- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-22
- Bylos Nr.
- II-226-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00957-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. M.-Č.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Patricijai Lauraitytei, Karolinai Krukovskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. M.-Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs J. M.-Č. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 16 d. nutarimo, kuriuo J. M.-Čimbarienė nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 1 10 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2021 m. kovo 16 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) J. M.-Č. nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 10 eurų bauda už tai, kad ji 2021 m. kovo 8 d. 07 val. 59 min., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį, nesilaikė atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangą ir meteorologinės sąlygas, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kur kliudė ir apgadino priešpriešais atvažiuojantį automobilį Volvo, bei nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė bei apgadino sklypo tvorą, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 127, 119, 9 punktus.
Šalies argumentai
J. M.-Č. pateikė teismui skundą, kuriuo nesutinka su Skundžiamu nutarimu, nurodo, kad eismo įvykis ir susidūrimas kilo dėl abiejų vairuotojų kaltės. Jai važiuojant kryptimi (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) siaura sodų gatve, vingyje į dešinę įvyko susidūrimas ties (duomenys neskelbtini) 19 namu. Ji važiavo dešine kelio puse ir staiga kryptimi (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) kairės pusės vingyje greitai priartėjo Volvo, važiavęs plačia kelio dalimi kaire puse. Pastebėjus kitą automobilį Volvo bandė išvengti susidūrimo, stabdė, traukėsi dešiniau. Nuo Volvo pastebėjimo iki susidūrimo praėjo kelios sekundės. Susidūrimo metu nei vienas automobilis nesustojo. Kelio danga buvo slidi ir tiek ji, tiek automobilio Volvo vairuotojas važiavo per greitai. Policijos pareigūnai įvertino situaciją ir pasakė, kad tai abipusė kaltė. Tačiau Volvo vairuotojui nesutikus buvo iškviesti kelių policijos patruliai, kurie atvyko į įvykio vietą. Patrulis nesigilino į situaciją, nepatikrino vairuotojų blaivumo, nesupažindino ir nieko nepasakė apie administracinio nusižengimo teiseną, liepė pasirašyti po schema ir tik paleidęs Volvo vairuotoją pasakė, kad pripažino ją kalta. Kelių policijos patrulis buvo šališkas, surašė protokolą neatitinkantį įvykusio eismo įvykio. Nukritęs purvas, kaip įrodymas, nutirpo jau po laiko ir nukrito, o ne eismo įvykio metu. Tuo keliu važinėja ilgą laiką. Savo kaltę pripažįsta, tačiau prašo teismo dėl įvykusio eismo įvykio pripažinti ir kito automobilio Volvo vairuotojo kaltę.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į skundą prašo skundo netenkinti, Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad nors J. M.-Č. su nusižengimu nesutiko, reikalavo pripažinti abipusę vairuotojų kaltę, tačiau jos kaltė įrodyta. Iš surinktos medžiagos matyti, kad gatve padengta sniegu, yra kelio vingis, (duomenys neskelbtini) plotis yra 3 metrai, automobilio Volvo priekinė dalis stovi už kelio ribų, galine dalis liko stovėti kelyje. BMW automobilis priekine dalimi stovi įvažiavęs į sklypo teritoriją. Automobilio Volvo padėtis matoma nuotraukose, taip pat nuotraukose matoma Volvo važiavimo trajektorija, vėžės. Pagal vėžes – Volvo automobilis važiavo palei dešinį kraštą, vėliau