Šiaulių apygardos teismo nutartis

2012-07-05 · Civilinė byla Nr. 2A-304-124/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-05
Bylos Nr.
2A-304-124/2012
Teisminio proceso Nr.
2-41-3-01278-2011-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.)
Atsakovas
J. G.
Ieškovas
L. R.
Trečiasis asmuo
Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Kategorijos
  • 34.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-304-125/2012

Teisėja R. Andrulienė Teisminio proceso Nr. 2-41-3-01278-2011-2

Procesinio sprendimo kategorija 34.6. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Danutės Burbulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-459/2012 pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui J. G., tretiesiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui dėl pripažinimo teisės įteisinti statinio rekonstrukciją be kito bendraturčio sutikimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

I. L. R. ieškiniu (1–4 b. l. ) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti jam teisę atlikti rekonstrukcijos įteisinimo darbus buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojos K. J. parengtą statinio projektą „Buto patalpų perplanavimas, 01-07-7TP,2007m.“ be atsakovo J. G. sutikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad su atsakovu yra bendraturčiai gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovui priklauso butas Nr.1, esantis pirmame namo aukšte, o atsakovui – butas Nr. 2, esantis antrame aukšte. 2007 metais ieškovas atliko savo buto rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo. 2008 m. sausio 21 d. Šiaulių apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-275 "Dėl savavališkos rekonstrukcijos (duomenys neskelbtini) padarinių likvidavimo“ir nustatė terminą iki 2008 m. balandžio 30 d. geranoriškai savo lėšomis pašalinti savavališkos rekonstrukcijos padarinius. Šio įpareigojimo neįvykdžius, Šiaulių apskrities administracija kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą, prašydama pašalinti savavališkos statybos padarinius ir įpareigoti ieškovą atstatyti savavališkai rekonstruotą butą į buvusią padėtį. B. J. G. laikė, kad rekonstrukcijos darbais buvo padaryta žala jo patalpoms antrame namo aukšte, todėl kreipėsi į Šiaulių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo. 2010-09-23 šalys sudarė Taikos sutartį, pagal kurią ieškovas atlygino J. G. turtinę žalą. Šiaulių rajono savivaldybės administracija pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiu leidimą rekonstruoti statinį, nesant nustatyta tvarka patvirtinto bendraturčio sutikimo. Atsakovas kategoriškai atsisako duoti sutikimą įteisinti statinio rekonstrukciją, nenurodydamas tokio atsisakymo pagrindo ir motyvų. Minėta, rekonstrukcija jau atlikta 2007 metais, t. y. prieš keturis metus. Jos įteisinimas atsakovo teisėtų interesų ir teisių į bendrą daiktą nepažeidžia. Buto rekonstrukcijos darbai atitinka projektinius sprendinius, atsakovui padaryta žala atliekant rekonstrukciją yra atlyginta, naujų neigiamų pasekmių neatsirado, atliktos rekonstrukcijos įteisinimas niekaip nepakeis ir nepablogins šiuo metu esančių atsakovo gyvenimo ir veiklos sąlygų. 2011 m. sausio 25 d. buto patalpos po rekonstrukcijos inventorizuotos. Kitų kliūčių įteisinti rekonstrukciją, išskyrus bendraturčio sutikimą, nėra.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (47–49 b. l.) atsakovas J. G. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad L. R. savavališkai atlikta rekonstrukcija, pažeidžia jo teises bei prieštarauja teisingumo kriterijams ir įstatymams. L. R. buto plane po rekonstrukcijos yra suprojektuota terasa, kuri būtų pastatyta valstybinėje žemėje Kuršėnų dvaro teritorijoje, ką draudžia įstatymai. Prie L. R. ieškinio pridėtame plane terasa jau nebepažymėta, todėl ieškovas suklaidino teismą. Be to, ieškinio priede yra pažymėtas didesnis bendro naudojimo plotas 3,22 m. iš patalpos 6,22 kv.m. Durys į minėtą bendro naudojimo patalpą - namo laiptinę, plane po rekonstrukcijos yra pažymėtos paprastos (vienvėrės), nors natūroje jos yra dvivėrės. Durys pagal Planą po rekonstrukcijos nubraižytos atvirkščiai, nei yra sumontuotos natūroje. Pateiktame rūsio plane pažymėta, kad vietoje buvusios katilinės yra įrengiama nauja katilinė, tačiau nuslepiama, kad yra įrengta ne kieto kuro, o skysto kuro katilinė, kuri, prieštarauja įstatymams, bei nėra derinimo su Priešgaisrine tarnyba žymos. L. R. namo sienose be bendraturčio susitarimo yra įrengęs 7 lauko šviestuvus, o tai pažeidžia atsakovo interesus. Ieškovas, savo bute neteisėtai padidindamas 4 langus, sugadino namo projektinį sprendimą.

