- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- AN2-38-354/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00928-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
- Pažeidėjas
- V. P.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. P. atstovo advokato G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimo, kuriuo V. P. pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 134 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, jai paskirtas įspėjimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. nubausta už tai, kad 2017 m. birželio 16 d. nuo 16.30 val. iki 17.00 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), eidama UAB „T. S.“ (toliau – bendrovė) lažybų tarpininkės-kasininkės pareigas (2010 m. lapkričio 24 d. darbo sutartis Nr. 946), veikdama pagal 2010 m. lapkričio 24 d. pasirašytus bendrovės lažybų tarpininko-kasininko pareiginius nuostatus (2013 m. kovo 1 d. patvirtintus bendrovės direktoriaus įsakymu Nr. 7-2) (toliau – pareiginiai nuostatai), privalėdama sekti ir žinoti naujai priimamus Lietuvos Respublikos įstatymus bei galiojančių įstatymų pataisas ir papildymus, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką ir terminus (pareiginių nuostatų 34 punktas), iš klientų reikalauti asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (pareiginių nuostatų 25 punktas), vykdyti kitus, susijusius su tiesioginėmis pareigomis, tiesioginio vadovo nurodymus (pareiginių nuostatų 23 punktas) tame tarpe ir Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę Įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašo (patvirtinto bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02) 4 punktu, kuriame nurodoma, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjų, ketinančių pateikti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, pateikusių asmens dokumentą, duomenis Registruose (Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei Neveiksnių ir ribotai veiksnių registre), 2017 m. birželio 16 d. įleido A. M. į bendrovės automatų saloną, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), nors A. M. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2017 m. gegužės 5 d. buvo įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.
Šalies argumentai
Aukštesnės instancijos teismui pateiktu apeliaciniu skundu V. P. atstovas prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti, nes nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Skunde pirmiausia pažymima, kad 2017 m. birželio 16 d. V. P. apie 16 val. atvyko į savo darbovietę – UAB ,,T. S.“ (toliau – ir Bendrovė) lošimų automatų saloną, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. M. į minėtą lošimo automatų saloną atvyko apie 16.38 val. (laikas užfiksuotas Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. patrulės K. F. 2017-07-04 tarnybiniame pranešime) ir išsikvietė policiją tariamam pažeidimui fiksuoti. Atvykus A. M., o netrukus ir policijos pareigūnams, tuo metu darbą salone turėjusi pradėti (pamainą perėminėjusi) V. P. atliko pareiškėjo tapatybės patikrinimą ir nustatė, kad jis yra įrašytas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą (toliau – ir Registras), todėl pareikalavo, kad pastarasis pasišalintų iš lošimo automatų salono. Kartu teigiama, kad pareiškėjas, pasišalinęs iš automatų salono, kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą (toliau – ir Tarnyba), nurodydamas, kad tą pačią dieną, t. y. 2017 m. birželio 16 d., iki aukščiau minėtojo atvykimo į lošimo automatų saloną, jis jau buvo keliskart atvykęs į tą patį saloną ir niekas iš lošimo automatų salono jo neišvarė ir tapatybės netikrino. Pasak advokato, ši aplinkybė byloje nepatvirtinta, o be to, net jeigu A. M. minėtą dieną anksčiau ir buvo atvykęs į automatų saloną ir jo tapatybė tariamai nebuvo patikrinta, tai jokiu būdu neužtraukia atsakomybės V. P., nes ji 2017 m. birželio 16 d. į darbą atėjo tik apie 16 val. ir apie 16.38 val. patikrino A. M. tapatybę, vadinasi, ji jokio pažeidimo nepadarė.
