- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- 2A-161-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01418-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonės Turto bankas, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, M. B.
- Pareiškėjas
- D. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, M. B. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. B. pateikė teismui pareiškimą nustatyti faktą, jog įgyjamosios senaties būdu yra įgijęs nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su gyvenamojo namo priestatu 1a1ž ir 2a1ž, esančius adresu: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė I. B. 1991 m. dėl buto privatizavimo kreipėsi į Radviliškio karinio dalinio kariškių namų valdybą, tačiau atsakymo negavo. 1993 m. karinio dalinio kariškių namų valdyba buvo likviduota, jokių dokumentų Radviliškio rajono savivaldybei neperdavė. Pareiškėjo sutuoktinė 1995 m. bandė nuosavybės teise privatizuoti namą. Pareiškėjas minėtame name gyvena nuo 2002 m., kai su I. S. sudarė santuoką. Po žmonos mirties jis ir toliau liko gyventi name. Nurodė, jog nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu būdu, daiktas nėra valstybės nuosavybė, daiktas nėra įregistruotas juridinių asmenų registre, asmuo sąžiningai yra įgijęs daiktą, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai ir sąžiningai, nepertraukiamai. Nurodė, kad tuo pačiu adresu yra deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimu pareiškimą tenkino – nustatė faktą, jog D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo ir valdo nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą – namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su gyvenamojo namo priestatu 1a1ž ir 2a1ž, esančius adresu: (duomenys neskelbtini).
3. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2002 metų ginčo namą prižiūri, nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šiame pareiškime nurodytą turtą nei vienu iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytų būdų. Per visą objekto valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Iš įrodymų visumos teismas sprendė, jog pareiškėjas D. B. teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai nuo 2002 m., t. y. daugiau kaip 10 metų, kaip savą valdė šį nekilnojamąjį turtą – namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) su gyvenamojo namo priestatu 1a1ž ir 2a1ž, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), per visą valdymo laikotarpį niekam nereiškus dėl valdomo turto jokių pretenzijų, o apie teisme iškeltą civilinę bylą paskelbus 2018-10-04 specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt. per nustatytą terminą dėl pareiškimo prieštaravimų taip pat niekam nepateikus ir pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis, yra pagrindas tenkinti šioje byloje pateiktą pareiškimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
4. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas prašo: Šiaulių miesto apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. B. pareiškimą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Teismas nepagrįstai sprendė, jog egzistuoja visos privalomos sąlygos pareiškėjo nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį faktui konstatuoti, todėl netinkamai taikė šį savarankišką nuosavybės teisės įgijimo būdą reglamentuojančias materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.
4.2. Pagal galiojusį 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą ginčo turtas nebuvo privatizuotas. Kitų aplinkybių, dėl ko būtų pasibaigusi subjektinė valstybės nuosavybės teisė į ginčo turtą, byloje nėra. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai netyrė ir nenustatinėjo svarbių šioje byloje aplinkybių dėl ginčo buto priklausymo valstybei ir apsiribojo tik fakto konstatavimu, jog duomenų apie ginčo turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra. Teismas skundžiamame sprendime taip pat nepagrįstai netaikė CK 4.69 straipsnio 3 dalies, nustatančios imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei priklausantį turtą.
4.3. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo suformuota praktika, bet koks valstybei priklausančio daikto valdymas, nepriklausomai nuo jo laiko ir bet kokių kitų aplinkybių, negali būti pripažintas pagrindu įgyjamajai senačiai taikyti.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas D. B. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 metų lapkričio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės VĮ Turto bankas 300 eurų dokumento ruošimo išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Apeliantė skunde remiasi teismų praktika ( civ. byla 3K-3-211/2013), kurioje kalbama apie kitokias aplinkybes nei šioje byloje. Apeliantės nurodomoje byloje butas priklausė Neringos miesto DŽDT VK, kurio sprendimu buvo suteiktas pareiškėjų tėvo šeimos nuomai. Ginčo byloje turtas priklausė Sovietų kariuomenei ir šiuo turtu naudojosi I. S., vėliau B.. Šis turtas Lietuvos valstybės nebuvo perimtas, nors apie tai valstybei buvo žinoma. Valstybė jokių veiksmų perimti turtą nesiėmė. Apeliantė nenurodo ir nepateikia įrodymų, jog turtas sukurtas Lietuvos valstybės lėšomis, todėl bylos aplinkybės neatitinka apeliantės nurodomos LAT bylos aplinkybių.