Atsiliepimu į ieškinį (53–55 b. l.) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius spręsti ar pagrįstai bendraturtis atsisako duoti sutikimą rekonstrukcijai palieka teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. vasario 8 d. sprendimu (130–134 b. l.) ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovui L. R. teisę atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos įteisinimo darbus pagal projektuotojos K. J. parengtą statinio projektą be terasos, be atsakovo J. G. sutikimo.

Teismas nurodė, kad ieškovas L. R. savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, vykdė gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Ieškovas ir trečiojo asmens, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė J. M. pateikė teismui 2007 metais K. J. paruoštą ir 2010 metais suderintą projektą, iš kurio matyti, kad atsakingi asmenys pasirašė ant šio projekto. Buto Nr.1 plane po perplanavimo nebėra numatyta punkto Nr. 8, t.y. terasos, kad terasa faktiškai nėra pastatyta patvirtino ir pats atsakovas J. G.. Laiptinės patalpos išliko nepakitusios, t. y. 6,22m² ploto. Atsakovo teiginius, jog jam trukdo ieškovo įrengti lauko šviestuvai, teismas atmetė, nurodydamas, kad šie argumnetai laikytini neįtikinamais.

Teismas nurodė, kad vietoje buvusios katilinės yra įrengta nauja, tačiau katilinės vieta yra ta pati, t.y. namo rūsys. Pasikeičia tik kuro rūšis ir katilas, t. y. vietoje kieto kuro katilo yra pastatytas skysto kuro katilas. Katilinę ieškovo užsakymu pagal katilinių įrengimo taisykles pertvarkė UAB „Gyvatukas“. Iš atsakovo atstovės pateikto priešgaisrinės tarnybos rašto akivaizdu, kad katilinė nėra perplanuojama, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atskiri vartotojai, kiekvienas jų įrengę savo inžinerinę sistemą ir kiekvienas turi atskirą šildymo katilą.

Teismas nurodė, kad byloje esantis statinio ekspertizės aktas patvirtina, kad bandant atstatyti namo Nr. 9 pirmąjį butą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, galima tik pabloginti statinio konstrukcijų būklę ir sukelti papildomas 2- ojo buto deformacijas. Be to, bandymas atstatyti išardytų sienų zonas yra sunkai techniškai įgyvendinamas ir gali sukelti konstrukcijų griūtį. Teismas padarė išvadą, kad J. G. neįrodė, jog bus pažeisti jo teisėti interesai, jeigu ieškovas įteisins faktiškai jau atliktą buto rekonstrukciją. Iš bylos duomenų nenustatyta jokių neigiamų, ar rekonstrukcijos saugumo normas pažeidžiančių pasekmių atsakovo atžvilgiu. Ieškovas jau atlygino atsakovui atsiradusią žalą, padarytą dėl rekonstrukcijos darbų, todėl teismas ieškinį tenkino.

Šalies argumentai

Atsakovas J. G. apeliaciniu skundu (145–152 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl L. R. atliktos savavališkos rekonstrukcijos yra pavojingai ir neleistinai įlinkusios medinės perdangos virš pirmo aukšto ir pastogės. Perdangos išlinkimas tiesiogiai sąlygojo grindų, lubų, durų staktų atsakovo bute deformaciją. Tam, kad sugadintą atsakovo turtą būtų galima pakeisti nauju, reikalinga ištiesinti pagrindines namo konstrukcijas. Apžiūrėdamas J. G. buto sugriovimą, ekspertas žodžiu pasakė, kad yra būtina kuo greičiau sukelti perdangas, o savo išvadose, kurias pateikė tik po metų laiko, to nepaminėjo. Akivaizdu, jog ši išvada neobjektyvi. Ši ekspertizė nėra visapusiška ir neatsako į šiai bylai aktualius klausimus. Joje yra pasisakoma tik dėl išardytų sienų atstatymo, tačiau nėra išnagrinėti kiti galimi išlinkusių perdangų atstatymo būdai. Teismas vadovavosi šios ekspertizės išvadomis.