Skunde, cituojant Azartinių lošimų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 21 dalies nuostatas, teigiama, kad patikrinti, ar asmuo nėra įrašytas į Registrą, yra įmanoma tik tada, kai asmuo fiziškai įeina į lošimo organizavimo vietą, tuo tarpu anksčiau nei tas asmuo įeina į lažybų/lošimų automatų punktą, minėto patikrinimo atlikti yra neįmanoma. Nėra jokių techninių galimybių atlikti asmenų, apribojusių savo teisę lošti, patikrinimo ne lošimo organizavimo vietoje, o už jos ribų: nagrinėjamu atveju tokia patikra turėtų būti atliekama lauke, šalia lošimų automatų salono. Pažymima, kad patikrinimui, ar asmuo yra įrašytas į registrą, būtinas kompiuteris, interneto ryšys, kurio pagalba prieinama prie Registro duomenų. Pastatyti tokios įrangos lauke, prie lošimų/automatų salonų įėjimo yra neįmanoma. Tad akivaizdu, kad neįmanoma asmens patikros atlikti anksčiau nei jis patenka į lošimų automatų salono patalpas. Todėl, pasak V. P. atstovo, vadovaujantis protingumo ir racionalumo kriterijais, nagrinėjama Įstatymo nuostata, įpareigojanti lošimų organizatorius neįleisti į lošimų organizavimo vietas savo galimybę lošti apribojusių asmenų, negali būti vertinama kaip įpareigojanti asmenų patikrą atlikti prieš jiems fiziškai užeinant į lošimų organizavimo vietą.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog skundžiamu nutarimu nustatyta, kad pareiškėjas A. M. iš karto įėjęs į lošimų automatų saloną apie tai pranešė policijos pareigūnams ir apie tokį faktą informavo Bendrovės darbuotoją, tuo metu dirbusią lošimų automatų salone, dėl to kilo sumaištis ir užtruko pareiškėjo asmenybės patikrinimas, tačiau tai negali būti laikoma pagrindu taikyti atsakomybę V. P., nes ji savo pareigas iš esmės atliko, t. y. užtikrino, kad asmuo, kurio teisė lošti apribota, neturėtų galimybės būti automatų salone ir juo labiau lošti. Nutarime nėra nurodyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad A. M. buvo suteiktas leidimas būti ar tuo labiau lošti lošimo organizavimo vietoje.
Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad Tarnyba savo surašytame protokole rėmėsi teisės aktu, reglamentuojančiu tvarką lažybų punktuose, o ne automatų salonuose (Lažybų punktas ir automatų salonas yra skirtingo pobūdžio lošimo organizavimo patalpos, kuriose organizuojami dviejų skirtingų rūšių lošimai (LR azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 2 straipsnio 5 dalis ir 12 dalis. Lošimams lažybų punktuose ir automatų salonuose yra taikomos skirtingos taisyklės (pvz., ALĮ 3 straipsnio 1 dalis ir 5 dalis, 10 straipsnio 2 dalies 15 punktas, 17 punktas, 18 punktas, 6 dalis, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir t. t.), teismas nutarimu šios klaidos neištaisė, todėl ir administracinio nusižengimo protokolas ir teismo nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti.
Taip pat skunde teigiama, kad teismas atsakomybėn patraukė ne tą subjektą, kuris galėtų būti laikomas atsakingu už pažeidimą. Pasak atstovo, už Įstatymo 10 straipsnio 21 dalies įgyvendinimą atsako lošimų organizatoriaus vadovas, o V. P. tėra lošimų organizatoriaus tarpininkė-kasininkė, kuri negali būti laikoma atsakinga už Įstatymo 10 straipsnio 21 dalies numatyto draudimo neįgyvendinimą. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Bendrovės direktoriaus 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 patvirtinto Lošėjų, ketinančių patekti į lošimo automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmens registre organizavimo tvarkos aprašo 8 punktą – „Už lošėjų patikros Registruose organizavimą bendrovėje pagal Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo ir šio Aprašo reikalavimus atsako bendrovės vadovas“, todėl atstovas mano, kad už asmenų, esančių Registre, tikrinimą ir draudimą jiems lošti gali atsakyti tik lošimų organizatoriaus vadovas, šiuo atveju – Bendrovės direktorius.
