Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų teisėjas Anatolij Januševskij

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal CPK 533 straipsnio 1 dalį, jeigu iki teismo posėdžio dienos nėra ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Jeigu šiame straipsnyje nurodytos sąlygos yra ginčijamos, teismas nagrinėja bylą žodinio nagrinėjimo tvarka. Švenčionių rajono savivaldybės administracija, nors su pareiškimu sutinka iš dalies, bet neginčija valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ( Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 4.47 straipsnio 11 punktas ), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens ( ne valdytojo ) vardu ( CK 4.69 straipsnio 3 dalis ); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų ( CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis ); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas ( CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys ); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ( CK 4.68 straipsnis ); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą ( asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas ); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 ).

Nustatyta, kad pareiškėjas V. B. asmeninės nuosavybės teise turi butą ( universalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), esantį ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., kurį įgijo 2020-09-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3725 pagrindu. Iš Švenčionių rajono 1-ojo notaro biuro notarės 2005-10-12 liudijimo matyti, kad S. B., mirusios ( duomenys neskelbtini ), palikimą priėmė mirusiosios sūnus V. B..

Pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad įgyjamosios senaties pagrindu įgijo paveldėtam butui tenkantį rūsį ir pagalbinio ūkio pastatą. Nurodė, kad statant Valstybinį komercinį banką, pareiškėjo motinai priklausantis sandėliukas, patekantis į statomo banko teritoriją, buvo nugriautas ir 1994 m. pastatytas naujas pagalbinio ūkio pastatas.

Pareiškėjo pateiktas tarpusavio susitarimas, kuriame nurodyta, kad: < ... > 1.Valstybinis komercinis bankas pastato S. B. sandėliuką su tualetu 6,25 x 4,25 m namo kieme; 2. Pastačius naują sandėliuką, esamas S. B. sandėliukas 1,8 x 6,5 m, patenkantis į banko statybos teritoriją, nugriaunamas. < ... >, kuris dalyvaujant Švenčionių miesto merui Z. G. ir rajono vyr. architektui P. S., pasirašytas iš vienos pusės – Valstybinio komercinio banko Švenčionių skyriaus valdytojos G. U. ir iš kitos pusės –S. B., patvirtintas Švenčionių rajono Švenčionių miesto mero antspaudu, patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybes dėl statinio pastatymo. Aplinkybę, kad statinys faktiškai yra pastatytas patvirtina ir pareiškėjo iniciatyva UAB „Aplinkos inžinerija“ 2021-05-25 atliktų statinio kadastrinių matavimų byla Nr. ( duomenys neskelbtini ), iš kurios duomenų matyti, kad 28 kv. m ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatas ( unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini )), žymėjimas plane 2I1/p, esantis žemės sklype ( kadastro Nr. ( duomenys neskelbtini )), adresas ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., kurio pamatai – betonas, perdanga – gelžbetonis, stogo konstrukcija – plokščiasis, stogo danga – ruberoidas, statybos pradžios ir pabaigos metai –1965 m., baigtumo procentas – 100 proc.

Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas. Tai teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka atsiradęs daiktas. Nekilnojamasis daiktas gali atsirasti kaip naujo daikto sukūrimas ar esamo daikto rekonstrukcija statybos būdu. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Aplinkybės, kad neteisėtai statybai panaudotos pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios medžiagos, įdėtas jo darbas, lėšos ar panaudoti kiti jo ar pasitelkti resursai, neturi teisinės reikšmės taikant nuostatas dėl nuosavybės teisės įgyjamosios senaties pagrindu fakto pripažinimo, nes kaip neteisėtos statybos rezultatas toks statinys negali būti pripažintas nuosavybės teisės objektu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-161-569/2019 ).

Pažymėtina, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą gali būti įgyjama statybos procese pastatant naują statinį arba dėl pastato kapitalinio remonto atkuriant statinio savybes arba pagerinant iš esmės taip padidinant statinio vertę, tačiau įgyti nuosavybę į statinį, taip pat įgyti visas savininko teises bei savininko teisių garantijas galima ne dėl bet kokio statybos proceso, bet tik tokiu atveju, jei statybos procesas vyko pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus, t. y. jeigu statybos procesas buvo teisėtas. Statinys gali tapti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jo statyba ar įteisinimas įvykdytas teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas teigia, kad pastatas buvo pastatytas 1994 m., suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono savivaldybės administracija nurodė, kad pastatas, esantis ( duomenys neskelbtini ) ( tuometinis Valstybinio komercinio banko pastatas ) pastatytas ir įregistruotas 1996 m., todėl teismo vertinimu yra pagrindas išvadai, kad pagalbinio ūkio pastatas pastatytas iki 1996 m.