2. Šiaulių rajono apylinkės teismas, rėmėsi 2007 metais K. J. paruoštu ir esą 2010 metais suderintu projektu. Šis projektas yra galimai suklastotas, dėl to kreipėsi į prokuratūrą. Pagal kurį projektą ieškovas siekia įteisinti rekonstrukciją, ginčas vyko iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą išreikalauti iš notarės J. G. persiųstą projektą ir tokiu būdu atsisakė nustatyti pagal kokį projektą L. R. prašė bendraturčio sutikimo ir ar tikrai J. G. atsisakymas duoti tokį sutikimą buvo nepagrįstas.

3. Į bylą buvo pateikti du tos pačios datos 2007 11 brėžiniai – pirmas pavadinimu „Buto planas po rekonstrukcijos M 1:100", kuriame 8 numeriu yra nurodyta terasa, o derinimui skirtose grafose yra penki parašai, uždėti 2007-12-04 ir du parašai, uždėti 2010-12-22. Kitas – pavadinimu „Buto planas po perplanavimo M 1:100“, kuriame nėra nurodyta terasos, o derinimui skirtose grafose yra du parašai, uždėti 2010-12-22. Visiškai aišku ir akivaizdu, kad brėžinys „be terasos" 2010-12-22 dieną nebuvo suderintas Šiaulių rajono savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje ir į bylą pateiktas galimai suklastotas dokumentas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo savo sprendimą grįsti tokiu brėžiniu, dėl kurio autentiškumo ir teisinės galios kyla labai rimtų abejonių, jo trūkumai yra akivaizdūs.

4. L. R. teismui pateikto 2007-11 buto patalpų perplanavimo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog „rekonstruojama katilinės patalpa, įrengiant naują šildymo sistemą“. Projektai ir L. R. pagal juos atlikta katilinės rekonstrukcija neatitinka norminių teisės aktų reikalavimų, tuo grubiai pažeidžiant J. G. kaip bendraturčio teises į saugias gyvenimo sąlygas. L. R. katilinę įrengė gyvenamojo namo rūsyje, virš kurios yra gyvenamosios patalpos, nesustiprinęs perdangų. L. R. turimame projekte apskritai nėra numatyta atvežto skysto kuro priėmimo įrenginių ir kaip, kokiomis sąlygomis jis bus perpumpuojamas į rūsyje numatytą skysto kuro talpą. Ieškovo turimoje projektinėje dokumentacijoje skysto kuro talpos tūris neribojamas, nenumatyta, kad jis būtų uždaras. Šie norminių teisės aktų pažeidimai tiesiogiai sąlygoja nuolatinį kuro išsiliejimą į rūsio patalpas. Taisyklių 494 p. numato, kad patalpose, kuriose montuojami skystojo kuro vamzdynai, būtina įrengti gaisrinius čiaupus, tačiau L. R. projekte jie nenumatyti. Taip pat nenumatytas katilinės patalpai tvarkyti drėgnas valymo būdas (25 mm diametro čiaupai ir 20-40 m laistymo žarnos) (Taisyklių 500 p.). L. R. projektas neatitinka gaisro prevencijai keliamų reikalavimų, numatytų Reikalavimų 38.2.-38.3. p., t.y. statinio inžinerinės sistemos turi būti suprojektuotos ir sumontuotos taip, kad būtų saugios naudoti ir nesukeltų gaisro; židiniai, krosnys, jų dūmtraukiai ir šildymo prietaisai turi būti išdėstyti, pastatyti, įmontuoti taip, kad naudojami nesukeltų gaisro ar sprogimo pavojaus. Teismas neteisingai vertino Priešgaisrinės tarnybos raštą (98b. l.) esą katilinė nėra perplanuojama, nes tokios informacijos šiuo raštu neteikiama.

