Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmės laiką įskaičiuotas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2016 m. gruodžio 28 d., 19.23 val. iki 2016 m. gruodžio 29 d., 10.05 val. (1 para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 1 (vienai) arešto parai. Laikytina, kad J. Š. yra atlikęs 1 (vienos) paros arešto bausmę, o likusi neatlikta bausmės dalis – 49 (keturiasdešimt devynios) paros arešto.

Arešto bausmė paskirta atlikti areštinėje nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomosios priemonės – 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. sausio 3 d. rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – panaikintini.

Nukentėjusiosios V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš J. Š. nukentėjusiajai V. K. 100 Eur turtinės žalos, 1000 Eur neturtinės žalos bei 200 Eur atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteistos iš J. Š. proceso išlaidos: 249,21 Eur nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos bei 32,30 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu J. Š. nuteistas už tai, kad jis, 2016 m. gruodžio 28 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu, pagrobė V. K. priklausantį turtą, o būtent: iš V. K. rankų ištraukęs rankinę ir ja mojuodamas sudavė ne mažiau 3 smūgių nukentėjusiajai į galvą, po to rankos kumščiu sudavė ne mažiau 2 smūgių į veidą, o V. K. nuo suduotų smūgių parvirtus ir gulint ant žemės, grasindamas užmušti, spyrė nukentėjusiajai koja ne mažiau keturių smūgių į galvą bei kitas kūno vietas, padarydamas V. K. poodines kraujosruvas kaktoje, kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešiniame žaste, kairiame žaste, dešiniame kelyje ir nosies srityje, odos nubrozdinimą dešiniame kelyje, nosies minkštųjų audinių sumušimą, nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdydamas V. K. sveikatą, iš V. K. rankinės pagrobė pinigus – 100 Eur.

Motyvuojamoji dalis

12. Apeliacinis skundas atmetamas.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, ginčija teismo atliktą įrodymų vertinimą ir teigia, kad teismas buvo šališkas. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai J. Š. pripažino kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, todėl jo apeliacinis skundas yra atmetamas.

14. Pažymėtina, kad teismai savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.).

15. Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

16. Nuteistasis J. Š.neigė nusikaltimo padarymo metu buvęs įvykio vietoje. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą nuteistasis nurodo tai, kad nuosprendis pagrįstas vien tik prieštaringais, nenuosekliais nukentėjusiosios V. K., galimai suinteresuotų liudytojų N. P., V. F. parodymais, ekspertizės aktu, kuris neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų ir nepagrįstai atmesti nuteistąjį teisinantys jo paties ir liudytojų F. Ž., G. Š., M. L., A. K. parodymai. Šie argumentai nepagrįsti.

17. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs nukentėjusiosios ir nuteistojo pateiktas įvykio versijas, liudytojų parodymus, kitus bylos duomenis, konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs ir aiškūs, juos patvirtina liudytojų N. P., V. F. parodymai, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) eksperto G. S. paaiškinimai duoti teisiamojo posėdžio metu, policijos pareigūnų J. P. ir A. G. tarnybiniai pranešimai, Bendrojo pagalbos centro pateikto kompaktinio disko apžiūros protokolas, V. K. 2016 m. gruodžio 28 d. pareiškimas, parodymų patikrinimo vietoje protokolas ir foto nuotraukos bei kita bylos medžiaga. Esminių prieštaravimų nukentėjusiosios parodymuose teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia teismo išvada, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

18. Taip pat pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuteistojo parodymus bei jo pateiktas versijas kaip keliančias abejonių, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, kuriuos teismas vertino kaip patikimus.