Pagalbinio ūkio pastato statybos metu statybos procesą reglamentavo šie norminiai aktai: Ministrų Tarybos 1976-12-30 įsakymas Nr. 307 „Dėl leidimų statyti ir rekonstruoti gyvenamuosius namus, pramonės, civilinius, žemės ūkio ir kitus objektus įforminimo tvarkos” bei šiuo nutarimu patvirtinta leidimų statyti ir rekonstruoti < ... > objektus įforminimo tvarka ( galiojo iki Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994-12-22 įsakymo Nr. 249 „Dėl leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo taisyklių patvirtinimo” ); Vyriausybės 1992-12-08 nutarimu Nr. 931 patvirtinti Statinių statybos ir eksploatavimo valstybės priežiūros nuostatai; Vyriausybės 1992-12-10 nutarimu Nr. 937 patvirtinti Statybos pagrindų laikinieji nuostatai; Ministrų Tarybos 1981-03-16 nutarimas Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti”; Statybos ir urbanistikos ministerijos 1991-05-17 įsakymu Nr. 63 patvirtintos Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklės ( RSN 124–91 ); Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija. Be to, miesto žemės suteikimo statyboms tvarką nurodytu laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos žemės kodeksas ( ŽK 95 straipsnio 1 punktas, 96, 98, 101, 13-22 straipsniai ). Valstybinio statybos reikalų komiteto 1976-12-30 įsakyme Nr. 307 bei šiuo įsakymu patvirtintoje leidimų statyti ir rekonstruoti pastatus įforminimo tvarkoje buvo nustatyta, kad leidimus statyti ar rekonstruoti pastatus statytojams galėjo išduoti respublikinio pavaldumo miestų vykdomųjų komitetų statybos ir architektūros valdybų ( skyrių ) statybos kontrolės inžinieriai, miestų vyriausieji architektai ( architektai ) ir rajonų architektai inspektoriai; leidimai galėjo būti išduoti statytojui pateikus, be kitų dokumentų, taip pat ir žemės sklypo skyrimo ir perdavimo naudotis dokumentus, nustatyta tvarka parengtą, suderintą ir patvirtintą techninį projektą ir darbo brėžinius bei sąmatą; duotus leidimus statybai ar rekonstrukcijai buvo būtina registruoti tam tikslui skirtose registracijos knygose. Iš esmės analogiškas statybos užsakovo pareigas – gauti statybos sklypą ir savivaldybės leidimą projektuoti statybą, turėti parengtą, nustatyta tvarka suderintą ir patvirtintą statybos projektą, įregistruoti pradedamą statybą savivaldybėje – nustatė ir Vyriausybės 1992-12-10 nutarimu Nr. 937 patvirtintų Statybos pagrindų laikinųjų nuostatų 17 punktas. Remiantis Ministrų Tarybos 1981-03-16 nutarimo Nr. 91 „Dėl pastatytų objektų priėmimo naudoti” 1, 4, 8 punktais bei Baigtų statybų priėmimo naudoti taisyklių ( RSN 124–91 ) 1, 2, 4, 5, 12 punktų reikalavimais, pastatytus ar rekonstruotus pagal projektą bei parengtus naudoti objektus statytojas pateikia valstybinėms priėmimo komisijoms priimti, objektų priėmimą naudoti komisija įformina aktu, kurį tvirtina komisiją sudariusi miesto vykdomosios valdžios institucija sprendimu. Patvirtintas sprendimu statinio priėmimo naudoti aktas yra pagrindas atlikti teisinę registraciją, t. y. įteisinti nuosavybę į pastatytą ( rekonstruotą ) pastatą, o nustatyta tvarka nepriimtų objektų eksploatacija draudžiama. Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintoje Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijoje, taip pat numatyta, kad visi negyvenamieji pastatai ir statiniai turėjo būti teisiškai registruojami, priėmus pastatą naudoti ar pasikeitus savininkui ( Instrukcijos 1, 2, 4, 6 punktai ). Registruojant nurodytus pastatus, savininkai turėjo pateikti registro įstaigai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus ( Instrukcijos 8–10 punktai ), tarp kurių minimi ir vietos savivaldybių sprendimai, potvarkiai bei valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti.