Apeliaciniame skunde, be kita ko, irgi teigiama, kad byloje nėra nė vieno objektyvaus įrodymo, kad V. P. išvis padarė kokį nors pažeidimą, todėl ji atsakomybėn patraukta ne tik nesant jokio faktinio bei teisinio pagrindo, tačiau ir nesant patikimų, teisėtais būdais gautų įrodymų:
1) nėra jokių patikimų duomenų, kad 2017 m. birželio 16 d. A. M. Bendrovės automatų salone, kaip jis teigia, apsilankė daugiau nei vieną kartą ir visais šiais kartais niekas jo neprašė asmens tapatybės dokumentų; pažymima, kad V. P. į savo darbo vietą 2017 m. birželio 16 d. atvyko 16 val., o 2017 m. spalio 17 d. Tarnybos surašytame Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad nusižengimas padarytas 2017 m. birželio 21 d. 00.00 val. iki 2017 m. birželio 21 d. 23.59 val.;
2) Tarnyba ir teismas, nustatydami tariamo pažeidimo padarymo faktą, laiką ir vietą rėmėsi tik A. M. paaiškinimu, kad 2017 m. birželio 16 d. jis tariamai į lošimo automatų saloną buvo atvykęs daugiau nei vieną kartą ir jo tapatybės niekas netikrino; tiek teismas, tiek Tarnyba asmenį administracinėn atsakomybėn patraukė tik remdamiesi šališko ir bylos baigtimi suinteresuoto asmens, t. y. pareiškėjo A. M. paaiškinimu; Tarnyba nesiėmė tinkamų priemonių nustatyti aplinkybei, ar iš tiesų Bendrovės lažybų punktuose nėra laikomasi Įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatų; dėl to teigiama, kad nėra pagrindo abejoti V. P. paaiškinimu byloje, kad darbo metu 2017 m. birželio 16 d. A. M. Bendrovės patalpose nebuvo, t. y. 2017 m. birželio 16 d. jos darbo metu jis nebuvo įleistas tikslu lošti ir nelošė Bendrovės automatų salone, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini);
3) A. M. tikslu fiksuoti tariamą pažeidimą išsikvietė policiją, todėl teigiama, kad suinteresuotas asmuo A. M. atliko teisės pažeidimą imituojančius, provokuojančius veiksmus, nesant tam jokio teisinio (procesinio) pagrindo; A. M., suprasdamas, kad lošti jam draudžiama, ėjo į lošimo automatų saloną ir apie tai pranešė policijai, vėliau Tarnybai, todėl tokie A. M. veiksmai vertintini kaip tyčinė provokacija, kuriai buvo atitinkamai pasiruošta (įeinant į saloną kviečiama policija tariamam pažeidimui užfiksuoti), ir jos metu surinkti duomenys negali būti laikomi teisėtai gautais įrodymais. Pagal analogiją advokatas siūlo taikyti BPK 159 straipsnyje įtvirtintas taisykles dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (pareiškėjo A. M. veiksmai nebuvo leidžiami (sankcionuoti) teisės aktų nustatyta tvarka ir vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamu išaiškinimu dėl nusikalstamos veikos provokacijos (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-976/2017), Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje apibrėžta provokacijos sąvoka (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose Ramanauskas prieš Lietuvą, Milinienė prieš Lietuvą, Edwards ir Lewis prieš Jungtinę Karalystę, Teixeira de Castro prieš Portugaliją, Vanyan prieš Rusiją, Sequeira prieš Portugaliją, Pyrgiotakis prieš Graikiją ir kitose bylose); toks būdas rinkti įrodymus net nenumatytas ANK.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. A7.-1479-409/2017 palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodoma:
1) vadovaujantis ALĮ 10 straipsnio 21 dalimi, reikalavimų vykdymą, jog asmenys, pateikę prašymus neleisti lošti, nebūtų įleidžiami į lošimų organizavimo vietas, privalo užtikrinti lošimų organizatorius, tačiau lošimų organizatorius pats pasirenka būdus ir priemones kaip minėtą reikalavimą įgyvendinti;
2) V. P. administracinio nusižengimo protokolas nėra surašytas už pareigos tikrinti, ar asmuo yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą, pažeidimą;
3) pareigą neįleisti asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, į lošimų organizavimo vietas privalo užtikrinti lošimų organizatorius, lošimų organizatorius pats gali pasirinkti būdus ir priemones kaip įgyvendinti minėtą reikalavimą;
Atsiliepimas