19. Visų pirma, nuteistojo J. Š.pateiktą įvykio versiją, jog jis nebuvo įvykio vietoje, t.y. kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis buvo būtent (duomenys neskelbtini), paneigia nuo pat pradžių nuoseklūs nukentėjusiosios parodymai. Kaip matyti, nukentėjusioji V. K., 2016 m. gruodžio 28 d., iškart po apiplėšimo, paskambino pagalbos telefonu Nr.112 ir nurodė, kad ją gatvėje sumušė teistas asmuo, spardė ją į galvą, tiksliai nurodyti ar ką pavogė negalėjo, tik nurodė, kad jos daiktus išmėtė, prašė kuo greičiau atsiųsti policiją į (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ją užpuolęs asmuo išvažiavo automobiliu, t.y. autobusiuku, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t.1, b. l. 186-190). Atvykus policijos pareigūnams nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad ją ties (duomenys neskelbtini) namu sumušė ir iš jos atėmė 100 Eur pažįstamas vyriškis – J. Š.. Paaiškino, kad ją pargriuvusią ant žemės spardė iš kojų į įvairias kūno vietas, matėsi jos nubrozdintas kairės pusės kelis, skundėsi galvos, ausies skausmais (t, 1, b. l. 41-42). Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji V. K. nurodė ir pateikdama pareiškimą, t.y. ji parodė, jog 2016 m. gruodžio 28 d., apie 11.30 val., einant (duomenys neskelbtini) pastebėjo priešais prie automobilio stovintį J. Š.. Jis pamatęs ją einančią į jo pusę, priėjo prie jos, stvėrė už rankinės, kurią ji laikė rankose. Ją ištraukęs jai iš rankų, su ja mojuodamas jai sudavė tris kartus per galvą, po to rankos kumščiu jai sudavė daugiau nei du kartus į veidą. Nuo suduotų smūgių kumščiu ji parkrito ant važiuojamosios dalies, išgirdo pasakytus žodžius, kad ją užmuš. Po to jai gulinčiai įspyrė koja daugiau nei keturis kartus į galvą bei kitas kūno vietas. Jai gulint ant žemės, ji pamatė kaip jis krausto jos rankinę, kuri prieš tai buvo neužsegta. Iš rankinės ištraukė ten buvusius dokumentus, kuriuos išmėtė ant gatvės, po to jai matant iš rankinės vidinio užsegamo skyrelio ištraukė ten buvusią vieną 100 Eur kupiūrą ir ją įsidėjo į striukės kišenę. Paskui jis nuėjęs link savo automobilio juo pasišalino (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 30-33). Visa tai nukentėjusioji V. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausta 2017 m. rugpjūčio 18 d., 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 10 d., savo parodymų patikrinimo vietoje (t.1, b. l. 63-68), bei teisme (t. 2, b. l. 131-138, 166-168). Antra, nuteistojo J. Š. nurodyti liudytojai, F. Ž., G. Š., M. L. iš dalies patvirtina nukentėjusiosios V. K. parodymus. Liudytojas M. L. parodė, kad įvykio metu namuose nebuvo ir tik grįžęs vakare iš darbo sužinojo iš kaimynų kas nutiko. Liudytoja F. Ž. parodė, kad šlavė kiemą už namo ir nieko nematė. Kai atėjo iš kiemo nusišlavusi, kaimynė (V. K.) kalbėjo, kad ją užpuolė. Liudytojas G. Š., parodė, kad matė kaip nukentėjusioji su telefonu lakstė po gatvelę, paskui atvažiavo policija. Jis J. Š. nematė. Jam nesimato J. Š. automobilis, kai jis atvažiuoja. Trečia, aplinkybę, jog įvykio metu nuteistojo J. Š. autobusiukas stovėjo netoli įvykio vietos patvirtina liudytojų V. F. ir N. P. parodymai. Liudytojas V. F. parodė, kad įvykio metu jis buvo netoli nusikalstamos veikos padarymo vietos, nes atvažiavo pasižiūrėti savo automobilio, kurį laikė nuomojamame garaže pas nukentėjusiąją. Jis parodė, kad tik atvažiavęs netoli įvykio vietos, matė stovintį J. Š. mėlynos spalvos, su statybos reklamomis, autobusiuką. V. K. grįžus ir pasakius, jog ją užpuolė, liudytojas buvo nuėjęs netoli įvykio vietos ir pamatė ten pat stovintį tą patį autobusiuką, kuris atvykus policijai, jau buvo išvažiavęs. Abejoti, kad liudytojas V. F. buvo įvykio vietoje nėra pagrindo, kadangi atvažiavęs pasižiūrėti savo automobilio jis matė V. K. ir su ja pasisveikino. Šias aplinkybes patvirtino ir pati nukentėjusioji V. K.. Nuteistojo argumentai, jog liudytojas V. F. galimai dirbo savo darbovietėje ir negalėjo būti įvykio vietoje niekuo nepagrįsti. Be to, nėra neįtikima, jog asmuo net ir darbo metu gali būti kitoje vietoje nei darbovietė, juolab, jog ir pats liudytojas V. F. nurodė, jog minėtu laiku jis atvažiavo pasižiūrėti savo automobilio. Liudytoja N. P. parodė, kad įvykio dieną, t. y. 2016 m. gruodžio 28 d., apie 11.00 val., pro savo namų langą matė J. Š. vaikščiojantį netoli įvykio vietos, t. y. vaikščiojantį į sandėliuką bei nešantį malkas. Taip pat liudytoja nurodė, kad matė ir J. Š. automobilį netoli įvykio vietos. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog J. Š. 2016 m. gruodžio 28 d. apie 11.00-11.30 val. buvo ne darbo vietoje (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), t.y. vietos, kurioje buvo užpulta ir apiplėšta V. K.. Nuteistojo kelta versija, jog jis buvo (duomenys neskelbtini) ir ten dirbo, nėra patvirtinta jokiais objektyviais duomenimis, netgi priešingai, tarp liudytojo A. K. ir paties nuteistojo J. Š. duotų paaiškinimų, apie aplinkybes susijusias su nuvykimu į darbą, ten dirbusių asmenų skaičiumi bei darbo atlikimu, yra esminių prieštaravimų, dėl ko, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai liudytojo A. K. paaiškinimus vertino kritiškai ir nesirėmė jais. Priešingai nei teigia nuteistasis, nei policijos darbuotojų A. G., J. P., nei liudytojų G. Š., F. Ž., M. L. bei A. K. parodymai nepaneigia nukentėjusiosios V. K., liudytojų N. P., V. F. parodymų.

