- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- 2S-359-431/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37830-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Kreditorius
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pareikštą pareiškėjo M. S. skunde dėl antstolės B. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje: išieškotoja akcinė bendrovė „Swedbank“ ir antstolės B. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų prašė panaikinti antstolės 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymą dėl areštuoto turto vertės nustatymo. Kartu pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 iki tol, kol bus išnagrinėtas jo skundas dėl antstolio veiksmų. Nurodė, kad skundžiamu antstolės patvarkymu įkeistas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas įkainotas 108 700 Eur suma, tai yra nustatyta, jog buto vertė – 97 400 Eur, o garažo – 11 300 Eur. Turtas buvo netinkamai įvertintas, jo vertė pagal yra 10 000 Eur didesnė. Pardavus turtą iš varžytynių už nepagrįstai mažą kainą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas.
2. Antstolė nesutiko su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nurodė, kad skolininkas siekia vilkinti priverstinį skolos išieškojimą, nes nustatytu terminu nepateikė antstolei prieštaravimų dėl turto vertės, įrodinėdamas turto vertę remiasi viešais skelbimais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės B. P. veiksmų.
4. Teismas nustatė, jog antstolė skundžiamu 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymu nustatė skolininko turto vertę, kurią pareiškėjas skundu ginčija. Pagal Viešus duomenis, skelbiamus e-varzytynes.lt, 2019 m. gruodžio 16 d. paskelbtos pareiškėjui priklausančio įkeisto turto pirmosios varžytynės. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis 2019 m. gruodžio 6 d. teisme gautas skolininko pareiškimas dėl bankroto bylos jam iškėlimo. Pareiškėjo skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl teismas pripažino pirmąją sąlygą dėl tikėtino skundo pagrįstumo įvykdyta.
5. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, vykdymo veiksmų nesustabdžius galinčios atsirasti žalos dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Turtą pardavus iš varžytynių, pareiškėjo skundo tenkinimo atveju būtų labai apsunkintas arba neįmanomas pareiškėjui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas. Skolininkas (pareiškėjas) teikiamais rašytiniais įrodymais ginčija iš varžytynių planuojamo parduoti turto vertę. Turto pardavimas už kuo didesnę kainą atitinka tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Todėl yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0171/19/02775 ir Nr. 0171/19/02774 iki bus išnagrinėtas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų (CPK 510 straipsnio 3 dalis, 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Antstolė B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė, neatsižvelgdamas į CPK nustatytą imperatyvią prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės pareiškimo tvarką. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Pareiškėjas 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymu dėl turto vertės nustatymo buvo supažindintas su atliktu turto vertinimu bei prieštaravimų dėl jo pateikimo tvarka. Tačiau iki 2019 m. gruodžio 16 d. skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo skolininkas prieštaravimų dėl nustatytos turto vertės nepareiškė.
6.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi informacija apie skolininko pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pagal Lietuvos Respublikos fizinio asmens bankroto įstatymo nuostatas vykdymo procesui įtaką daro ne skolininko kreipimasis dėl bankroto bylos iškėlimo, bet teismo priimta nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo metu teismas tokios nutarties dar nėra priėmęs. Laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo procese taikymas turėtų būti pagrįstas bei abejonių nekeliantis teismo sprendimas, kadangi antstolio veiksmų sustabdymas vilkina vykdomąją bylą bei apsunkina išieškojimo procesą.
Atsiliepimas
7. Pareiškėjas M. S. atsiliepimu į antstolės B. P. atskirąjį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas tinkamai nustatė abu CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Grėsmė galimai pareiškėjui palankios teismo nutarties vykdymui buvo akivaizdi, nes 2019 m. gruodžio 16 d. buvo paskelbtos turto varžytynės. Be to, pareiškėjas siekia, kad įkeistas turtas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Toks tikslas atitinka ir išieškotojo interesus. Aplinkybė, jog pareiškėjas nepasinaudojo CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise teikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, neatima iš pareiškėjo teisės ginčyti antstolės 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.
10. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
11. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas taikomas tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1166-516/2015; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1043-178/2016).
12. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas skundu dėl antstolės veiksmų nesutinka su antstolės 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkyme pagal ekspertizės aktą nustatyta 97 400 Eur buto ir 11 300 Eur garažo verte. Pareiškėjas teigia, jog turto rinkos vertė yra didesnė, nesutinka su turto vertintojo taikytais metodais ir nurodo, jog įkeisto turto vertė yra 118 745,03 Eur. Kadangi vykdymo procese turtas bus parduodamas iš varžytynių, todėl pareiškėjas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus.
13. Pirmos instancijos teismas pripažino, jog pareiškėjo skundas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat, kaip vieną iš pareiškėjo teisiniams interesams grėsmę keliančių aplinkybių nurodė jo pateiktą pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog pareiškėjo skunde nurodomas aplinkybes dėl galimai netinkamai nustatytos turto vertės galima įvertinti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-32491-1044/2019 atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4231-734/2020 netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolės 2019 m. lapkričio 22 d. patvarkymo dėl areštuoto turto vertės nustatymo.
14. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, ar 13 punkte nurodytos teismų nutartys yra įsiteisėję. Tačiau aplinkybė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų buvo atmestas, vertintina, kaip patvirtinanti jo skundo preliminarų nepagrįstumą. Skolininko įkeistas turtas vykdymo procese yra numatytas parduoti varžytynėse, bet pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, antstolė atšaukė numatytas pirmąsias varžytynes. Atsižvelgiant į vidutinę atskirųjų skundų perdavimo ir nagrinėjimo trukmę apeliacinės instancijos teisme (1,5-2 mėnesiai), pripažintina, jog panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjui nekils grėsmė, kad galimai jam palankios apeliacinės instancijos teismo nutarties, kuria bus patikrintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas, vykdymas pasunkės ar taps neįvykdomu.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nauji LITEKO duomenys, susiję su pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimu, patvirtina, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, todėl atskirasis skundas tenkintinas, panaikinant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimą išsprendžiant iš esmės – pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetant.
16. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti pareiškėjo M. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.