Nagrinėjamu atveju, duomenų, kad pastato ( pagalbinio ūkio ) statybai buvo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas statybos projektas, ar duomenų, kad statyba buvo įregistruota, t. y., kad šio pastato statybai buvo išduotas leidimas, o atlikus pastato statybą, objektas buvo valstybinės komisijos priimtas naudoti, nėra. Pareiškėjo pateiktas rankraštinis tarpusavio susitarimas nėra statybą leidžiantis dokumentas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad pastato statyba buvo teisėta, todėl tokie veiksmai bei jų rezultatai negali sukelti teisinių pasekmių, kokias sukelia įteisinta statyba, t. y. negalėjo sukurti nuosavybės teisės į statybos procese pastatytą statinį. Kaip jau minėta, nuosavybės teisė į statybos metu naujai pastatytą statinį gali būti įgyjama tik tuo atveju, jei statyba buvo vykdoma teisėtai, t. y. laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, byloje nesant pastato statybos teisėtumą patvirtinančių duomenų, pareiškėjo prašymas dalyje dėl fakto nustatymo, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo pastatą, esantį ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., negali būti patenkintas.

Pareiškėjas taip pat prašo nustatyti faktą, kad jis pagal įgyjamąją senatį įgijo rūsį, tenkantį jam nuosavybės teise priklausančiam butui ( unikalus daikto Nr( duomenys neskelbtini )), adresu ( duomenys neskelbtini ), Švenčionių r. sav., kurį, būdamas sąžiningas ir teisėtas valdytojas, atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo 2005-10-12, t. y. ne mažiau kaip 16 metų ir tebevaldo iki šiol.

Nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybes teisę į butą ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini ) ), esantį ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., įgijo 2020-09-30 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. ( duomenys neskelbtini ) pagrindu. Iš pareiškėjo iniciatyva UAB „Aplinkos inžinerija“ atliktų kadastrinių matavimų bylos ( registro Nr. ( duomenys neskelbtini )) matyti, kad po minėtu butu yra 26,37 kv. m ploto rūsys, plane pažymėtas R3-1, R3-2, R3-3, R3-4, atitinkamai: R3-1 – 3,91 kv. m ploto, R3-2 – 7,43 kv. m ploto , R3-3 – 9,75 kv. m ploto ir R3-4 – 5,28 kv. m ploto. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r., tenkantį rūsį, pareiškėjas įgijo po savo motinos S. B. mirties ( mirusi ( duomenys neskelbtini )), ir šį rūsį nuo 2005-10-12, t. y. daugiau kaip 16 m., teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo kaip savo. Šiam butui tenkantis rūsys neįregistruotas kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas šį nekilnojamąjį objektą būtų įgijęs nuosavybės teise CK 4.47 straipsnyje nustatytais būdais. Per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. 2021-11-22 specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt paskelbus apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, teismo nustatytu terminu prieštaravimų dėl pareiškimo ir/ar pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis negauta, ginčo dėl pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių byloje nėra gauta, todėl yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas V. B. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai ne mažiau kaip 10 metų kaip savą valdė nekilnojamąjį turtą – rūsį tenkantį pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam butui ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), adresu ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., per visą valdymo laikotarpį, nuo 2005-10-12 turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto šia teise nepasinaudojo. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas šioje dalyje tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad pareiškėjas V. B. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į rūsį, tenkantį jam nuosavybės teise priklausančiam butui ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), adresu ( duomenys neskelbtini )Švenčionių r. sav.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. B. pareiškimą patenkinti iš dalies.

Nustatyti faktą, kad V. B. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 26,37 kv. m ploto rūsį, tenkantį butui ( unikalus daikto Nr. ( duomenys neskelbtini )), adresu ( duomenys neskelbtini ) Švenčionių r. sav., Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos registro Nr. ( duomenys neskelbtini ) plane pažymėtas R3-1 – 3,91 kv. m ploto, R3-2 – 7,43 kv. m ploto, R3-3 – 9,75 kv. m ploto ir R3-4 – 5,28 kv. m ploto.

Kitoje dalyje pareiškimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.