Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka apeliacinėje byloje pagal ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės SKIPTON INVEST LLP apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal minėtos ieškovės ieškinį atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei Ūkio bankui, A. Ž., M. A. ir M. V. dėl žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – draudimo kompanija Dual Corporate Risks Limited.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė Jungtinės Karalystės įmonė SKIPTON INVEST LLP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti 1 199 711,76 Eur nuostolius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas iš solidarių atsakovų A. Ž., M. A. ir M. V. subsidiariai su atsakovu BAB Ūkio banku.Ieškovė ir AB Ūkio bankas 2013-01-17 sudarė paslaugų teikimo internetu sutartį, pagal kurią skubūs pavedimai turėjo būti atliekami tą pačią darbo dieną. Į ieškovės banko sąskaitą AB Ūkio banke LT187010000048603618, kurioje buvo 962000 JAV dolerių likutis, 2013-02-12 buvo pervestos 62 000 JAV dolerių ir 67 7000 JAV dolerių sumos, po šių operacijų pinigų likutis buvo 1 701 000 JAV dolerių. 2013-02-12 9 val. 56 min. ir 10 val. 23 min. ieškovė atliko du mokėjimų pavedimus 960 000 JAV dolerių ir 740 000 JAV dolerių sumoms į gavėjo LTD „Ekosalt“ (Ukraina) banko sąskaitą. Tą pačią dieną ieškovės vykdyti mokėjimo pavedimai buvo automatiškai sustabdyti ir atšaukti, kadangi ieškovės atžvilgiu buvo vykdytas sugriežtintas monitoringas pagal 08.02.04 Klientų rizikos, susijusios su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, valdymo tvarkos 16.4, 16.5 punktus ir 08.05.01 Kliento vykdomų piniginių operacijų monitoringo tvarkos 15.4.1 punktą. 2013-02-12 ieškovo pavedimus 960 000 ir 740 000 JAV dolerių sumoms sustabdė Banko Banktron sistemos filtras PPP_01, kuris stabdė visus išeinančius pavedimus, kurių suma buvo didesnė už 240 000 JAV dolerių. Ieškovė 2013-02-12 pateikė bankui mokėjimų pavedimo operacijas pagrindžiančius dokumentus, tačiau pastebėjo, kad minėtuose mokėjimų pavedimuose atsirado užrašai: „Pranešimas: 2013-02-12 17:57:40 dokumentas atšauktas V. S.“ ir „Pranešimas: 2013-02-12 17:57:45 dokumentas atšauktas D. S.“. Ieškovės inicijuoti mokėjimai nebuvo pradėti vykdyti, todėl nebuvo paskirstyti į jokias atsiskaitymų sistemas, šios sumos nuo ieškovės sąskaitos nurašytos nebuvo. Tai nebuvo padaryta, kadangi Lietuvos Banko Valdybos 2013-02-12 nutarimu Nr.03-29 „Dėl akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo)“ buvo paskelbtas AB Ūkio banko veiklos apribojimas (moratoriumas). AB Ūkio bankui apie paskelbtą moratoriumą tapo žinoma 2013-02-12 12 val. 57 min. Paskelbus AB Ūkio bankui moratoriumą, bankas nebegalėjo vykdyti mokėjimų nurodymų, kurie buvo pateikti iki moratoriumo paskelbimo. Ieškovė nurodė, kad jos banko sąskaita LT187010000048603618 buvo perkelta į AB ,,Šiaulių bankas“, o pinigų likutis joje buvo tik 131 625,20 JAV dolerių (348 227,63 Lt). AB Ūkio banke liko ieškovės neapdraustų lėšų likutis 1 569 374,80 JAV dolerių, kurių pagrindu AB Ūkio banko bankroto byloje buvo patvirtintas jos 1 199 711,76 Eur finansinis reikalavimas.Ieškovė pareiškė ieškinį buvusiems AB Ūkio banko valdymo organo nariams A. Ž., M. A. ir M. V. dėl žalos atlyginimo, nes, pasak ieškovės, jie netinkamai vykdė Lietuvos Respublikos teisės aktuose ir AB Ūkio banko įstatuose jiems nustatytas pareigas, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Ieškovė nurodo, kad atsakovas AB Ūkio bankas turėjo įvykdyti ieškovės 2013-02-12 atliekamus mokėjimų pavedimus, tačiau to nepadarė, nes nepagrįstai pritaikė sugriežtintą monitoringą ieškovės atžvilgiu ir neužbaigė mokėjimo pavedimų. Todėl jam taikytina sutartinė atsakomybė dėl tarp ieškovės ir atsakovės BAB Ūkio banko 2013-01-17 pasirašytos Paslaugų teikimo internetu sutarties, kurioje įtvirtinta banko pareiga tinkamai ir laiku įvykdyti mokėjimų pavedimus, pažeidimo bei deliktinė atsakomybė pagal generalinio delikto doktriną, pagal kurią atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Atsakovui BAB Ūkio bankui nepagrįstai sustabdžius ieškovės vykdytus mokėjimų pavedimus buvo ieškovei padaryta žala, kurią bankas privalo atlyginti, o atsakovai (fiziniai asmenys) ją turi atlyginti subsidiariai, nes jie nulėmė banko negalėjimą atsiskaityti su ieškove.