4) Tarnyba nesutinka su argumentu, jog surašytame administracinio nusižengimo protokole rėmėsi netinkamu teisės aktu, reglamentuojančiu tvarką lažybų punktuose, o ne automatų salonuose, nes bendrovės lažybų punktas ir automatų salonas yra tuo pačiu adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), greta esančiose patalpose; bendrovė organizuoja darbą taip, kad bendrovės lažybų tarpininkės-kasininkės prižiūri ir lažybų punkto, ir automatų salono veiklą (automatų salono administratorių pietų pertraukos metu ir kitais atvejais); atsižvelgiant į tai, kad Aprašuose nustatytos identiškos darbo organizavimo tvarkos sąlygos tikrinant, ar asmuo, ketinantis patekti į lažybų punktą/automatų saloną ir/ar dalyvauti lošime, nėra įrašytas Registruose, o apeliantė atlieka darbą pagal lažybų tarpininkės-kasininkės pareiginius nuostatus, administracinio nusižengimo protokole nurodytas pažeistas teisės aktas yra tinkamas, nes V. P. jį pažeidė dėl netinkamo savo funkcijų atlikimo;
5) teismų praktikoje nustatyta, jog ATPK 173¹⁸ straipsnio dispozicija (kuri yra analogiška ANK 134 straipsnio 3 ir 4 daliai) nenumato specialaus atsakomybės subjekto, todėl atsakomybėn yra traukiamas asmuo, tiesiogiai pažeidęs azartinių lošimų organizavimo tvarką ar lošimų reglamentą; teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sprendžiant klausimą, koks subjektas turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už nurodytą pažeidimą, būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo pažeidimo padarymą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. Nl-108/2007; N-575-915/2009), ir, kadangi nustatyta, jog V. P., eidama lažybų tarpininkės-kasininkės pareigas ir vykdydama pareiginiuose nuostatuose nustatytas funkcijas, jas pažeidė – V. P. yra tinkamas ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo subjektas;
6) argumentas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų rinkimo, tyrimo ir vertinimo taisykles, Tarnybos nuomone, yra nepagrįstas, nes jos kaltė įrodyta pačios duotais parodymais teisme, liudytojo A. M. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais – A. M. pranešimu Lošimų priežiūros tarnybai, policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, patikrinimo aktu ir kitais dokumentais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Iš apeliacinio skundo motyvų matyti, kad iš esmės ginčijama V. P. kaltė padarius ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, teigiant, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo traukti V. P. atsakomybėn pagal minėtą įstatymą, nes ji nėra šio pažeidimo subjektas, kad ji tinkamai vykdė savo kaip lažybų tarpininkės-kasininkės pareigas ir byloje nėra jokių patikimų, teisėtais būdais gautų įrodymų, kurie patvirtintų pirmosios instancijos teismo išvadas. Apygardos teismas, patikrinęs priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus (ANK 652 straipsnio 1 dalis), nesutinka su skunde pateiktu aplinkybių vertinimu, ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėties aiškinimu ir kritika dėl įrodymų pagrįstumo, teisėtumo, pakankamumo.
Pažymėtina, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnis). Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ne jo atstovas, o teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Apylinkės teismas skundžiamame nutarime išdėstė visus byloje surinktus, ištirtus ir šiai bylai reikšmingus įrodymus, juos lygino tarpusavyje, aptarė, atskleidė jų turinį ir nurodė motyvuotas išvadas dėl vertinimo, kurioms pritaria ir aukštesnės instancijos teismas. Dėl to, kas paminėta, detaliai analizuoti ir atkartoti tuos pačius įrodymus šioje nutartyje nėra būtinybės, nes skundžiamo nutarimo turinys žinomas tiek pažeidėjai, tiek jos atstovui.
Iš apeliacinio skundo turinio galima susidaryti dvejopą įspūdį – kad skundžiamą nutarimą teismas apskritai priėmė nesant jokių neabejotinų, leistinų ir teisėtų įrodymų, arba tik kitokį, teisės pažeidimą padariusiam asmeniui palankų, įrodymų vertinimą atstovas laikytų tinkamu ir teisingu, nes skunde nenurodytos jokios aplinkybės ar duomenys, kurių nebūtų ištyręs ir įvertinęs apylinkės teismas. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria tokiai apelianto pozicijai ir konstatuoja, jog apylinkės teismo padarytos išvados yra grįstos ne tik liudytojo A. M. parodymais, kaip teigiama skunde, bet visuma surinktų ir ištirtų įrodymų, tarp jų ir V. P. paaiškinimais, duotais ikiteisminėje proceso stadijoje ir teismo posėdyje, todėl nėra pagrindo išvadai, kad skundžiamas nutarimas priimtas neišsamiai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybes ar pažeidžiant įstatymus. Teismui nebuvo jokios priežasties laikyti liudytojo A. M. parodymus neobjektyviais ir jais nesiremti, nes pastarojo parodymai sutampa su kitais byloje surinktais įrodymais ir net pačios V. P. parodymais.