5. Ieškovas veda aktyvų gyvenimo būdą ir bet kada užsigeidęs įjungia šviesą ir tokiu būdu trikdo atsakovo ramybę, naktimis trukdo jam miegoti. Šviestuvų skleidžiama šviesa apšviečia ne tik bendrąja nuosavybe esančias patalpas, bet ir atsakovui asmenine nuosavybe priklausantį butą. Pagal projektą, ieškovo buto durys yra nubraižytos atvirkščiai, nei yra natūroje, o 4 langai, kurie neleistinai padidinti iki grindų lygio, sugadino bendro namo projektinį sprendimą.

6. Skirstant bylinėjimosi išlaidas lemiamą reikšmę turi ne tik galutinis proceso rezultatas, bet ir procesinis šalių elgesys, t. y. turi būti įvertinamas bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumas. Visa įrodinėjimo našta byloje teko atsakovui, o ieškovo pozicija apsiribojo tik reikalavimo pareiškimu, ieškinys buvo nesudėtingas, byla išnagrinėta per kelis posėdžius, todėl ieškovo išlaidos nepagrįstai didelės. Taigi būtent ieškovo procesinis elgesys lėmė bylinėjimosi išlaidų susidarymą. Dėl ieškovo tokių neatsakingų veiksmų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje ir bylos nagrinėjimo eigoje, ieškovas pats turi prisiimti bylinėjimosi išlaidų jam atsiradimo riziką.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (158–164 b. l.) ieškovas L. R. prašo Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad su atsakovu J. G. 2010-09-23 pasirašė Taikos sutartį, pagal kurią J. G. atlygino turtinę žalą. Taikos sutarties 9 p. nurodyta, kad šia Taikos sutartimi yra išsprendžiami visi tarp šalių kilę teisminiai ginčai civilinėje byloje Nr. 2-384-68/2008. Sudarius Taikos sutartį, ieškovas buvo įsitikinęs, kad visus ginčus su bendraturčiu išsprendė ir kad atskiras bendraturčio sutikimas nėra reikalingas. Todėl teismas skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, kad žala J. G. yra atlyginta pagal įsiteisėjusią teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį. Nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, kad dėl atliktos namo rekonstrukcijos yra pavojingai ir neleistinai įlinkusios medinės perdangos, kad yra sienų deformacijų, didėjančių plyšių sienose ir kt. Šiaulių rajono teismo civilinėje byloje Nr. 2-26-776/2009 dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo buvo atlikta statinio ekspertizė, kuri nustatė, kad viso pastato mechaninis atsparumas ir pastovumas yra užtikrinti, namo konstrukcinė būklė nebuvo pabloginta. Apeliantas neprašė skirti kitos ekspertizės, kuri įrodytų jo argumentų pagrįstumą. Atsakovas nei teismo posėdyje, nei teisme nenurodė, kokios jo teisės būtų pažeistos terasos įrengimu. Be to, ieškovas ieškinyje prašė pripažinti jam teisę įteisinti namo dalies faktinę rekonstrukciją, kurioje nėra terasos, todėl šiuo klausimu dėl terasos įrengimo visi apelianto argumentai yra nepagrįsti. Paaiškėjus, kad Kultūros paveldo departamentas neduos sutikimo terasai įrengti, projekto derinimo procedūra nutrūko, toliau buvo derinamas projektas be terasos. Šilumos įrenginių techninės būklės specialistai 2011-02-23 patikrino ir surašė Aktą - pažymą Nr. 15-08-427, kuriame nustatė, kad sumontuoti ir išbandyti katilas ir šildymo sistema atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Lauko šviestuvai yra įrengti dėl to, kad namas stovi parke, atsakovo teisių jie niekaip nepažeidžia, tik suteikia papildomą saugumo garantiją. Į kurią pusę atsidaro buto vidinės durys, taip pat nėra papildomų reikalavimų. Atsakovas nepagrįstai atsisakė bendradarbiauti, nesiekė taikaus ginčo išsprendimo, todėl jam kyla pasekmės, numatytos LR CPK 95 ir 98 straipsniuose.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (168–169 b. l.) Šiaulių rajono savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad byloje nėra svarbu pagal kokį projektą ieškovas galėjo atlikti statybos darbus, nes Šiaulių rajono savivaldybės administracija yra padavusi prašymą panaikinti išduotą statybos leidimą. Teismui patenkinus tokį prašymą, ieškovas turės iš naujo parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Šioje byloje yra labai svarbu nustatyti kokie statybos darbai yra jau atlikti, juos konkrečiai įvardinti, bei nustatyti ar šie konkretūs statybos darbai nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Teismas savo sprendime teisingai motyvavo ir teisiškai pagrindė, kad ieškovo atlikti statybos darbai nepažeidžia atsakovo teisių ir teisėtų interesų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (170–172 b. l.) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius prašo palikti nepakeistą Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-08 sprendimą. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo argumentas, neva, teismas neatsižvelgė į ekspertizės išvadas yra nepagrįstas, nes būtent vadovaudamasis statinio ekspertize teismas konstatavo, kad bandant atstatyti pirmąjį butą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, galima tik pabloginti statinio konstrukcijų būklę ir sukelti papildomas 2 - ojo buto deformacijas. Taip pat pažymėjo, kad bandymas atstatyti išardytų sienų zonas yra sunkiai techniškai įgyvendinamas ir gali sukelti konstrukcijų griūtį. Tinkamu bendraturčio - galimo statytojo - būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte) pateikimas. Taigi būtent tai ir yra pateikęs ieškovas atsakovui, kad šis galėtų matyti, kokiems darbams bus reikalingas jo, kaip bendraturčio sutikimas. Kiekvienas bendraturtis turi atskirą šildymo sistemą. Statybą leidžiantis dokumentas, keičiant atskirą šildymo sistemą nereikalingas, todėl visi atsakovo samprotavimai dėl katilinės yra atmestini, o jo kaip bendraturčio sutikimas nėra reikalingas. Tiek lauko šviestuvų, tiek ir buto durų įrengimas ar keitimas yra priskiriami paprastajam remontui, kurio atlikimui nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas (Statybos įstatymo 2 str. 92 d.), todėl šie atsakovo argumentai taip pat yra nepagrįsti. Bylinėjimosi išlaidų klausimą prašė spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