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovams iš ieškovės 9 255,59 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog AB Ūkio bankas, 2013-02-12 ieškovei vykdant 960 000 JAV dolerių ir 740 000 JAV dolerių pavedimus, nepagrįstai taikė sugriežtintą monitoringą. Teismas nustatė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nepriklausomai nuo finansinių operacijų dydžio finansų įstaigos privalo nuolat stebėti ir kontroliuoti klientų vykdomas operacijas naudojantis pinigų plovimo prevencijos priemonėmis (Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 9 d., 14 str. 1 d.). Minėtų įstatymo nuostatų ir susijusių teisės aktų įgyvendinimui AB Ūkio banke veikė klientų vykdomų piniginių operacijų monitoringo sistema, kuri automatiškai pagal atskirus požymius stabdė potencialiai įtartinas operacijas. Kadangi 2013-02-12 gauti abu ieškovės mokėjimo nurodymai buvo didesni nei 240 000 JAV dolerių ir atitiko mokėjimo sumos skaidymo požymį, AB Ūkio banke veikusi monitoringo sistema juos automatiškai sustabdė. Ieškovei pagal Kliento vykdomų piniginių operacijų monitoringo tvarkos 13-15 punktų reikalavimus buvo taikytas sugriežtintas monitoringas, nes ji yra užsienio juridinis asmuo, kurio veikla nesusijusi su Lietuvos Respublika, be to, ieškovė buvo naujas AB Ūkio banko klientas, o pinigų gavėjas – užsienio fizinis asmuo. Abu ieškovės atlikti mokėjimo nurodymai buvo itin didelėmis pinigų sumomis ir jos atitiko mokėjimo sumos skaidymo požymį. Sugriežtinto monitoringo taikymas tokio kliento atžvilgiu atitiko ir Vyriausybės 2008-09-24 nutarimu Nr. 942 patvirtintų kriterijų, kuriais vadovaujantis klientas laikomas keliančiu mažą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, ir kriterijų, kuriais vadovaujantis laikoma, kad yra didelė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmė, sąrašo 2.7 p. bei 2.9 p. nuostatas. Sustabdžius ieškovės mokėjimų nurodymus nedelsiant buvo kreiptasi į klientą dėl mokėjimo nurodymų operacijas pagrindžiančių dokumentų pateikimo. Klientui pateikus dokumentus (anglų ir rusų kalbomis), toliau vyko mokėjimų nurodymų patikrinimas, nes vien duomenų pateikimo faktas savaime nepanaikina pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo rizikos bei įtartinumo. Pagal tarp šalių sudarytą paslaugų teikimo internetu sutarties 26 punktą labai skubūs pavedimai tarptautine valiuta turėjo būti įvykdyti tą pačią banko darbo dieną, jeigu gauti iki 14.30 val. Ieškovės mokėjimo nurodymai buvo pateikti vykdyti 2013-02-12 iki 14.30 val., tokie mokėjimo nurodymai turėjo būti įvykdyti iki 2013-02-12 darbo dienos pabaigos. Šie ieškovės mokėjimo nurodymai būtų įvykdyti laiku, jei AB Ūkio bankui 2013-02-12 apie 13 val. nebūtų paskelbtas moratoriumas, kuris reiškė banko veiklos sustabdymą (įskaitant ir bet kokių finansinių paslaugų teikimą) ir valdymo organų narių įgaliojimų netekimą. Todėl teismas sprendė, kad atsakovas BAB Ūkio bankas paminėtos paslaugų teikimo internetu sutarties nuostatų 2013-02-12 nepažeidė, tą dieną susiklosčiusi situacija (Lietuvos banko paskelbtas moratoriumas, Ūkio banko valdymo organų atšaukimas iš pareigų) lėmė tai, kad ieškovės pateiktų mokėjimų nurodymų vykdymas ir jų atžvilgiu taikytas monitoringas buvo sustabdyti dar nepasibaigus banko darbo dienai. Atsižvelgdamas į tai, teismas pripažino, kad atsakovai nėra kalti dėl ieškovės nurodytos žalos, priešingai, pasak teismo, atsakovai laikėsi teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, kad ieškovė nenurodė nė vieno konkretaus neteisėto atsakovų – buvusių banko vadovų – veiksmo ar konkrečių pareigų nevykdymo ieškovės atžvilgiu. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad AB Ūkio bankas 2013-02-12 negalėjo įvykdyti ieškovės 960 000 JAV dolerių ir 740 000 JAV dolerių piniginių pervedimų dėl lėšų stokos. Ieškovės nurodyti pavedimai nebuvo atlikti dėl Lietuvos banko paskelbto moratoriumo, o ne dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad buvo galima kur kas anksčiau sustabdyti banko veiklą ir išvengti didesnės žalos, jeigu atsakovai (fiziniai asmenys) būtų tinkamai vykdę jiems, kaip juridinio asmens vadovams, keliamą ir teismų praktikoje pripažįstamą pareigą veikti įmonės ir jos kreditorių interesais. Bankas ir jo vadovybė, nėra laisvi pasirinkti – stabdyti ar ne savo veiklą ir kada tokius stabdymo veiksmus atlikti, nei bankas, nei banko vadovybė pati nesprendžia dėl bankroto inicijavimo; šiam veiksmui bet kuriuo atveju reikalinga priežiūros institucijos Lietuvos banko iniciatyva arba atitinkama pastarosios išvada. Taigi AB Ūkio bankas ir jo vadovai neturėjo diskrecijos teisės savo nuožiūra spręsti nei dėl banko veikos stabdymo ar nutraukimo, nei dėl pavedimų vykdymo ar stabdymo. Teismas sprendė, kad ieškovės nurodytos galimos žalos jai atsiradimas nesietinas su atsakovų – banko vadovų ir paties banko – veiksmais, o gali būti vertinamas tik su paskelbtu moratoriumu, kas yra pagrindas ieškinį atmesti.Teismas sutiko su atsakovų teiginiu, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovui BAB Ūkio bankui, praleido ieškinio senaties terminą, kurią atsakovai prašė taikyti. Ieškovė apie savo galbūt patirtą žalą dėl neišėjusių mokėjimo pavedimų žinojo ar turėjo žinoti 2013-02-12, ieškinys bankui pareikštas 2016-09-26, t. y. praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8 d.). Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą, ir kurios leistų teismui atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovė Jungtinės Karalystės įmonė SKIPTON INVEST LLP prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą ieškovė prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti liudytojus, išreikalauti dokumentus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas apribojo ieškovės teisę gauti reikiamus ir bylai reikšmingus įrodymus: netenkino ieškovės prašymo šaukti į teismo posėdį banko darbuotoją V. S., kuri atliko 2013-02-12 mokėjimo pavedimo atšaukimą, neprijungė prie bylos 2016-09-05 prašymo FNTT ir 2016-09-14 FNTT atsakymo, neišreikalavo ikiteisminio tyrimo medžiagos, nepripažino banko vadovų dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, neišdavė liudijimo gauti tarpinę 2013-03-18 sudarytą BAB Ūkio banko finansinės būklės ataskaitą, inspektavimo ataskaitą ir kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas 2013-02-23 nutarimas dėl AB Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo) ir minėto 2013-02-23 nutarimo kopiją, nepratęsė termino dublikui pateikti. Dėl šių procesinių pažeidimų skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.Ieškovės atžvilgiu buvo nepagrįstai taikytas sugriežtintas monitoringas ir mokėjimo operacijos sustabdytos nepagrįstai. Dėl to, kad atsakovai neužtikrino, jog bankas veiktų pagal teisės aktų reikalavimus, bankas nepagrįstai taikė sugriežtintą monitoringą ieškovės atžvilgiu, todėl sustabdė mokėjimo pavedimus, kurie turėjo būti užbaigti. Manytina, kad ieškovės atžvilgiu galbūt turėjo būti taikomas supaprastintas monitoringas. Bankas 2013-02-12 11 val. 22 min. jau turėjo visus dokumentus, todėl galėjo įvykdyti operaciją kliento, kuris su banku dirba 4 metus, tai reiškia, kad ieškovės 2013-02-12 vykdyti mokėjimo pavedimai galėjo būti atlikti net iki banko moratoriumo paskelbimo. Bankas po moratoriumo paskelbimo gali užbaigti finansines operacijas ir įskaityti lėšas į gavėjų sąskaitas, nepaisant moratoriumo paskelbimo. Banke galėjo būti užbaigti įvykdyti ieškovės atlikti mokėjimo pavedimai, tačiau jei neužbaigti nepagrįstai ir neteisėtai, t. y. pažeidžiant monitoringo tvarką, susijusią su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, ir ĮBĮ 85 straipsnį, Atsiskaitymų įstatymų 7,8 straipsnius. Pagal byloje prieinamus viešus duomenis bankas tikėtina 2012 m. antroje pusėje, o 2013 m. pradžioje neabejotinai buvo nemokus. Banko valdymo organai turėjo žinoti apie blogą banko finansinę padėtį, gresiantį nemokumą ir galimą bankrotą. Akivaizdu, kad bankas buvo nemokus dar iki 2013-02-12, todėl atsakovai neatliko jiems keliamų pareigų. Banko vadovai neabejotinai žinodami apie banko blogą finansinę padėtį net nesiekė, neplanavo ir nesiruošė pašalinti banko veiklos trūkumų ir užtikrinti jo veiklos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Net jei banko operacijos buvo pagrįstai sustabdytos dėl moratoriumo, akivaizdu, kad pats moratoriumas kilo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, t. y. jų sukelto nemokumo. Atsakovai neveikė atidžiai, rūpestingai, sąžiningai ir kvalifikuotai, kaip to reikalauja teisės aktų reikalavimai.AB Ūkio bankas atsakingas kaip pagrindinis skolininkas, nes ieškovės finansinis reikalavimas pareikštas AB Ūkio banko bankroto byloje, be to, atsakovai yra BAB Ūkio banko darbuotojai, taip pat jam taikytina sutartinė atsakomybė pagal paslaugų teikimo internetu sutartį, nes buvo nepagrįstai pritaikytas sugriežtintas monitoringas ir neužbaigti mokėjimų pavedimai. Pradinis ieškinys pareikštas 2016-02-12, jame AB Ūkio bankas buvo nurodytas kaip trečiasis asmuo. 2016-09-26 pareikštame patikslintame ieškinyje AB Ūkio banko procesinė padėtis pakeista į atsakovo. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad praleistas 3 metų ieškinio senaties terminas reikalavimui, pareikštam AB Ūkio bankui dėl žalos atlyginimo. Teismas nepagrįstai tenkino atsakovų prašymą priteisti iš ieškovės 9 255,59 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteista suma yra per didelė ir neatitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – ir Rekomendacijos) maksimalių dydžių. Atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 4 142,14 Eur plius PVM. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas BAB Ūkio bankas prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti tiesioginį ieškinį AB Ūkio banko vadovams, todėl apeliacinis skundas turi būti atmestas vien dėl šios priežasties. Nėra jokių sąlygų atsakovui BAB Ūkio bankui, kaip pagrindiniam skolininkui, taikyti civilinę atsakomybę jokiais ieškovės nurodytais pagrindais. AB Ūkio banko monitoringo sistema veikė tinkamai, bankas sutartinių įsipareigojimų dėl mokėjimo pavedimų atlikimo nepažeidė (jie buvo atšaukti ryšium su moratoriumu), bankas užbaigti ieškovės mokėjimų nebegalėjo dėl moratoriumo, taigi teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinę atsakomybę, sutartinius santykius, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių materialinės teisės normų nuostatas, tinkamai įvertino visas bylai svarbias aplinkybes ir pateiktus įrodymus. Ieškovė praleido ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimus AB Ūkio bankui. Buvusi paskutinė iki moratoriumo AB Ūkio banko vadovybė neatsako kaip subsidiarūs skolininkai kartu su banku prieš ieškovę. Atsakovai neįtakojo žalą sukėlusio veiksmo (neįvykdyto pavedimo). Banko veiklą paskelbtu moratoriumu sustabdė Lietuvos bankas. AB Ūkio bankas turėjo pakankamai turto įvykdyti pavedimui.