važiuoja dešiniau bei priekine dalimi nuvažiuoja nuo kelio dešiniau ant kelkraščio. Iš nuotraukų matyti, kad automobilio Volvo kairys slenksti yra šlapias, ant kelio dangos po slenksčių matomas nukritęs purvinas sniegas. Galima daryti išvadą, kad purvinas sniegas ant slenksčio nukrito nuo smūgio, smūgis buvo į automobilio Volvo kairį šoną-priekinės ir galinės dureles. Taip pat galima daryti išvada, kad po smūgio automobilis pajudėjo labai nedaug, nes priešingu atveju, jei automobilis būtų dar judėjime, galiniai ratais užvažiuotų ant nukritusio sniego. Taip pat nuotraukose matomas nukritęs sniegas ir prie galinio rato, sniegas nukrito nuo posparnio po kontakto, pažymėtina, kad sniego krūva guli šiek tiek už posparnio, kas leidžia daryti išvadą, kad po kontakto automobilis dar pajudėjo labai nežymiai (į tai taip pat nurodo ir nukritęs sniegas nuo slenksčio). Nustačius, kad Volvo automobilio padėtis kontakto metu buvo artima padėčiai, užfiksuotai schemoje ir nuotraukose bei atsižvelgiant į tai kad BMW automobilis priekine kairės pusės dalimi kampu – priekiniu bamperiu ir sparnu atsitrenkė į automobilio Volvo kairį šoną, galima spręsti, kur buvo automobilis BMW kontakto metu kelio atžvilgiu – kelio kairėje pusėje. Po atsitrenkimo į Volvo automobilio kairį šoną, BMW automobilis pakeitė važiavimo trajektoriją į dešinę, dėl ko nuvažiavo nuo kelio. Automobilis BMW važiavo kelio vingiu, kuris yra mažo spindulio, kuo staigesnis kelio posūkis (t. y. kuo mažesnis spindulys), tuo didesnė jėga veikia transporto priemonę. Važiuojant kelio vingiu automobilį veikia išcentrinė jėga ir padangų sankiba su kelio danga. Išcentrinės jėgos dydį lemia važiavimo greitis, kelio vingio spindulys ir transporto priemonės masė. Kuo didesnė išcentrinė veikia automobilį, tuo didesnė tikimybė, kad dings padangų sankiba su kelio danga. Dėl to automobilis gali nukrypti nuo pasirinktos važiavimo trajektorijos ir kelio vingyje nuslysti nuo kelio.
J. M.-Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, vingyje į dešinę iš kairės priekio atvažiavo automobilis. Jie abu važiavo greitai, buvo slidu ir nebespėjo nei vienas sustabdyti, taip ir susidūrė. Nuo smūgio ji atsitrenkė į kaimyno tvorą. Policija atvažiavo gal po pusvalandžio ir pasakė, kad čia abiejų kaltė, bet Volvo vairuotojas nesutiko. Vėliau iškvietė dar ir kelių patrulius. Jie atvažiavo po 2–3 val. ir nieko konkrečiai nepasakė. Pamatė, kad purvas nukrito, bet tai nutiko tikrai ne eismo įvykio metu, o jau po kelių valandų. Tada jie taip nusprendė, kad ji važiavo kaire puse ir atsitrenkė į Volvo automobilį. Su tuo ji nesutinka, nes važiavo dešine puse, gal labiau per vidurį, ir Volvo automobilis važiavo per vidurį kelio, taip ir susidūrė. Turi nuotraukas, kuriose aiškiai matosi jos važiavimo trajektorija, kai kurias nuotraukas išsiuntė, bet visų nuotraukų neleido pateikti dėl to, kad per daug vietos užima. Jai paskyrė 10 eurų baudą. Vairavo BMW automobilį. Sužalotų asmenų nebuvo. Dėl įvykio kviesti policijos pareigūnus, o ne pildyti deklaraciją, nusprendė abu vairuotojai. Policijos pareigūnai braižė eismo įvykių schemą. Jie atnešė lapą, pasakė, kur pasirašyti, nieko normaliai nepaaiškino. Policijos pareigūnas, kurio pavardę užmiršo, nieko neišaiškino, tiesiog atvažiavo, apžiūrėjo, paklausė kas ir kaip važiavo, viskas. Nuėjo pildyti, vėliau pasakė, kad ir jie užpildytų tuos pranešimus, protokolus. Užpildė, padavė, Volvo vairuotoją paleido ir tada tiesiog jos paklausė, kada ji atvažiuosiu baudą susimokėti. Nieko nepaaiškino, nei kas čia kaltas, nei kodėl.
Dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinių teisių užtikrinimo
Bylą nagrinėjant teisme administracinėn atsakomybėn patraukta ir skundą padavusi J. M.-Č. buvo apklausta, tačiau į kitus teismo posėdžius kviečiama neatvykdavo. Teismas dėjo pastangas siekiant dar kartą iškviesti skundą pateikusį asmenį į bylos nagrinėjimą, t. y. siuntė šaukimus, kurie grįždavo neįteikti su atžyma „neatsiėmė pašte“, taip pat siuntė pranešimus apie paskirtą teismo posėdžio laiką ir vietą pačios J. M.-Č. nurodytu elektroniniu paštu, bei susiekė telefonu, po ko J. M.-Č. informavo, kad į bylos nagrinėjimą atvyks, tačiau daugiau nieko neinformavusi neatvyko. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami registruotu laišku arba elektroniniu paštu. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu tais atvejais, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Asmuo, pateikęs savo elektroninio pašto adresą valstybės institucijoms (pareigūnams), turi būti pakankamai atidus ir rūpestingas. Pasikeitus jo kontaktiniams duomenims, apie tai informuoti ir valstybės institucijas (pareigūnus). To nepadaręs, jis prisiima riziką už savo veiksmus. Todėl vien tik faktas, jog asmuo netinkamai vykdo savo pareigą tikrintis savo elektroninį paštą, pašto dėžutę, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog analizuojamu atveju buvo pažeistos jo, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, procesinės teisės. Nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-340-885/2021). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjime įrodymų tyrimas buvo pabaigtas nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai J. M.-Č.
Dėl Skundžiamo nutarimo
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje, dėl kurioje įtvirtinto nusižengimo padarymo J. M.-Č. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jo pagrindu Institucijos priimtas Skundžiamas nutarimas, numatyta, jog pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė kyla už kitus, ANK tiesiogiai nenumatytus, KET pažeidimus. Taigi minėta teisės norma yra blanketinė, todėl kiekvienu atveju norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, turi būti nurodomas konkretus KET punktas, kurio pažeidimu yra kaltinamas pažeidėjas. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog J. M.-Č. inkriminuoti KET 9, 119, 127 punktų reikalavimų pažeidimai, kurie pasireiškė tuo, jog ji vairuodama automobilį, nesilaikė atsargumo priemonių, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio dangą ir meteorologinės sąlygas, kelio vingyje į dešinę nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kur kliudė ir apgadino priešpriešais atvažiuojantį automobilį Volvo, bei nuo smūgio nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė bei apgadino sklypo tvorą. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra ginčo dėl J. M.-Č. veiksmų. Pareiškėja neneigia pažeidusi KET reikalavimus, savo kaltę pripažįsta, tačiau nurodo, kad ne tiks jos veiksmai buvo tiesioginė analizuojamo eismo įvykio priežastis, o būtent jog dėl eismo įvykio kalti turi būti pripažinti abu įvykyje dalyvavę transporto priemonių vairuotojai. J. M.-Č. teigia, kad tiek ji, tiek kitas automobilio Volvo vairuotojas važiavo greitai, buvo slidu ir nei vienas, nei kitas nebespėjo sustabdyti, taip jie ir susidūrė, o po ko nuo smūgio ji atsitrenkė į kaimyno tvorą. Tačiau skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginiais.
Bylą nagrinėjant teisme liudytojais buvo apklausti V. L., kuris dalyvavo eismo įvykyje (automobilio Volvo vairuotojas), ir į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai R. P. bei E. P.. Liudytojas V. L. paaiškino, kad kovo 8 dieną per sodus važiavo į darbą ir iš posūkio išlindo su savo automobiliu Volvo. Toje vietoje yra keli posūkiai. Jis išvažiavęs pradėjo važiuoti link kalniuko, į kilti viršų, o moteris su automobiliu BMW atlėkė nuo kalniuko, net nestabdė. Buvo slidu, jis kiek įmanoma pasisuko dešiniau, tačiau automobilis BMW trenkėsi į priekinį sparną, dureles. Nuo smūgio įlėkė į kaimynų tvorą ir tarp dviejų stulpų į kitą sklypą.
