumpam laikui. Teigia, kad nutarimo dalis dėl ATPK 30¹ straipsnio taikymo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes ATPK 30¹ straipsnio nuostatas teismas taikė formaliai, nepaisant byloje egzistavusių ir teismo konstatuotų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymą ribojančių aplinkybių. Teigia, kad nors teismas pripažino, jog vairuotojo teisių atėmimas jam (apeliantui) ilges­niam laikui būtų betarpiškai susijęs su ilgalaikiu negalėjimu atlikti žemės ūkio darbų, tačiau nemotyvuotai nusprendė priešingai – skyrė gana ilgam terminui bei protingumo principui akivaizdžiai prieštarau­jantį šios nuobaudos terminą, t. y. 16 mėnesių, kuris nors ir skiriasi nuo ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyto minimalaus termino (24 mėnesių), bet vis tiek sukels neadekvačias ypatingai neigiamas pasekmes tiek jam, tiek ir jo šeimai. Mano, kad šiuo atveju jam iš viso neturėjo būti taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas arba taikytas tik labai trumpam laiko­tarpiui.

Nurodo, kad jis vie­nas išlaiko šeimą ir du nepilnamečius vaikus, jo sutuoktinė nedirba ir negauna jokių pajamų, turi kreditorinių įsipareigojimų, charakterizuojamas teigiamai, jis verčiasi žemės ūkio veikla bei ūkininkauja, todėl žemės darbams su technika jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, be to, jo darbovietė AB „(duomenys neskelbtini)“ yra už 23 km nuo jo namų. Taip pat nurodo, kad dėl jo padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, nekilo jokių neigiamų padarinių, už panašaus pobūdžio administracinį teisės pažeidimą jis praeityje nebuvo baustas, neturi jokių galiojančių administracinių nuobaudų. Be to, yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis visiškai prisipažino padaręs pa­žeidimą bei dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Mano, kad šios jo nurodytos aplinkybės leidžia netaikyti jam teisės vairuoti transporto priemo­nes atėmimo arba taikyti tik labai trumpam laikotarpiui, ir tai tikrai neprieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei visuomenės interesas bus užtikrintas. Pastebi, kad teismas nutarime nesprendė ir neap­tarė net tik teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, bet ir to, kodėl visuomenės interesas negali būti užtikrintas netaikant ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos papildomos nuobaudos arba paskiriant ją tik labai trumpam lai­kui, pvz. tik keliems mėnesiams. Pastebi, kad minėtas 16 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, kaip ir 24 mėnesių terminas, skaičiuojant jį nuo nutari­mo priėmimo dienos, iš esmės apima tą patį dviejų šiltųjų metų se­zonų laikotarpį, todėl jis negalės ūkininkauti ir verstis žemės ūkio veikla ma­žiausiai dvejus metus, neturės kuo nu­vykti į darbą, kadangi joks transportas iki darbo vietos nuo jo namų nekursuoja, todėl jam ir jo šeimai (taip pat jo nepilnamečiams vaikams) grėsmė neturėti pakankamai pajamų pragyvenimui lieka irgi tokiam pačiam terminui. Mano, kad pažeidimu, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, nepadarė tiek žalos, tiek blogio, kad dėl to turėtų netekti darbo, sužlugtų jo žemės ūkio veikla, verslas, kad ilgą laiką jo nepilnamečiai vaikai turėtų jausti nepriteklių. Teigia, kad vien šio pažeidimo padarymas jam turėjo įtakos, jis padarė išvadas. Mano, kad skundžiamu nutarimu jam paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 16 mėnesių neatitinka proporcin­gumo reikalavimo. Dėl to mano, kad teismas pažeidė tiek ATPK 30¹ straipsnio taikymo sąlygas, aukštesnių teismų (t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo) bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus šios teisės normos taikymo klausimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti, arba panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą – paskirti griežtesnę nuobaudą, t. y. atimti teisę vairuoti transporto priemones nuo 24 iki 36 mėn. Teigia, kad teismas priėmė objektyvų, teisiškai motyvuotą ir pagrįstą nutarimą, tačiau S. Ž. paskyrė akivaizdžiai per švelnią administracinę nuobaudą, kadangi ATPK 124 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatyta bauda nuo 579 iki 868 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Nurodo, kad S. Ž. apeliacinio skundo argumentai dėl teisės vairuoti transporto priemones neatėmimo yra nepagrįsti, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pasisakęs, jog asmens darbas ar veikla, susijusi su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N14-2082/2006, Nr. N1-1524/2007; Nr. N3-34/2007; Nr. N1-413/2007). Teigia, kad S. Ž., žinodamas apie vairuotojo pažymėjimo svarbą, privalėjo labiau jį vertinti ir nepažeidinėti įstatymų, o dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės – darbo praradimas, šeimos išlaikymas, negalėjimas vykdyti ūkinės veiklos – savaime nesudaro pagrindo neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba jį sutrumpinti, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui sukelia tam tikras pasekmes. Teigia, kad asmuo, kuris būdamas neblaivus, nuvažiuoja nuo kelio ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nesukelia tam tikrų pavojingų ir sunkių pasekmių, turėtų būti nubaustas kuo griežčiau, nes administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, tiek pats teisės pažeidėjas tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio administracinį teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Teigia, kad šiuo atveju nemalonūs, nepalankūs nubaustam asmeniui padariniai yra būtina sąlyga, nes kitu atveju, nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Pastebi, kad teismas pritaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir S. Ž., padariusiam vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, paskyrė švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl, norint užtikrinti administracinei nuobaudai keliamus tikslus, tikslinga paskirtąją nuobaudą griežtinti, o ne švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu S. Ž. nubaustas už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir ATPK 194 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymą. Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra ir teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus.