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai A. Ž., M. A. ir M. V. prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė vien deklaratyviais teiginiais grindžia savo procesinių teisių pažeidimą, nenurodo, kokias priešingas nei teismo nustatytas aplinkybes jos prašomi surinkti įrodymai būtų patvirtinę ir kaip šie duomenys yra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku. Ieškovės nurodomi mokėjimo nurodymai nebuvo įvykdyti ne dėl taikyto sugriežtinto monitoringo, o dėl Lietuvos banko paskelbto moratoriumo AB Ūkio bankui. Atsakovai negalėjo nei vykdyti, nei pažeisti Atsiskaitymų baigtinumo įstatymo normų, nes nuo 2013-02-12 jie pagal teisės aktų reikalavimus apskritai nustojo veikti. Moratoriumo paskelbimas ir bankroto bylos AB Ūkio bankui iškėlimas niekaip nepriklausė nuo atsakovų valios. Nei bankas, nei jo valdymo organai patys negali spręsti dėl bankroto inicijavimo – šiam veiksmui bet kuriuo atveju reikalinga priežiūros institucijos – Lietuvos banko iniciatyva arba atitinkama išvada. Bankas, kaip licencijuotas specialusis subjektas, privalo vykdyti normalią kasdienę finansinę veiklą iki pat atitinkamų priežiūros institucijos (Lietuvos banko) nurodymų dėl veiklos stabdymo davimo. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žalos atlyginimo AB Ūkio bankui, praleido ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad ieškovė nepagrįstai ginčija ir tą teismo sprendimo dalį, kuria atsakovams priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ginčo esmės

Pagal ieškovės ir AB Ūkio banko 2013-01-17 sudarytą paslaugų teikimo internetu sutartį labai skubūs pavedimai kita tarptautine valiuta turėjo būti atlikti tą pačią darbo dieną, jeigu jie buvo gauti iki 14 val. 30 min (sutarties 26.2 punktas). Tai reiškia, kad ieškovės 2013-02-12 9 val. 56 min. ir 10 val. 23 min. atlikti mokėjimo pavedimai į gavėjos LTD ,,Ekosalt“ sąskaitą galėjo būti atlikti iki 2013-02-12 darbo dienos pabaigos, nepriklausomai nuo to, ieškovės atžvilgiu būtų taikytas sugriežtintas monitoringas, ar ne. Mokėjimo pavedimai nebuvo atlikti tą pačią dieną ne dėl ieškovei taikyto sugriežtinto monitoringo, o dėl to, kad 2013-02-12 12 val. 57 min. buvo paskelbtas AB Ūkio banko veiklos apribojimas (moratoriumas). Todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, pagrįstai ar ne ieškovės atžvilgiu buvo taikytas sugriežtintas monitoringas, atskirai nepasisako, kadangi šis veiksmas (sugriežtinto monitoringo taikymas) nėra susijęs su ieškovės nurodoma žala. Sprendimą skelbti banko moratoriumą priima ne banko valdymo organai, bet Lietuvos bankas (Bankų įstatymo 76 str.). Iki moratoriumo paskelbimo AB Ūkio bankas turėjo vykdyti normalią finansinę veiklą. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad iš AB Ūkio banko į AB ,,Šiaulių bankas“ buvo perduota 1 797 606 000 Lt banko turto, patvirtina, kad ginčo pavedimų AB Ūkio bankas neatliko ne dėl finansinių kliūčių, o dėl paskelbto moratoriumo. Ieškovė taip pat nurodo, kad net ir po AB Ūkio banko veiklos moratoriumo, jos atlikti mokėjimo nurodymai turėjo būti užbaigti vadovaujantis Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymu. Ieškovė remiasi minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad pervedimo nurodymai, mokėjimo nurodymai ir jų įskaitymas yra galiojantys ir net sustabdžius operacijas arba pradėjus sistemos dalyvio bankroto procesą negali būti ginčijami trečiųjų asmenų, jeigu pervedimo nurodymai ir (ar) mokėjimo nurodymai buvo įtraukti į sistemą iki sistemos dalyvio operacijų sustabdymo ir (ar) jo bankroto proceso pradžios. Šiuo atveju minėta norma netaikytina, kadangi AB Ūkio banko vidinė sistema nėra laikytina mokėjimo sistema (Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo 2 str. 15 p.). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-960/2014). Nagrinėjamoje byloje ieškovė yra pareiškusi tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V., kaip AB Ūkio banko buvusiems valdymo organams. Pagal kasacinio teismo praktiką, kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama tik pasirinkto ieškinio pagrindo, tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį tik kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-378/2017). Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Šiuo atveju ieškovės ieškinys atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V. reiškiamas bendrais CK 2.87 straipsnio 7 dalyje pažeidimais: jei atsakovai būtų veikę tinkamai, AB Ūkio bankas nebūtų tapęs nemokus, nebūtų paskelbtas moratoriumas, atsakovai turėjo įspėti AB Ūkio banko klientus ir Lietuvos banką apie tokią AB Ūkio banko būklę ir stabdyti AB Ūkio banko veiklą. Ieškovė ieškinio negrindžia tuo, kad atsakovai, kaip AB Ūkio banko valdymo organai, padarė tiesioginę žalą konkrečiai ieškovei. Ieškinio faktinis pagrindas patvirtina, kad ieškovės nurodoma patirta žala yra išvestinė, kuri siejama su netinkamu BAB Ūkio banko valdymu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V., kaip AB Ūkio banko buvusiems valdymo organams. Todėl teisėjų kolegija plačiau dėl ieškovės nurodomų šių atsakovų veiksmų (ne)teisėtumo nepasisako. Kaip minėta, ieškovė ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo pareiškusi ne tik BAB Ūkio banko buvusiems valdymo organams, bet ir pačiam AB Ūkio bankui. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė praleisto ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl žalos atlyginimo AB Ūkio bankui pareikšti (CK 1.125 str. 8 d.). Su tokia skundžiamo sprendimo išvada teisėjų kolegija nesutinka. Bylos nagrinėjimo metu AB Ūkio bankui vykdoma bankroto procedūra (CPK 179 str. 3 d.). Neužbaigus bankroto proceso, BAB Ūkio banko kreditorių nepatenkintų finansinių reikalavimų dydis nėra aiškus, todėl nėra pagrindo manyti, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas reikalavimui atsakovui BAB Ūkio bankui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys, pareikštas BAB Ūkio bankui, yra nepagrįstas iš esmės. Visų pirma, kaip minėta, bankas nepažeidė su ieškove 2013-01-17 sudarytos paslaugų teikimo internetu sutarties, pagal kurią skubūs pavedimai, jeigu jie buvo gauti iki 14 val. 30 min., galėjo būti atlikti iki darbo dienos pabaigos, taigi jie buvo neatlikti ne dėl AB Ūkio banko neteisėtų veiksmų, o dėl AB Ūkio bankui Lietuvos banko paskelbto moratoriumo. Ieškovė nepagrindė atsakovo AB Ūkio banko neteisėtų veiksmų, kurie būtų sukėlę ieškovei žalą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V. iš ieškovės priteisė 9 255,59 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Ieškovė ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo bei viršija Rekomendacijų maksimalius dydžius. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgusi į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bei Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, teisėjų kolegija iš ieškovės priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažina iki 6 000 Eur (CPK 98 str. 1 d.), kiekvienam atsakovui (A. Ž., M. A. ir M. V.) priteisiant po 2 000 Eur (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.).Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės atmestas, todėl iš ieškovės valstybei priteisiamas 9 416 Eur dydžio žyminis mokestis, kurio mokėjimas iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme buvo atidėtas Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 2 d. nutartimi. Atmetus apeliacinį skundą atsakovams priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 302 str.). Atsakovai nurodo patyrę 2 420 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokios išlaidos neatitinka bylos sudėtingumo, viršija Rekomendacijų dydžius, be to, teisėjų kolegija, spręsdama dėl priteistino jų dydžio, atsižvelgia į aplinkybę, kad ta pati advokatų kontora atstovavo atsakovus ir pirmosios instancijos teisme, todėl sumažina jas iki 900 Eur (CPK 98 str., Rekomendacijų 8.11 p., CK 1.5 str.), kiekvienam atsakovui priteisiant po 300 Eur (CK 6.5 str., 6.6 str. 1 d.).