20. Pasak nuteistojo J. Š., apylinkės teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl nukentėjusiajai V. K. padarytų sužalojimų atsiradimo, nebuvo atlikta kompleksinė medicinos ekspertizė: nėra aišku kokiu būdu ir kada buvo padarytas nosies kaulo lūžis; kokioje padėtyje būnant V. K. padarytas nosies kaulo lūžimas; ar sužalojimas galėjo būti padarytas kitomis aplinkybėmis, pvz.: paslydus, ar išvis kitu laiku, nei kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Pirmiausia, aukštesnės instancijos teismas neįžvelgia jokių esminių prieštaravimų nukentėjusiosios V. K.parodymuose, duotuose viso proceso metu – nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai, nedvejodama teigė, kad būtent J. Š. stvėrė už rankinės, kurią ji laikė rankose, ištraukęs jai iš rankų, su ja mojuodamas jai sudavė tris kartus per galvą, po to rankos kumščiu jai sudavė daugiau nei du kartus į veidą. Nuo suduotų smūgių kumščiu ji parkrito ant važiuojamosios dalies, jai gulinčiai įspyrė koja daugiau nei keturis kartus į galvą bei kitas kūno vietas. Atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiai buvo suduota keletą smūgių į veido sritį, nuo smūgių ji parkrito ant kieto paviršiaus (važiuojamosios dalies), buvo spardoma koja į įvairias kūno vietas, nėra pagrindo abejoti, jog nosies kaulo lūžis galėjo atsirasti būtent kaltinime nurodytu laiku. To nepaneigia ir kiti byloje esantys duomenys. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog V. K. buvo nustatyta: poodinės kraujosruvos kaktoje, kairiame skruoste, apatinio žandikaulio kairio kampo srityje, dešiniame žaste, kairiame žaste, dešiniame kelyje ir nosies srityje, odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, nosies minkštųjų audinių sumušimas, kurie padaryti kieto buko daikto poveikyje ne mažiau aštuonių bukų trauminių poveikių pasėkoje, pašalinės jėgos (t.1, b. l. 92). Minėtoje išvadoje neaprašytas nosies kaulo lūžis, tačiau gavus papildomus medicininius dokumentus bei 2017 m. sausio 12 d. atlikus kaulų radiologinį tyrimą, V. K. buvo nustatytas nosikaulio lūžimas. Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. įvykio metu V. K. buvo padarytas nosies kaulų lūžis, vieno smūgio kietu buku daiktu pasėkoje, kuris galėjo būti padarytas suduodant smūgį kumščiu arba įspiriant (t.1, b. l. 95). Jokių duomenų, jog V. K. iki įvykio, gydėsi dėl nosies traumos, byloje nėra. Atlikus papildomą tyrimą, specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 28 d. atliktame galvos KT nosies kaulų lūžimas nenustatytas, neaprašytas. 2017 m. sausio 12 d. kaukolės kaulų RT, t.y. rentgenogramoje matosi nosikaulio lūžimas. Neatmetama galimybė, kad nosies kaulo lūžis galėjo būti padarytas 2016 m. gruodžio 28 d. nurodyto įvykio metu (t.1, b. l. 98). Ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. K. 2017 m. sausio 12 d. atliktos kaukolės kaulų nosies rentgenogramoje užfiksuotas nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas 2016 m. gruodžio 28 d., 11.30 val. įvykio metu (gydytojo radiologo konsultacijos išvada Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko V. K. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.(t.2, b. l. 186-187). Be viso to, teismo posėdyje ekspertas G. S. paaiškino, kad 2016 m. gruodžio 29 d. pats betarpiškai apžiūrėjo nukentėjusiąją. Apžiūrint, nosies sritis buvo patinusi, skausminga, bet, ar buvo lūžis, negali pasakyti, tai gali parodyti tik rentgenas. Išoriškai buvo nosies patinimas, skausmas, buvo panašus į lūžimą. Ekspertas G. S. patvirtino, jog šie sužalojimai negalėjo būti padaryti pačiai nukentėjusiajai nukritus, kas vienareikšmiškai paneigia nuteistojo J. Š. argumentus, jog nukentėjusioji galėjo susižaloti paslydus, juo labiau, jog ji pati galėjo inscenizuoti tariamą nusikaltimą siekiant apšmeižti nuteistąjį J. Š.. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog nukentėjusiajai V. K. nosies kaulo lūžimas buvo padarytas 2016 m. gruodžio 28 d. Tai, kokioje padėtyje būnant V. K. buvo padarytas nosies kaulo lūžimas neturi esminės reikšmės nosies kaulo lūžio konstatavimui. Aukščiau minėtose specialisto išvadose buvo atsakyta į pagrindinius J. Š. keliamus klausimus dėl nukentėjusiosios sužalojimų, todėl skirti kompleksinę medicinos ekspertizę nėra tikslinga.