Analizuojant administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei skundžiamo nutarimo turinį matyti, kad visos aplinkybės, turinčios reikšmės V. P. veiksmų kvalifikavimui, buvo ištirtos, teismo įvertintos ir pagrįstai pripažintos įrodymais, atitinkamai pagrindžiančiais V. P. kaltę padarius jai inkriminuojamą teisės pažeidimą ir paneigiančiais jos atstovo teiginius, kad V. P. jokio pažeidimo nepadarė, kad atliko A. M. patikrinimą Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre ir kt. Teismas ėmėsi visų priemonių (ANK 567 straipsnio 1 dalis), kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos visos V. P. padaryto nusižengimo aplinkybės ir patikslino nusižengimo padarymo laiką, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole, todėl apelianto kritika dėl nepagrįstai ilgai trukusio nusižengimo yra nepagrįsta. Šios bylos kontekste taip pat nėra priežasties analizuoti ir pasisakyti, leido ar ne V. P. lošti azartinius lošimus A. M. 2017 m. birželio 16 d., ar A. M. 2017 m. birželio 16 d. buvo lošimų automatų salone, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), daugiau nei vieną kartą, ar Lošimų priežiūros tarnyba ėmėsi visų įmanomų priemonių nustatyti, kaip UAB ,,T. S.“ lažybų punktuose laikomasi Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatytų reikalavimų, nes šios aplinkybės nėra inkriminuotos V. P. ir neturi reikšmės jos kaltės klausimui dėl konkretaus nusižengimo padarymo.
Kalbant apie apeliaciniame skunde minimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 159 straipsnį (Leidimas atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimus dėl provokavimo atlikti nusikalstamas veikas, pirmiausiai pažymėtina, kad A. M. nėra ikiteisminio tyrimo subjektas, kuris turėtų kreiptis į teismą dėl leidimo atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Taip pat byloje nėra duomenų apie tai, kad A. M. būtų veikęs pagal prokuroro iš anksto numatytus, suplanuotus nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kuriems būtų reikalingas teismo leidimas. Todėl A. M. veiksmai konkrečioje administracinio nusižengimo byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 159 straipsnio analogiją negali būti vertinami. Faktas tas, kad A. M. savo valia nusprendė apriboti savo galimybę lošti nuo 2017 m. gegužės 5 d. iki 2116 m. gegužės 5 d. ir kaip asmuo, pateikęs prašymą neleisti jam lošti, turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad jis nebus įleidžiamas į lošimų organizavimo vietas, tačiau atsitiko kitaip – jis be jokių kliūčių, nepatikrinus jo Asmenų, apribojusių savo galimybę lošti, registre, pateko į UAB ,,T. S.“ lošimų automatų saloną ir turėjo realią galimybę lošti, tačiau neapsikentė lošimus organizuojančios bendrovės darbuotojų neveikimu ir pranešė apie įvykį policijai.
Azartinių lošimų įstatymo 10¹ straipsnis, be kita ko, numato, kad lošimų organizavimo vietose privalo būti iškabinti (nurodyti) įspėjamieji užrašai apie tai, kad dalyvaujant lošimuose gali atsirasti priklausomybė nuo lošimų ar patologinis potraukis lošti, apie draudimą dalyvauti lošimuose nepilnamečiams ir kitiems asmenims, kuriems draudžiama dalyvauti lošimuose ar būti lošimo patalpose pagal šį įstatymą. Taigi, įstatyme numatyti įspėjamieji užrašai, kurie, kaip teigia apeliantas, buvo iškabinti ir prie įėjimo į lošimo automatų saloną, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), negali paneigti to paties įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatytos pareigos asmenų, pateikusių prašymus neleisti lošti, neįleisti į lošimų organizavimo vietas jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį. Kitaip nei komentuojama skunde – neįleisti, reiškia – negalima įleisti, o ne – negalima įeiti.
