Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka spręsdama pareiškėjų I. V. ir I. J. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai pateikė teismui 2019 m. birželio 28 d. taikos sutartį ir prašymą patvirtinti taikos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjų, kuria pareiškėjai susitarė, kad pareiškėjų bendrų nepilnamečių vaikų T. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo dydis, priteistas nepilnamečiams vaikams iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10954-896/2016, keistinas, nepilnamečiams vaikams priteisiant po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, lėšas pervedant į pareiškėjos sąskaitą banke.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjų pareiškimas atmestinas

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnyje pateiktą taikos sutarties sampratą šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2008). Kreipiantis į teismą su prašymu dėl taikos sutarties patvirtinimo supaprastinto proceso tvarka turi būti išreikšta abiejų šalių suderinta valia, jų bendras prašymas, nes toks taikos sutarties patvirtinimas galimas tik tada, kai nėra ginčo tarp šalių dėl šios sutarties sąlygų ir dėl sutarties teisminio patvirtinimo.

Prašymai dėl taikos sutarties, kuria siekiama išvengti ateityje tarp šalių galinčio kilti teisminio ginčo, patvirtinimo nagrinėjami CPK XXXIX skyriuje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579–582 straipsniai) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Prašymai, paduoti šiame skyriuje nustatyta tvarka, teisme turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jų priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 5 dalis).

Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas faktines aplinkybes ir taikos sutarties turinį, patikrinęs duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko (CPK 179 straipsnio 3 dalis, 582 straipsnio 6 dalis) nustatė, kad nepilnamečiams vaikams iš pareiškėjo 2016 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10954-896/2016 priteistas po 300,00 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai taikos sutartimi susitarė minėtu teismo įsakymu priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį sumažinti ir susitarė, kad pareiškėjas nepilnamečiams vaikams mokės po 150,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojamomis kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, iki nepilnamečių vaikų pilnametystės, lėšas pervedant į pareiškėjos sąskaitą banke. Nruodo, kad teiktino išlaikymo dydį yra prašoma pakeisti, kadangi po minėto teismo įsakymo įsiteisėjimo praėjus 12 mėnesių, pareiškėjai vėl pradėjo gyventi kartu ir veda bendrą ūkį, rūpinasi nepilnamečiais vaikais.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaikui skiriamo išlaikymo dydis negali būti mažesnis už 1 minimalią mėnesio algą (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). MMA dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo metu MMA yra 430,00 Eur (neto) (taikomas nuo 2019 m. sausio 1 d.). Remiantis tokiu reglamentavimu, kiekvienam nepilnamečiui vaikui teikiamas išlaikymo dydis vidutiniškai turėtų siekti po 215,00 Eur kiekvienam vaikui iš kiekvieno iš tėvų. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. CK 3.192 straipsnyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams turi teikti abu tėvai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamu atveju teismui nėra pateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvada, kuri patvirtintų, kad priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų, taip pat nepateikta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pažyma, patvirtinanti, kad pareiškėjų šeima Kauno miesto Vaikų teisių apsaugos skyriui nėra žinoma.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad toks šalių susitarimas negali būti patvirtintas supaprastinto proceso tvarka, teismui nėra pateikta duomenų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl taikos sutartis nėra tvirtina (CPK 579–582 straipsniai).

Pareiškėjams papildomai išaiškintina, kad, tuo atvju, jei teismo procesinis sprendimas nėra vykdomas tinkamai, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju teikti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo yra pareiškėjos teisė, o ne pareiga, ir be atskiro pareiškėjos prašymo civilinėje byloje Nr. L2-10954-896/2016 2016 m. balandžio 27 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10954-896/2016 vykdymui antstolio kontoroje nebus perduotas, laikant, kad pareiškėjas minėtą teismo įsakymą vykdo tinkamai. Nagrinėjamu atveju, patikrinus duomenis antstolių informacinėje sistemoje nustatyta, kad minėtas teismo įsakymas nėra pateiktas vykdymui, nėra užvesta vykdomoji byla. Be to, net ir tuo atveju, jei vykdomoji byla būtų užvesta, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus, kai to raštu prašo išieškotojas, taip pat vykdomoji byla gali būti nutraukta išieškotojui atsisakius išieškojimo (CPK 627 straipsnio 1 punktas, 629 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atkreiptinas pareiškėjų dėmesys, kad prašyme pareiškėjai nurodo, kad pateikia teismui nepilnamečių vaikų gimimo liudijimų kopijas, Kauno apylinkės teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. L2-10954-896/2016 kopiją, tačiau minėti dokumentai teismui nėra pateikti.

Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo atsisakymas patvirtinti taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, patikslinus taikos sutartį, pakartotinai kreiptis į teismą (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Teismo nutartis netenkinti prašymo, nagrinėjamo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, atskiruoju skundu neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 582 straipsnio 11 dalimi, teismas

nutaria:

pareiškėjų I. V. ir I. J. prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo atmesti ir atsisakyti tvirtinti pareiškėjų 2019 m. birželio 28 d. taikos sutartį.

Nutartis apeliacine tvarka neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.