Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-23991-877/2016 pagal pareiškėjos antstolės J. Ž. pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys - uždaroji akcinė bendrovė „4finance“, Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Nemuno būstas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė J. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdymo procese skolininkę J. K. jos palikimą priėmusia Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolės kontoroje skolininkės J. K. atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-7379 dėl 489,41 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „4finance“ naudai (neišieškotos skolos likutis - 35,28 Eur ir 6 proc. metinės palūkanos); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-10714-877/2015 dėl 429,88 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „4finance“ naudai (neišieškotos skolos likutis – 198,86 Eur ir 5 proc. metinės palūkanos); vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-11309-451/2014 dėl 157,34 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „Nemuno būstas“ naudai. Skolininkei (duomenys neskelbtini) mirus, jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika.Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą atmetė, konstatavęs, kad vykdomųjų dokumentų priverstinis vykdymas yra prasidėjęs, tačiau vykdomosiose bylose nėra duomenų apie tai, kad palikėjos kreditorės UAB „4finance“ ir UAB „Nemuno būstas“ per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė reikalavimus palikimą priėmusiai Lietuvos Respublikai (CK 5.63 str.).2016 m. rugsėjo 22 d. teisme gautas pareiškėjos antstolės J. Ž. atskirasis skundas, kuriame pareiškėja prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės prašymą dėl skolininkės pakeitimo vykdomosiose bylose tenkinti. Atskirajame skunde nurodoma, kad antstolė nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto arešto aktų registre skolininkės turtui yra įregistravusi turto areštą. Pagal kasacinio teismo praktiką, CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi antstolės J. Ž. atskirąjį skundą patenkino, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios skolininkės J. K. naująja skolininke pripažino Lietuvos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos.Teismas, susipažinęs su pareiškėjos atskiruoju skundu, nustatė, kad antstolė 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. S1-87350 ir priėmė turto arešto aktą Nr. S1-87349 (27-28 v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini). Centrinė hipotekos įstaiga 2014 m rugsėjo 10 d. pateikė pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre (30-31 v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini)).Teismas pripažino, kad antstolei areštavus skolininko nekilnojamąjį turtą ir arešto aktą įregistravus turto arešto registre, įpėdiniai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolas, todėl sprendė, kad kreditorės reikalavimas gali būti įgyvendintas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nuo 2015 m. kovo 20 d. mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybė paveldi tik kilnojamąjį turtą, taip pat vertybinius popierius (išskyrus akcijas). 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimas yra perėjęs Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas. Tai patvirtina Testamentų registro išrašas. Taigi, jog esant tam teisiniams pagrindams, skolininku vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) gali būti pakeistas tik Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko.Turto arešto aktų registro išrašo duomenys patvirtina, jog antstolė mirusios skolininkės J. K. turtui taikė turto areštą tik vienoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreditoriaus UAB „4finance“ naudai. Tą patį teismas nustatė ir ginčijamojoje nutartyje, kad antstolė 2014 m. rugsėjo 10 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. S1-87350 ir priėmė turto arešto aktą Nr. S1-87349. 2014 m. rugsėjo 10 d. Centrinė hipotekos įstaiga pateikė pranešimą apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre (30-31 v. b. l. Nr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, antstolė atliko informavimą palikimą priimantį asmenį po palikėjos J. K. mirties kaip tai reglamentuojama LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, tik kreditoriaus UAB „4finance naudai“. Tuo tarpu vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) turto arešto aktų išviešinimo nėra. Todėl kreditoriai, kurių naudai yra užvestos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nesant atliktų veiksmų, t. y. pranešimo notarui, turto arešto akto išviešinimo, įregistruojant jį viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateiktos informacijos, nepatenka į tinkamai informavusių kreditorių sąrašą palikimą priėmusio asmens kaip tai reglamentuoja LR CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, todėl minėtose vykdomosiose bylose skolininkas negali būti pakeistas į palikimą priėmusį asmenį.Pareiškėja antstolė J. Ž. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą; pripažinus, jog valstybę paveldėjimo santykiuose šiuo atveju atstovauja VĮ Turto bankas, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį pakeisti, nurodant, kad skolininkė J. K. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pakeičiama valstybe, atstovaujama VĮ Turto bankas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Teismas pagrįstai konstatavo, kad, antstolei areštavus skolininkės nekilnojamąjį turtą ir areštą įregistravus turto arešto aktų registre, laikytina, kad įpėdiniai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolas, todėl nusprendė pakeisti skolininkę vykdymo procese. Pareiškėja pažymi, kad vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojas yra tas pats (UAB „4finance“), todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad neišviešintas faktas apie reikalavimo buvimą šio kreditoriaus naudai.Teismų praktikoje pripažįstama, kad LR CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas - įpėdinių informavimas apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, yra pasiekiamas net tik pateikus nurodymą areštuoti nekilnojamąjį turtą turto arešto aktų registrui, bet ir pateikus Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodymas Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai buvo pateiktas 2015 m. birželio 3 d., todėl įpėdinis bet kokiu atveju laikomas tinkamai informuotu apie šią skolą CK 5.63 straipsnio prasme.Areštas nekilnojamajam turtui buvo pritaikytas skolininkės atžvilgiu vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), o kitose vykdomosiose bylose pakartotiniai areštai neregistruojami, siekiant nedidinti vykdymo išlaidų skolininkės atžvilgiu, nes vieno arešto pritaikymas yra pakankamas, kad būtų galima nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p. numato, kad jeigu turtą areštavo keli antstoliai, areštuotą skolininko turtą realizuoja tas antstolis, kuris šį turtą areštavo pirmas). Be to, kiti išieškotojai gali bet kada prisijungti prie vykdomo išieškojimo iki to momento, kol turtą realizuojantis antstolis nesurašo išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo (Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 p.), todėl negalima sutikti su teiginiu, kad skolininkė vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti pakeista dėl pakartotinių areštų neįregistravimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas CPK 596 straipsnio pagrindu pateiktas antstolės prašymas pakeisti skolininkę jos teisių perėmėja vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Būtent remiantis paveldėjimo teisės normomis turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.). Šios normos tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009, 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.).Atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių ir jų reglamentavimo ypatumus, kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2012; kt.).Valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 str. 3 d.). Taigi, esant CK 5.62 straipsnio1 dalyje nurodytiems atvejams, paveldėjimas turtas pereina valstybei privalomai, valstybė negali atsisakyti jį priimti, negali pasirinkti paveldėjimo būdo. Dėl šios priežasties buvo laikomasi teismų praktikos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalies norma netenka reikšmės tuo atveju, kai palikimą priima valstybė. Todėl, tuo atveju, kai palikimą priima valstybė, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, nebuvo taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012, kt.). Taigi, vyravo susiformavusi praktika, kad įtvirtintas trijų mėnesių terminas palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti buvo nelaikomas praleistu ir dėl to jo nereikėjo atnaujinti, jei kreditorius informavo valstybei paveldėjimo santykiuose atstovaujančią instituciją apie savo reikalavimą nors ir praėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo, tačiau iki priimant palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014, sprendė, kad yra objektyvi būtinybė keisti pradėtą formuoti praktiką ir kompleksiškai vertindama, ar valstybė, kaip paveldėtoja, pasižymi tokiomis specifinėmis savybėmis, dėl kurių kreditoriui būtų neprivalu laikytis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimų pareiškimo termino, išdėstė tokias taisykles, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų pratęstas.Tokios pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas dėl CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalių, reglamentuojančių palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo terminą ir jo pratęsimą, taikymo vykdymo procese nagrinėjant procesinių teisių perėmimo, kai valstybė paveldi pagal įstatymą, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, tam, kad valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas ir būtų pakeista skolininke vykdymo procese, turi būti patikrinamos šios sąlygos: ar kreditorius per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė įpėdinei reikalavimą; jeigu ne, ar terminas kreditoriaus reikalavimas pareikšti yra atnaujintas įstatymų nustatyta tvarka.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis. Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016, plėtodama šiame nutarties punkte nurodytą kasacinio teismo praktiką, suformulavo tokią teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę: tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolės J. Ž. kontoroje skolininkės J. K. atžvilgiu yra vykdomos trys vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-7379 dėl 489,41 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „4finance“ naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-10714-877/2015 dėl 429,88 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „4finance“ naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), užvesta pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-11309-451/2014 dėl 157,34 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo UAB „Nemuno būstas“ naudai. Dalis skolų išieškota. Skolininkė J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registro duomenimis J. K. palikimą 2016 m. liepos 19 d. priėmė Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės Turto banko (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 79-81). Pagal vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantį pranešimą apie turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimą dar iki skolininkės J. K. mirties nuo 2014 m. rugsėjo 10 d. Turto arešto aktų registre buvo įregistruotas skolininkei priklausančio nekilnojamojo turto areštas, nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė UAB „4finance“, turto arešto pagrindas – Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 11 d. išduotas vykdomasis įrašas Nr. JS-7379, turto arešto mastas – 2391,45 Lt (atitikmuo – 692,61 Eur, į šią sumą įskaitant ir priskaičiuotas vykdymo išlaidas) (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30-31). Taigi, nurodytu turto arešto aktu Turto arešto aktų registre buvo išviešintas palikėjos turto areštas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas sprendė, kad antstolei areštavus skolininkės nekilnojamąjį turtą ir arešto aktą įregistravus turto arešto registre, įpėdiniai buvo tinkamai informuoti apie palikėjos skolas. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo išvadą iš esmės pripažįsta nepagrįsta.Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, yra nustatytas tam, jog būtų užtikrinama, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai ir jų reikalavimai; tais atvejais, kai turtą paveldi valstybė, jokių nurodyto termino išimčių nenustatyta. Nagrinėjamu atveju turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruojant Turto arešto aktų registre toks tikslas visa apimtimi nebuvo pasiektas, nes tokiu būdu buvo pareikštas tik kreditorės UAB „4finance“ 692,61 Eur reikalavimas, t. y. įpėdinė valstybė buvo informuota tik dėl šios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo. Todėl pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai mirusią skolininkę pakeitė jos turtą paveldėjusia Lietuvos Respublika vykdymo procese tik vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus m. 22-ojo notarų biuro 2014 m. liepos 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JS-7379 dėl 489,41 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos UAB „4finance“ naudai.Tiek civilinėje byloje, tiek vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nepateikta jokių duomenų, kad Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „4finance“ 429,88 Eur reikalavimo ir kreditorės UAB „Nemuno būstas“ 157,34 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti. Bylose taip pat nėra duomenų, kad kreditorės UAB „4finance“, UAB „Nemuno būstas“ kitokiu šios nutarties 17 punkte nurodytu būdu būtų pareiškusios atitinkamo dydžio reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, jog antstolės 2015 m. birželio 3 d. patvarkymas areštuoti skolininkės lėšas, esančias bankų sąskaitose, kreditorės UAB „4finance“ 429,88 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti, taip pat nebuvo išviešintas. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdinei valstybei per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorės UAB „4finance“ 429,88 Eur reikalavimą bei kreditorę UAB „Nemuno būstas“ ir jos 157,34 Eur reikalavimą.Remiantis šios nutarties 19, 20 punktų išvadomis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad mirusi skolininkė J. K. negali būti pakeista jos turto paveldėtoja Lietuvos Respublika vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. išduotą teismo įsakymą Nr. eL2-10714-877/2015 dėl 429,88 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos UAB „4finance“ naudai ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. išduotą teismo įsakymą Nr. L2-11309-451/2014 dėl 157,34 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo iš skolininkės išieškotojos UAB „Nemuno būstas“ naudai.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė CK ir CPK normas, sprendimo išvados dėl procesinių teisių perėmimo vykdymo procese neatitiko susiformavusios teismų praktikos ir nepagrįstai vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika. Aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu skundžiama Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalis, kuria vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje 2015 m. spalio 26 d. mirusiosios skolininkės J. K. naująja skolininke pripažinta Lietuvos Respublikos valstybė, panaikinama ir šioje dalyje klausimas išsprendžiamas iš esmės – antstolės J. Ž. prašymas dėl skolininkės pakeitimo šiose vykdomosiose bylose atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).Pažymėtina, kad Valstybės paveldėto turto apskaitymą ir realizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 25 d. nutarimu patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau – Taisyklės). Nuo 2015 m. kovo 20 d. įsigaliojusi nauja Taisyklių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 259, pakeitė valstybės paveldėto turto administravimo tvarką. Pagal ginčo metu galiojusių Taisyklių 2 punktą Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pagal šias Taisykles priima, apskaito, saugo, realizuoja, grąžina ir pripažįsta atliekomis valstybės paveldėtą turtą. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniai padaliniai administruoja nekilnojamąjį turtą pagal šias Taisykles. Taisyklių 43 punkte nustatyta, kad jeigu valstybė paveldi centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo administruojamą turtą arba žemės sklypą (jo dalį), ant kurio nėra statinių ar kitų nekilnojamojo turto objektų, kuriems šis sklypas būtų priskirtas, atitinkamai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas ar Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys įgyja ir privalo vykdyti visas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas su palikimo priėmimu susijusias pareigas. Pagal Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 12 straipsnį, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas. Valstybinė mokesčių inspekcija paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybei tais atvejais, kai valstybė paveldi kilnojamąjį turtą ir vertybinius popierius (išskyrus akcijas). Atsižvelgiant į šios nutarties 23 punkte išdėstytas Taisyklių nuostatas bei į tai, kad skolininkės J. K. palikimą sudaro nekilnojamasis turtas, kad palikimo priėmimu metu valstybei atstovavo valstybės įmonė Turto bankas, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju su palikimo priėmimu susijusias pareigas vykdys valstybės įmonės Turto bankas, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) valstybei atstovaujanti institucija turi būti ne Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, o valstybės įmonės Turto bankas.Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) mirusi skolininkė J. K. pakeista skolininke Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, keistina, nurodant, kad Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujanti institucija yra valstybės įmonė Turto bankas (CPK 337 str. 1 d. 4 p.).Apeliacinės instancijos teisme turėta 6,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 56). Tenkinant atskirąjį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš pareiškėjos (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 338, 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria vykdomojoje byloje Nr. 0161/14/02248 vietoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios skolininkės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naująja skolininke pripažinta Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pakeisti iš dalies ir Lietuvos Respublikos valstybei atstovaujančią instituciją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) pakeisti valstybės įmone Turto banku (j. a. k. 112021042).

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties dalį, kuria vykdomosiose bylose Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) vietoje (duomenys neskelbtini) mirusiosios skolininkės J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) naująja skolininke pripažinta Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjos antstolės J. Ž. prašymą pakeisti (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) jos teisių perėmėja Lietuvos Respublika vykdymo procese vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos antstolės J. Ž. (antstolės kontoros adresas: (duomenys neskelbtini)) 6,36 Eur (šešis Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat VĮ Turto bankas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.