Dėl procesinių klausimų

Ieškovė pateikė prašymus bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarką, į teismo posėdį kviesti liudytojus V. M. – Simanaitienę, atsakovus A. Ž., M. A. ir M. V.. Šis ieškovės prašymas netenkintinas. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d.), tačiau gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Šiuo atveju teisėjų kolegija tokios būtinybės nepripažįsta, nes ginčas sprendžiamas remiantis rašytiniais bylos įrodymais, kurie gali būti ištirti rašytinio proceso tvarka, o ieškovė nepagrindė, kokias konkrečias nagrinėjamai bylai reikšmės turinčias aplinkybes galėtų paaiškinti banko darbuotoja V. M. – Simanaitienė bei atsakovai A. Ž., M. A. ir M. V.. Teisėjų kolegija nenustatė, kaip žodinis bylos nagrinėjimas apeliaciniame teisme padės geriau atskleisti šios bylos esmę. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad poreikio nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra. Teisėjų kolegija atmeta ir ieškovės prašymą išreikalauti jos nurodytus įrodymus - tarpinę 2013-03-18 sudarytą BAB Ūkio banko finansinės būklės ataskaitą, inspektavimo ataskaitą ir kitus priežiūros tikslais surinktus duomenis, kurių pagrindu buvo priimtas 2013-02-23 nutarimas dėl AB Ūkio banko veiklos apribojimo (moratoriumo), FNTT ikiteisminio tyrimo medžiagą. Šiais įrodymais ieškovė įrodinėtų buvusių AB Ūkio banko valdymo organų neteisėtus veiksmus, susijusius su netinkamu jų pareigų vykdymu AB Ūkio banke, dėl ko buvo paskelbtas moratoriumas ir iškelta bankroto byla. Konstatavus, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti tiesioginio ieškinio atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V., teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl šių įrodymų išreikalavimo, kadangi jie neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui. Ieškovė nepagrindė, o teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovės nurodomi pirmosios instancijos teismo procesiniai pažeidimai būtų galėję lemti kitokią bylos baigtį, todėl šiais ieškovės argumentais pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo nėra. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, nes jie neturi reikšmės šios bylos galutiniam teisiniam rezultatui.Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra, todėl sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas. Patikslintina tik sprendimo dalis, susijusi su atsakovams A. Ž., M. A. ir M. V. priteistomis bylinėjimosi išlaidoms.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti sprendimo dalį, kuria atsakovams A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės SKIPTON INVEST LLP priteista 9 255,59 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, sumažinant šią sumą iki 6 000 Eur ir kiekvienam atsakovui priteisiant po 2 000 Eur (po du tūkstančius eurų).

Priteisti iš ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės SKIPTON INVEST LLP (įmonės kodas OC379795) 9 416 Eur (devynis tūkstančius keturis šimtus šešiolika eurų) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš ieškovės Jungtinės Karalystės įmonės SKIPTON INVEST LLP (įmonės kodas OC379795) atsakovams A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (po tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.