21. Nuteistasis kelia abejones dėl eksperto G. S. kompetentingumo, tačiau teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti ekspertu G. S., atlikusio medicininį tyrimą ir turinčio mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimo specialisto kvalifikaciją, ekspertinio darbo stažą nuo (duomenys neskelbtini) Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tiek specialisto išvadas, tiek ir ekspertizės akto patikimumą, BPK 20 straipsnio prasme, pripažįsta, kad jie atitinka BPK nustatytus reikalavimus specialisto išvados formai ir turiniui, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis rėmėsi pagrįsdamas J. Š. kaltę.

22. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus, baudžiamąją bylą bei skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis bei juos išanalizavo, tinkamai taikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir padarė teisingą išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų pagrįsti nuteistojo J. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

23. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę apie J. Š. kaltumą ir/ar nekaltumą, ar tokią nuomonę galėjo susidaryti proceso metu. Vertinant objektyviuosius ir subjektyviuosius aspektus, byloje nėra jokių duomenų, kurie galėtų rodyti teisėjos (teismo) asmeninį tendencingumą, keliančių abejonių dėl jo šališkumo. Nuteistojo J. Š. apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl teismo šališkumo yra nepagrįsti ir deklaratyvūs, todėl atmestini. Tai, kad pirmosios instancijos teismas atmetė tam tikrus nuteistojo ir jo gynėjo pateiktus prašymus, nerodo teismo šališkumo.

24. Pirmos instancijos teismas nuteistajam J. Š. paskyrė teisingą bausmę, tinkamai išsprendė turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir procesinių išlaidų klausimus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

25. Nukentėjusioji V. K. yra pateikusi apeliacinės instancijos teismui atsikirtimą į nuteistojo J. Š. apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teisme gauta (duomenys neskelbtini) pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, joje nurodyta, kad valstybės patirtas išlaidas sudaro 104 Eur. Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba nukentėjusiajai V. K.buvo teikiama pagal 2018 m. lapkričio 14 d. sprendimą. Teisėjų kolegija vertina, kad prašoma suma nėra aiškiai per didelė, byloje nėra aplinkybių, dėl kurių priteistina suma turėtų būti mažinama, todėl iš nuteistojo J. Š.valstybės naudai priteistina nurodyta suma už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo J. Š.apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo J. Š.104 Eur į valstybės biudžetą už valstybės suteiktą garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai V. K. (lėšas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų pasirinktame banke, nurodant juridinio asmens kodą – (duomenys neskelbtini), įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).