Apeliaciniame skunde keliamas tik pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nes apeliantas mano, jog teismas nepagrįstai jam paskyrė papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 16 mėnesių.

ATPK 126 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) neblaivumo laipsnis, užtraukia baudą vairuotojams nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 3 metų. Taigi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. Ž., vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirta nuobauda – bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 16 mėnesių terminui.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama.

Aplinkybė, jog S. Ž. prisipažįsta bei nuoširdžiai gailisi dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padaryto, buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos matyti, kad S. Ž. 2004-11-03 buvo baustas pagal ATPK 124 straipsnio 2 dalį už greičio viršijimą, tačiau baustumas už šį pažeidimą yra išnykęs, po šio pažeidimo padarymo, per dešimt metų S. Ž. naujų teisės pažeidimų nepadarė. Dėl to laikoma, kad apeliantas administracine tvarka nebaustas. Šios paminėtos aplinkybės ir tai, kad S. Ž. anksčiau nebuvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, leidžia pagrįstai manyti, kad apelianto padarytas teisės pažeidimas, už kurį jis nubaustas skundžiamu nutarimu, yra atsitiktinis.

Taip pat iš bylos matyti, kad S. Ž. yra vedęs, augina mažamečius vaikus ir išlaiko nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos. Iš VĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2015-02-02 patikto medicinos dokumentų išrašo matyti, kad apelianto sūnus E. Ž. serga, jam diagnozuotas rinitas, specifinis judesių raidos sutrikimas, alerginė bronchų astma. Taip pat byloje yra duomenų, kad S. Ž. dirba, ūkininkauja, jo sutuoktinė A. Ž. šiuo metu nedirba (24 b. l.). S. Ž. tiek darbdavio AB „(duomenys neskelbtini)“, tiek ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnijos seniūno charakterizuojamas teigiamai (25, 53 b. l.). Šios paminėtos aplinkybės apeliantą teigiamai apibūdina. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visas paminėtas teigiamai S. Ž. apibūdinančias aplinkybes ir dėl to jo atžvilgiu taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei paskyrė mažesnę papildomą nuobaudą nei numatyta sankcijoje. Tenkinti apelianto skundą ir dar labiau sušvelninti jam paskirtą papildomą nuobaudą arba iš viso jos neskirti nėra pagrindo, nes S. Ž. girtumas vairuojant viršijo leistiną normą net 4 kartus, dėl girtumo nuvažiuodamas nuo kelio, ir tai rodo didelį jo veikos pavojingumą, kadangi žalos nepadarė tik atsitiktinumo dėka. Tokios apelianto veikos aplinkybės rodo, kad S. Ž. šiurkščiai pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam.

Tai, kad apeliantui praradus teisę vairuoti transporto priemones, jis negalės ūkininkauti, nuvykti į darbą AB „(duomenys neskelbtini)“, jo šeima patirs nepriteklių, apygardos teismo vertinimu, nėra aplinkybės, leidžiančios dar labiau švelninti paskirtą nuobaudą. S. Ž. užsiimdamas veikla, kuriai atlikti reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes, t. y. numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui, šeimos turtinei padėčiai. Pastebėtina, kad S. Ž., kaip ūkininkas, turi teisę samdyti darbuotojus, kurie, turėdami teisę vairuoti transporto priemones, galės padėti jam ūkininkauti. Be to, pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.

Pažymėtina, kad apeliantas praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, gali kreiptis į apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (ATPK 329 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą S. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, skirdamas apeliantui nuobaudą pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tinkamai taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, ir jam paskirta nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šį pirmosios instancijos teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė