Kauno apygardos teismo nutartis

Baudžiamosios bylos Nr. 1S-1899-508-2013 Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00785-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos:2.12.4; 2.3.2.1.3.1;

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Egidijus Jonas Grigaravičius, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Brudnienei, kaltinamojo V. J. gynėjui advokatui Ramūnui Gudašiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Brudnienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismui buvo perduota baudžiamoji byla, kurioje V. J. taip pat kaltinamas tuo, jog 2011-08-12 apie 14.30 valandą, prie prekybos centro „L.", adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, tyčia pradūrė automobilio „Opel Zafira", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančio VŠĮ „(duomenys neskelbtini)" padangą ir, automobiliui atvažiavus iki (duomenys neskelbtini) pl. pastato Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojui A. B. keičiant ratą, iš neužrakino automobilio salono pagrobė A. B. priklausantį turtą: 10 litų vertės rankinę, 10 litų vertės dirbtinės odos piniginę, 400 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3720", IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5310" IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 300 litų įvairiomis kupiūromis, automobilio Opel Zafira, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros taloną, A. B. išduotą „Swedbank" mokėjimo kortelę „Visa Electron" Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra pagrobė svetimą, A. B. priklausantį turtą, bendros 920 litų vertės.

2012-05-14 apie 12.00 valandą, prie prekybos centro „L.", adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, tyčia pradūrė automobilio „Nissan Almera", valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančio A. L. padangą ir automobiliui atvažiavus iki greitkelio Kaunas - Vilnius, vairuotojui A. L. keičiant ratą, iš neužrakino automobilio

salono pagrobė A. L. priklausantį turtą: 10 litų vertės juodą, odinę rankinę, 10 litų vertės juodą, odinę piniginę, 460 litų įvairiomis kupiūromis, 2 JAV dolerius, (kas 2012-05-14 atitiko 5.26 litų) DNB banko ir SEB banko mokėjimo korteles, išduotas A. L., A. L. vairuotojo pažymėjimą, darbo pažymėjimą, neįgaliojo pažymėjimą, energetikos darbuotojo pažymėjimą, katilų priežiūros meistro pažymėjimą, dujinį įrengimų eksploatavimo pažymėjimą, atsakingo už šilumos ūkį pažymėjimą, tai yra pagrobė svetimą, A. L. priklausantį turtą, bendros 485.26 litų vertės.

2012-08-24 apie 14.00 valandą, prie automobilių detalių parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), Ramučiuose, Kauno rajone, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu, tyčia pradūrė automobilio Audi A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) priklausančio K. B. padangą ir automobiliui atvažiavus iki degalinės „A.", adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune, vairuotojui K. B. keičiant ratą, iš neužrakino automobilio salono pagrobė K. B. priklausantį turtą: 50 litų vertės juodą rankinę, kurioje buvo piniginė 50 litų vertės, bankų „DNB" ir „Swedbank" mokėjimo kortelės išduotos K. B., K. B. asmens tapatybės kortelė, vairuotojo pažymėjimas, automobilio Audi A4, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, 150 litų, 2000 D. B. svarų (kas 2012-08-24 atitiko 8583,8 litų), tai yra pagrobė svetimą, K. B. priklausantį turtą, bendros 8833,8 litų vertės ir tuo yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 178 str. 1 d.

Prokurorė nesutinka su teismo motyvais, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 str. numatytų reikalavimų ir tai trukdo nagrinėti bylą. Nutartyje nurodytos aplinkybės, kurios teismo nuomone trukdo išnagrinėti bylą, teisminio nagrinėjimo metu buvo išsamiai ištirtos, buvo paneigta prielaida, kad V. J. korteles gavo iš nenustatyto asmens, šią aplinkybę taip pat patvirtino minimoje nutartyje ir pats teismas, nurodydamas, kad šis V. J. teiginys yra nepagrįstas. Būtina atsižvelgti, kad B. atpažino įraše kaltinamąjį, kaip asmenį pradūrusį padangas. Nei vienas proceso dalyvis nenurodė, kad įvykyje dalyvautų dar ir kitas asmuo, todėl teiginys, kad veika padaryta kartu su kitu asmeniu nepagrįsta. Laiko tarpas per kurį V. J. pradūręs padangas galėjo sėstis į automobilį, po ko pagrobti rankinę (piniginę) keičiant padangą ir vėliau nuimti ar bandyti nuimti pinigus yra visiškai pakankamas. Nepagrįstas teismo motyvas, kad V. J. turėjo spėti pasižiūrėti PIN kodus, kadangi nei viename epizode nebuvo pasinaudota PIN kodais, kuriuos galėjo matyti kaltinamasis, (viename epizode PIN kodas buvo užrašytas ant lapelio, kuris buvo piniginėje, kituose pinigų nenuimta).

Prokurorė nesutinka, kad V. J. turėjo būti inkriminuotos veikos, numatytos LR BK 187 str., kadangi jos priskiriamos privataus kaltinimo byloms, atskiri pareiškimai iš nukentėjusiųjų ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)" nebuvo gauti.

Teismas privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau -LR BPK) 257 str. ir manydamas, kad LR BK 178 str. numatytas veikas padarė ir kitas asmuo, taip pat nusprendęs, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitas nusikalstamas veikas, dėl kurių jam nebuvo pareikštas kaltinimas, priimti nutartį ir apie tai pranešti prokurorui arba išteisinti V. J. pagal LR BK 178 str. 1 d. epizodus, nusprendęs, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo LR BK 178 str. 1 d. veikų padaryme. Teismas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kad kaltinamojo akto trūkumai trukdė nagrinėti bylą.

Teismas priimtoje nutartyje perduoti bylą prokurorui, vadovavosi LR BPK 232 str. 1 d. 3 p., taikomu bylos parengimo nagrinėti teisme metu. Tačiau klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo išspręstas, nenustačius, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų. Byla ne tik, kad buvo perduota nagrinėti teisiamajame

posėdyje, bet ir buvo išnagrinėta, jokie kaltinamojo akto trūkumai iki išėjimo priimti nuosprendį nebuvo nustatyti ir netrukdė bylą nagrinėti.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas po kaltinamojo paskutinio žodžio, išėjęs priimti nuosprendžio ir jį rašydamas įrodymų tyrimo teisme neatnaujino vadovaujantis LR BPK 300 str. ir nebuvo tikslinami iškilę neaiškumai. Nutartis priimta tą pačią dieną kaip ir nuosprendis, todėl nepasibaigus priimtos nutarties apskundimo terminui buvo priimtas nepagrįstas nuosprendis, pagal kurį V. J. nuteistas dėl likusių nusikalstamų veikų. Dėl šios priežasties 2013-11-14 nuosprendis taip pat bus apskųstas. Visi kaltinime išvardinti epizodai yra neatsiejamai susiję, jie turi būti nagrinėjami kartu, dėl veikų padarymo kaltinamas vienas asmuo ir dėl jų turi būti priimamas vienas sprendimas, todėl sprendimas baigus baigiamąsias kalbas išskirti bylą dėl dalies epizodų ir minėtus epizodus grąžinti tyrimui papildyti, o dėl kitų nusikalstamų veikų priimti apkaltinamąjį nuosprendį yra iš esmės neteisėtas ir nepagrįstas.

Proceso dalyviams apie teismo posėdį pranešta nustatyta tvarka, dalyvavimas nėra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais, gynėjas pritarė prokurorės skundui ir prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės D. B. skundas tenkinamas.

Bylos parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu, spręsdamas klausimą, ar nėra kliūčių bylą nagrinėti teisme, teismas įvertina kaltinamojo akto atitiktį įstatymo keliamiems reikalavimams, o nustatęs kaltinamojo akto trūkumus, spendžia, ar jie galės būti ištaisyti teisme ir ar tai netrukdys nagrinėti bylos. Teismui padarius išvadą, kad nustatytas pažeidimas trukdo išnagrinėti bylą iš esmės, LR BPK 232 str. 3 p. pagrindu priimama nutartis perduoti bylą prokurorui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byla pirmosios instancijos teismo buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, konstatavus, kad kliūčių bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje nėra. Taigi, kaip teisingai prokurorė nurodė skunde, teismas perduodamas bylą nagrinėti teisiamajam posėdžiui nenustatė jokių kaltinamojo akto trūkumų ir ėmėsi ją nagrinėti iš esmės, todėl skundžiama nutartis negalėjo būti priimta vadovaujantis LR BPK 232 str. 1 d. 3 p.

LR BPK 254 str. 3 d. pagrindu teismas turi teisę perduoti bylą prokurorui ir nagrinėjimo teisme metu. Šiuo atveju teismas padarė išvadą, jog negali išnagrinėti bylos dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 1 d. (3 kaltinimai), nes nėra išaiškintos visos kaltinimui pagrįsti svarbios aplinkybės ir dėl to nusprendė bylos dalį dėl šių kaltinimų išskirti bei perduoti prokurorui, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos surašyti teismo nustatytas faktines aplinkybes atitinkantį kaltinamąjį aktą. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas baudžiamąją bylą pagal V. J. inkriminuotus kaltinimus, numatytus LR BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. bei 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., išnagrinėjo iš esmės, t. y. teisiamajame posėdyje atliko įrodymų tyrimą, išklausė baigiamąsias kalbas, kaltinamojo paskutinį žodį ir išėjo į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo. Taigi teisminio nagrinėjimo metu nurodomo skundžiamoje nutartyje kaltinamojo akto trūkumų nė nebuvo mėginama pašalinti, o sprendimo priėmimo metu teismas padaręs išvadą, jog be papildomo aplinkybių ištyrimo negalima priimti teisėto ir pagrįsto nuosprendžio byloje, laikydamasis LR BPK 295, 300 str. įtvirtintų nuostatų, turėjo atnaujinti įrodymų tyrimą, ir atnaujinto bylos nagrinėjimo metu spręsti klausimą dėl galimybės pašalinti kaltinamajame akte, teismo nuomone, esančius trūkumus, kurie trukdo nagrinėti bylą baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka.

Vien šis baudžiamojo proceso normų pažeidimas leidžia naikinti teismo nutartį ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Tačiau teismo nutartį būtina įvertinti ir kitu aspektu, ar baudžiamoji byla nutartyje nurodytoje dalyje pagrįstai perduodama prokurorui.

LR BPK 254 str. 3 d. nurodyta -jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, jog surašytas iš esmės LR BPK 219 str. numatytų reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Taip pat byla gali būti perduota prokurorui ir tuo atveju, jeigu yra jo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą. Taigi, baudžiamojo proceso įstatymas numato baigtinį sąrašą atvejų, kuomet teisiamajame posėdyje nagrinėjama baudžiamoji byla gali būti perduota prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui ar naujo kaltinamojo akto surašymui.

Pagal teismų praktiką kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kt. - LR BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas); kai kaltinamajame akte nenurodyti BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, dalis ir (ar) punktas, kai taikomas straipsnis susideda iš dalių ir (ar) punktų (BPK 219 straipsnio 5 punkto pažeidimas) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gruodžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-581/2011). Tačiau ne bet koks kaltinamojo akto trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Teisę grąžinti bylą prokurorui suteikia tik toks BPK 219 straipsnio pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-556/2012).

Kartu pažymėtina, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Viso baudžiamojo proceso esmė - nustatyti, ar padaryta baudžiamajame įstatyme numatyta veika, kas ją padarė, jei taip, tai kokį Baudžiamojo kodekso straipsnį ji atitinka. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2012 m. spalio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-480/2012).

Pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą prokurorui perdavė tuo pagrindu, jog surašytas kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų, kas trukdo išnagrinėti baudžiamąją byla bei priimti nuosprendį. Teismas sprendimą perduoti baudžiamąją bylą prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti priėmė nustatęs, jog kaltinamasis V. J. galimai veikė bendrininkų grupėje su kitu nenustatytu asmeniu, o tai kaltinamajame akte nenurodyta. Teismo nuomone, neištyrus ir nenustačius kitų asmenų (asmens) vaidmens, nėra galimybės spręsti ir V. J. baudžiamosios atsakomybės klausimo pagal LR BK 178 str. 1 d. Teismas taip pat nurodė, kad kaltinamajam turėjo būti inkriminuotos veikos dėl turto sugadinimo pradūrus padangas.