6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo M. B. prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgyjamosios senaties sąlygas (CK 4.68 – 4.71straipsniai), aiškinimo ir taikymo.
9. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
10. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t.y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
11. Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, - ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
12. Iš į bylą pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad namas adresu (duomenys neskelbtini), yra statinys, kuris atitinka CK 1.98 straipsnio 2 dalyje, 4.2 straipsnyje numatytus nekilnojamojo daikto požymius – daiktas susijęs su žeme, jo negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės.
13. Kaip jau buvo minėta, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Tačiau apeliantė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, visiškai netyrė ir nenustatinėjo svarbių šioje byloje aplinkybių dėl ginčo buto priklausymo valstybei ir apsiribojo tik fakto konstatavimu, jog duomenų apie ginčo turto įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nėra. Apeliacinio teismo nuomone, tokie apelianto skundo argumentai yra pagrįsti.
14. Pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, nagrinėdamas bylas ypatingos teisenos tvarka, yra aktyvus – turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Nors pareiškėjas ir kiti proceso dalyviai į bylą nepateikė jokių duomenų apie statinių priklausomybę, teismas, siekdamas nustatyti, ar turtas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, turėjo pareigą juos išreikalauti pats ar įpareigoti tai padaryti proceso dalyvius. Byloje pateikti dokumentai iš archyvo – pareiškėjo sutuoktinės prašymas dėl buto privatizavimo. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, ar atitinkamuose archyvuose yra kokios nors informacijos apie namo priklausomybę valstybei ar savivaldybei. Nesant tokios informacijos archyvuose, būtina užklausti atitinkamą savivaldybę apie tai, ar yra duomenų apie ginčo turto jai perdavimą, ar yra duomenų apie namo savininkus. Nagrinėjamu atveju vietos savivaldybė nebuvo įtraukta į procesą suinteresuotu asmeniu, todėl neturėjo galimybės pareikšti nuomonės dėl pareiškimo, o duomenų apie turto priklausymą savivaldybei teismas neišreikalavo. Todėl, išnagrinėjus bylą, nebuvo nustatytos aplinkybės, ar namas adresu (duomenys neskelbtini), galėtų būti privačios nuosavybės teisės objektas.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas neištyrė ir kitų sąlygų pareiškėjui pripažinti nuosavybės teisę į namą įgyjamosios senaties pagrindu. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, ar gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą - ar konkretus daiktas atitinka nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų, nors pageidauja įgyti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Todėl teismas privalo išreikalauti duomenis iš atitinkamo Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos skyriaus apie tai, ar nėra duomenų, jog dėl ginčo namo statybos būtų surašytas savavališkos statybos aktas, ar apskritai yra duomenų apie šio statinio statybos teisėtumą.
16. Pagal įgyjamąją senatį nuosavybė gali būti įgyjama į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis), jeigu tai nekilnojamasis daiktas, tai jis turi būti kaip nekilnojamasis daiktas sukurtas ar atsiradęs teisės aktų nustatyta tvarka ar kitokiu teisei neprieštaraujančiu būdu. Kitokiu atveju pareiškėjo teisės negali būti ginamos, nes iš neteisės negali būti kildinama teisė ir jos teismas negina. Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, tai įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
17. Nagrinėjamu atveju teismas netyrė aplinkybių apie statinio statybos teisėtumą. Jeigu daiktas yra sukurtas statybos būdu, tai reikalavimai jam kaip nekilnojamajam daiktui vertinami atsižvelgiant ne tik į bendruosius nekilnojamiesiems daiktams keliamus reikalavimus, bet ir į keliamus reikalavimus jam pagal statybos norminius aktus. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai, jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Jei statinio nuosavybės teisė jo valdymo pradžios metu ir dabar neįteisinta, jai įteisinti taikomi šiuo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus. Kadangi pareiškėjas prašo pripažinti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą kaip nekilnojamojo turto kadastro objektą, nuosavybės teisė į jį negali būti pripažįstama įgyjamosios senaties būdu, o turi būti sprendžiama dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal Statybos įstatyme nustatytą tvarką (CK 4.69 straipsnio 1 dalis, 4.47 straipsnis, 4.12 straipsnis, Statybos įstatymas, Nekilnojamo turto kadastro įstatymas ir kiti teisės aktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008m. spalio 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008). Tik teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas gali būti privačios nuosavybės teisės objektas. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties sąlygas, todėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.