Šiuo atveju negalima sutikti su skundo teiginiais dėl A. M. provokacijos V. P. padaryti teisės pažeidimą. A. M., įeidamas į lošimų automatų saloną, įstatymų nuostatų nepažeidė, o V. P., nedelsiant nepatikrindama A. M. Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre ir taip leisdama patekti A. M., kuris buvo pateikęs prašymą neleisti lošti, į lošimų automatų saloną, nevykdė savo pareigų ir pažeidė Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatytas nuostatas. Pati V. P. 2017 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. birželio 16 d. 16–17 val. dirbo viena, vyko pamainų pasikeitimas, skaičiavo kasas, buvo nemažai žmonių lažybų punkte ir nepastebėjo, kaip A. M. įėjo į lošimo automatų saloną, todėl jį patikrino, kai atvyko policijos pareigūnai ir jis (A. M.) buvo išprašytas laukan (b. l. 56). Lošimų priežiūros tarnyba, atlikusi neplaninį UAB ,,T. S.“ patikrinimą, nustatė, kad A. M. asmenybės patikrinimas užtruko apie 18 minučių, toks laiko tarpas negali būti pateisinamas kažkokia skunde deklaruojama sumaištimi, tuo labiau, kad A. M. jokios sumaišties nekėlė, o pastaroji galėjo atsirasti nebent dėl darbo organizavimo trūkumų automatų salone ir lažybų punkte. Objektyviai nustatyta, kad A. M. asmenybė buvo patikrinta jau padarius ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą – tada, kai pagal A. M. iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, gavę pranešimą, kad lošimo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra asmuo, kuris yra pasirašęs prašymą neleisti lošti, bet jo niekas netikrina.
Azartinių lošimų įstatymo 15 straipsnyje yra nurodyti reikalavimai automatų, bingo salonų ir lošimo namų (kazino) patalpoms, kurių privalo laikytis lošimus organizuojantys subjektai. Šiuo atveju teismas nenagrinės UAB ,,T. S.“ lošimų automatų salono, esančio Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), patalpų pritaikymo, patogumo vykdyti privalomus asmenų patikrinimus, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Taigi, šioje byloje nustatyta, kad A. M. 2017 m. gegužės 5 d. 08.23.30 val. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą ir terminas, per kurį jam neleidžiama lošti, yra iki 2116 m. gegužės 5 d., kad 2017 m. birželio 16 d. V. P. nuo 16 val. iki 2 val. dirbo UAB ,,T. S.“ lošimų automatų salone ir lažybų punkte, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kad dirbdama nuo 16 val. iki 17 val. nepastebėjo, jog liudytojas A. M. užėjo į lošimo automatų saloną ir iškvietė policiją, kad neapsikentęs tokios situacijos A. M. 2017 m. birželio 16 d., apie 16.38 val., pranešė policijai, kad jis yra apribojęs savo galimybę lošti, tačiau niekas jo netikrina ir jis be jokių apribojimų įleidžiamas į lošimų namus, esančius (duomenys neskelbtini), kad 2017 m. birželio 16 d. 16.56 val. V. P. patikrinus duomenis Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre apie A. M., buvo nustatyta, jog pastarajam lošti neleidžiama, todėl V. P. kartu su policijos pareigūnais išprašė A. M. iš lošimo automatų salono. Taip pat nustatyta, kad A. M. 2017 m. birželio 21 d. pareiškimu kreipėsi į Lošimų priežiūros tarnybą, nurodydamas, kad jis yra pateikęs prašymą neįleisti jo į lošimų organizavimo vietas ir neleisti jam lošti, tačiau jis buvo įleistas į UAB „T. S.“ lošimų automatų salonus, tarp jų tris kartus – 12 val., 15 val., 15.10 val. ir 16.00 val., 16.30 val. ir 17.00 val. 2017 m. birželio 16 d. į lošimų automatų saloną, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), ir visais atvejais salono darbuotojai nereikalavo jo pateikti asmens dokumento, kad V. P. pagal darbo sutartį su darbdaviu UAB „T. S.“ nuo 2017 m. birželio 16 d. dirbo lažybų tarpininke-kasininke lošimų salone, adresu: Šiauliai, (duomenys neskelbtini), kad ji buvo pasirašytinai supažindinta su UAB „T. S.“ lažybų tarpininko-kasininko pareiginiais nuostatais 2010 m. lapkričio 24 d., kad UAB „T. S.“ direktorius 2017 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 17/05/02 patvirtinto ,,Lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime ir pateikusių asmens tapatybę įrodantį dokumentą, patikros Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre bei neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre organizavimo tvarkos aprašą“, su kuriuo buvo supažindinti visi UAB „T. S.“ darbuotojai, tarp jų ir V. P., kad V. P., dirbdama lažybų tarpininkės-kasininkės pareigose UAB ,,T. S.“ privalėjo vykdyti su tiesioginėmis pareigomis susijusias funkcijas, tiesioginio vadovo nurodymus, reikalauti iš klientų asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tikslu patikrinti lošėjų, ketinančių patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime, duomenis Registruose (apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre ir neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre) ir nustačius, kad asmuo yra įrašytas į Registrus, privalėjo pasiūlyti lošėjui palikti lažybų punktą/neįleisti lošėjo į lažybų punktą, taip pat privalėjo sekti ir žinoti naujai priimamus Lietuvos Respublikos įstatymus bei galiojančių įstatymų pataisas ir papildymus, reglamentuojančius pareigybių vykdymo tvarką ir terminus.
Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad ,,Asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Taip pat draudžiama į lošimų organizavimo vietas įleisti asmenis, kurie teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso antrosios knygos I dalies I skyriaus III skirsnį pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais šioje srityje ir leisti tokiems asmenims dalyvauti nuotoliniuose lošimuose. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.“. Apeliantas, remdamasis minėto įstatymo nuostata, apeliaciniame skunde teigia, kad V. P. negali būti ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo subjektas, nes už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas lošimų organizatorius. Teismas nesutinka su tokia pozicija ir pažymi, kad lošimų organizatorius tai – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka įsteigta akcinė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat ir kitoje valstybėje narėje pagal šios valstybės teisės aktus įsteigto bet kokios teisinės formos juridinio asmens ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, kuriai toje valstybėje narėje suteikta teisė vykdyti lošimų veiklą, filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje ir atliekantis visas juridinio asmens funkcijas ar dalį jų, kuriai išduotas lošimų veiklos leidimas, suteikiantis teisę šiame dokumente nurodytoje lošimo vietoje organizuoti tam tikros rūšies lošimus, arba leidimas organizuoti nuotolinius lošimus (Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalys, 8 straipsnis). Administracinė atsakomybė pagal ANK 134 straipsnio 3 dalį kyla už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Šioje byloje nenustatyta, kad lošimų organizatorius UAB ,,T. S.“ nebūtų ėmęsis priemonių užtikrinti Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalyje numatytų nuostatų įgyvendinimą atitinkamoje lošimo vietoje. Kaip minėta, UAB ,,T. S.“ buvo parengusi ir savo darbuotojus, tarp jų ir lažybų tarpininkę-kasininkę V. P., supažindinusi su pareiginiais nuostatais, darbuotojų funkcijomis, jų teisėmis ir pareigomis. V. P. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad 2017 m. birželio 16 d. 16.30–17 val. įleido A. M. į UAB ,,T. S.“ automatų saloną, esantį Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), kai A. M. nuo 2017 m. gegužės 5 d. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą ir todėl negalėjo būti įleistas į lošimų organizavimo vietą. Taigi, V. P. netinkamai vykdė savo lažybų tarpininkės-kasininkės pareigas, lošimų organizatoriaus – UAB ,,T. S.“ direktoriaus įsakymus ir pažeidė Lietuvos Respublikos Azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 21 dalies nuostatą. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad V. P. negali būti ANK 134 straipsnyje numatyto nusižengimo subjektas – atmestini.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta anksčiau, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ir apeliaciniame skunde pateikiama V. P. bei jos atstovo įvykio aplinkybių ir ANK 134 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių interpretacija yra tik gynybinė versija, deklaratyviai teigiant, kad V. P. jokio teisės pažeidimo nepadarė ir todėl administracinio nusižengimo byla jos atžvilgiu turi būti nutraukta. Taigi, naikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Administracinė nuobauda skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Apylinkės teismas, spręsdamas nuobaudos už pažeidimą V. P. skyrimo klausimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, keisti skundžiamą nutarimą šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarimą nepakeistą ir V. P. atstovo advokato G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.