Reikia pažymėti, kad kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybės nurodomos tiek, kiek jos yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame LR BK straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir, neištyrus jų betarpiškai teisminio nagrinėjimo metu, priimant nuosprendį remtis jais negalima (LR BPK 301 str. 1 d.). Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo atveju kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamų veikų, kurių padarymu V. J. kaltinamas, sudėties požymiai. Teismas nenurodo, kokių konkrečių LR BPK 219 str. nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka. Priešingai, teismas netgi sutinka, kad LR BK 178 str. galėjo įvykdyti V. J., tik veikdamas ne vienas, o su bendrininku (bendrininkais). Taigi, byloje surinkta pakankamai medžiagos, kad teismas padarytų išvadą dėl nusikaltimo sudėties buvimo ar nebuvimo. Apylinkės teismas tam tikrą išvadą padarė, tai reiškia, kad jis suprato kaltinimo esmę, o bylos medžiaga liudija, kad tai suprato ir kaltinamasis. O tai, kad kaltinamasis neigia savo kaltę, nurodo aplinkybes, lengvinančias savo padėtį, kurias pats apylinkės teismas ir paneigia, negali būti traktuojamas kaip kaltinamojo akto trūkumas, neleidžiantis išsamiai išnagrinėti bylos.

Kita vertus, bylą nagrinėjantis teismas neprivalo apsiriboti vien tik ikiteisminio tyrimo stadijoje surinktų duomenų patikrinimu, tačiau prireikus turi tirti naujus įrodymus, nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes, esant būtinybei, pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, laikantis LR BPK 255, 256 str. įtvirtintų reikalavimų. Bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje, dažnai gali paaiškėti naujos aplinkybės, nauji įrodymai, todėl bylos nagrinėjimo metu kilusios abejonės, jog kaltinamasis galimai veikė ne vienas, negali būti skubotu pagrindu konstatuoti, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnio reikalavimų, būtina vadovautis LR BPK reikalavimais sprendžiant įvairias abejones ir tiriant įrodymus bei šiuos vertinant.

Atkreiptinas dėmesys, jog LR BPK 287 str. suteikia teisę teismui atlikti bet kokį proceso veiksmą, kad nagrinėjant bylą teisme, atliekant įrodymų tyrimą, jeigu kurį LR BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą neįmanoma atlikti arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui.

LR BPK 254 str. 1 d. ir 2 d. dėl bylų išskyrimo galimybės taip pat reikalauja konkrečių specifinių aplinkybių, kurios leistų bylą išskirti, tačiau tokios aplinkybės skundžiamoje nutartyje nenurodytos, nes pareikšto kaltinimo ribose išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmojoje instancijoje, išėjus priimti procesinio sprendimo, LR BPK nenumato galimybės baudžiamojoje byloje priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei dar bylą išskirti ir perduoti prokurorui.

Kaip teisingai pažymėjo ir prokurorė, jeigu teismas, jau ištyrus visus įrodymus, kaip įvyko nagrinėjamu atveju, įsitikina, jog kaltinamasis nepadarė jam inkriminuojamos veikos arba buvo neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotą veiką, privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį. Taipogi, teismui yra suteikta teisė, ką nurodė ir prokurorė skunde, kilus abejonių, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 str.).

Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo LR BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų pažeidimą, kaltinamajame akte inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinės kaltinimo aplinkybes netrukdė bylą nagrinėti teisme ir nebuvo iš esmės suvaržyta kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Apylinkės teismas, dar ir pažeisdamas baudžiamojo proceso normas, priėmė nepagrįstą nutartį, todėl ji yra naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Daivos Brudnienės skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-1617-593/2013 (teisminio proceso Nr. 1-23-1-00785-2011-1) išskirta ir perduota Kauno apylinkės prokurorui kaltinamojo akto pažeidimams pašalinti bei grąžinti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti.

Nutartis neskundžiama.