Matomumas buvo normalus, truputį įkalnė. BMW vairuotoja tikrai jį matė, nuo to žmogaus sklypo vartų, dar aukščiau jį matė ir nestabdė. Po to atvažiavo pareigūnai, viską suformino ir viskas ten buvo aišku, kad moteris viršijo greitį. Pareigūnai pasakė mergaitei, kad nereikia lėkti. Jei ji būtų ramiai važiavusi, tai per visą tvorą, tikrai nebūtų įvažiavusi, o dabar tvorą išlaužus ir pusė automobilio jau sklype. Vairuotoja nieko nesakė. Jis dažnai ir dabar važinėja toje vietovėje (2021 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdis nuo 13 val. 45 min. 17 s. iki 13 val. 49 min. 47 s.). Policijos pareigūnai apklausti teisme aiškiai parodė, kad dėl eismo įvykio kalta Pareiškėja J. M.-Č. Liudytojas R. P. paaiškino, kad jiems atvykus į įvykio vietą oro sąlygos buvo blogos, buvo apsnigtas kelias. Eismo įvykis įvyko kelio vingyje. Sprendimas kad dėl eismo įvykio kalta BMW vairuotoja buvo priimtas atsižvelgiant į automobilių išdėstymą kelyje, apgadinimus, paaiškinimus, šukes su purvu, pagal automobilių kontaktą. Pats įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, beveik kelkraštyje, žiūrint moters judėjimo kryptimi. Taip pat nuo BMW automobilio smūgio buvo apgadinta tvora. Jis pats dirba Kelių policijos valdyboje, kuris yra specializuotas padalinys kelių eismo pažeidimų įvykiams tirti, jo patirtis 20 metų. Jis viską išdėstė, įvykio vietoje paaiškino BMW vairuotojai, pamatavo, parodė jų parodymus sistemoje, eismo įvykių schemoje. Vairuotoja nelabai sutiko, nors buvo aiškiai parodytas eismo įvykių kontaktas, būtent kelkraštyje. Liudytojas R. P. paklaustas apie eismo įvykio vietos schema paaiškino, kad viską ką jie pamato eismo įvykio vietoje, tą ir braižo. Nuotraukose, kurias jie padarė, matosi, kad auga medžiai, krūmai ir Volvo automobiliui fiziškai nebuvo kur pasitraukti. Volvo automobilis jau stovėjo, nes visos šukės ir purvas buvo prie kairio automobilio slenksčio, po automobiliu. Todėl galima daryti išvadą, kad tas automobilis nejudėjo. Volvo yra aukštesnis automobilis, Volvo vairuotojui matomumas buvo geresnis, jis anksčiau pamatė, todėl anksčiau sustojo. Tą lentelėje ir pažymėjo (2021 m. liepos 8 d. teismo posėdis nuo 13 val. 52 min. 51 s. iki 14 val. 00 min. 31 s.). Kitas policijos pareigūnas, atvykęs į eismo įvykį ir braižęs eismo įvykio vietos schemą, E. P. parodė, jog gavo iškvietimą į Nemenčinės pusę. Buvo eismo įvykis, kad automobilis apgadino kitą automobilį ir namo stogą. Atvykus pastebėjo, kad buvo apsnigtas siauras keliukas, nelabai platus, pakankamai slidus ir buvo įkalnė į viršų. Volvo automobilis važiavo iš apačios, o BMW automobilis važiavo priešprieša, iš viršaus. Pastebėjo, kad Volvo automobilis stovėjo dešinėje, kuo dešiniau, savo važiavimo kryptimi. Buvo vos ne pūga, matėsi, kad Volvo automobilio purvas iš karto ir nubyrėjo po susidūrimo su BMW automobiliu. Jei būtų koks nors važiavimas, tas purvas būtų netolygiai ties ratais. O nagrinėjamu atveju buvo taip, kaip stovi. Gavosi, kad į Volvo automobilį atsitrenkė BMW automobilis ir tas purvas nubyrėjo. Tada dar nuo smūgio BMW automobilis įvažiavo į namo tvorą. Bendravo su abiem vairuotojais, kiekvieną išklausė. Sprendimą turi priimti atsižvelgiant į situaciją – stabdymo kelią, automobilių trajektoriją, į vairuotojų parodymus, į savo patirtį. Nagrinėjamu atveju buvo taip, kad važiavo Volvo automobilis, kuris yra aukštesnis, jam gal matėsi kažkiek, jis sustojo, o BMW automobilis važiavo, atsimušė į automobilį, automobilis turėjo gan stiprų pagreitį, inerciją ir atsitrenkė į namą, ir į jį kaimynai dar įvažiavo. Liudytojas E. P. pateikus eismo įvykių schemą nurodė, kad schemą braižė jis. Ką pamatė eismo įvykio metu, tą ir pažymėjo (2021 m. liepos 8 d. teismo posėdis nuo 14 val. 00 min. 59 s. iki 14 val. 05 min. 42 s.). Visų apklaustų liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampys tiek tarpusavyje, tiek su kita bylos medžiaga, tame tarpe ir su E. P. tarnybiniu pranešimu, surašytu iškarto po nagrinėjamo įvykio, ir V. L. paaiškinimu, duotu taip pat iškarto po nagrinėjamo įvykio, bei patvirtinantys, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo slidu, todėl reikėjo imtis papildomų saugumo ir atidumo priemonių. Policijos pareigūnai R. P. ir E. P. detaliai paaiškino, kodėl administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas J. M.-Č., į ką buvo atsižvelgiama siekiant nustatyti eismo įvykio kaltininką, o būtent į automobilių išdėstymą kelyje, kad pats įvykis įvyko priešpriešinėje eismo juostoje, beveik kairiame kelkraštyje, žiūrint BMW automobilio judėjimo kryptimi, apgadinimus, automobilių kontaktą, ir priėmė sprendimą, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo automobilio BMW vairuotojos veiksmai. Byloje nėra duomenų, kad liudytojai pažinotų administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį ar turėtų kokių nors asmeniškumų bei pagrindą pakenkti J. M.-Č., nurodyti jai nepalankias, tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaip ir nėra jokių duomenų, kad liudytojai, ypatingai policijos pareigūnai, būtų suinteresuota bylos baigtimi. Kartu akcentuotina, jog tokios pačios aplinkybes, kurias nurodė liudytojai V. L., R. P. ir E. P., atsispindi ir eismo įvykio schemoje, kurią pasirašė ir pati Pareiškėja.
Nors byloje ir nėra duomenų apie tai, kad J. M.-Č. būtų važiavusi viršijusi leistiną greitį, tačiau akivaizdu, kad esant sudėtingoms eismo sąlygoms – slidžiai kelio dangai, ji automobilį vairavo nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, neįvertino eismo sąlygų. Pažymėtina, kad ir pati J. M.-Čimbarienė tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji važiavo greitai, buvo slidu ir nebespėjo sustabdyti. Kartu akcentuotina kad saugus greitis yra tas, kuris priklauso nuo visų aplinkybių – oro sąlygų, kelio ir transporto priemonės techninės būklės, nuo vairuotojo patirties ir savijautos. Taigi akivaizdu, kad saugus greitis nėra tapatus leistinam greičiui, greičio saugumą lemia visa grandinė veiksnių – vairuotojo patirtis, automobilio svoris, padangų kokybė, švarūs veidrodėliai ir langai, oro sąlygos, kelio danga, matomumas ir t. t., todėl saugus greitis, atsižvelgiant į šiuos veiksnius, gali būti ir gerokai mažesnis už leistiną. Svarbiausia pasirinkti tokį važiavimo greitį, kuriuo važiuojant bet kurią akimirką būtų galima sustabdyti automobilį iki kliūties kelyje ar numatytos sustojimo vietos. Esant nurodytoms aplinkybėms Pareiškėjos skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 16 d. nutarimo netenkintinas.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad J. M.-Č. skunde, be kitų aplinkybių taip pat nurodė, kad į eismo įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas R. P. buvo šališkas, nesigilino į situaciją, nesupažindino ir nieko nepaaiškino apie administracinio nusižengimo teiseną. Tačiau tokios Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis yra deklaratyvios. Priešingai, kaip jau minėta, skundo nagrinėjimo metu buvo detaliai ir išsamiai paaiškinta kodėl buvo priimtas sprendimas dėl eismo įvykio kalta pripažinti Pareiškėją J. M.-Č., todėl tai, kad nagrinėjama situacija buvo įvertintas Pareiškėjos nenaudai, neduoda pagrindo išvadai, jog duomenys buvo tirti ir vertinti neobjektyviai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi,
nutarė:
Skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.