I. L. R. ir atsakovas J. G. yra bendraturčiai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2007 metais atliko buto Nr. 1 rekonstrukciją be bendraturčio sutikimo , neturėdamas nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo ir atliko ieškinyje nurodytus pertvarkymus.

Ieškovas prašo pripažinti teisę atlikti rekonstrukcijos įteisinimo darbus be atsakovo sutikimo. Ieškovas atliko jam priklausančio buto, nesilaikydamas Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų reglamentuojančių statinio rekonstrukciją, tą jis pripažįsta. Byloje yra ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas, kuris atitinka faktinę statinio būklę po rekonstrukcijos, tačiau kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčių (šiuo atveju atsakovo) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdamos bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ). Taigi šių institucijų tikrinamos atitikties teisės aktams teismas netikrina. Teismas turi patikrinti, dėl kokių priežasčių bendraturtis, šiuo atveju atsakovas, nesutinka su ieškovų pateiktu projektiniu pasiūlymu, ar ieškovo atlikta rekonstrukcija nepažeidžia atsakovo teisių Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. J. M., byla Nr. 3K-3-58/2008, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. L. G, byla Nr. 3K-3-132/2009).

Ginčijamą teisę į statybą ginant teisme, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, kokios paskirties statinį ketinama sukurti, ar siekiama pakeisti jau sukurtą ir įteisintą statinį, ar tik jį remontuoti. Nuo galimo statytojo konkretaus tikslo priklauso projektavimas, leidimo atlikti atitinkamus statybos darbus turinys ir kito bendraturčio sutikimas. Bendraturtis duoda sutikimą ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. B. v. A. A., byla Nr. 3K-3-1265/2002). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003).Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi būti patikrintas tiek atsakovo atsisakymo pagrįstumas, tiek ieškovo teikiamų dokumentų, kurių pagrindu jis nori įteisinti rekonstrukciją, atitikimas galiojančioms teisės normoms. Tam, kad būtų patikrintos šios aplinkybės būtina byloje esančius įrodymus įvertinti pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles.

Statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti naują arba rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį, o statinio rekonstravimas laikomas viena iš statybos rūšių (Statybos įstatymo 2 str. 18 p.).

CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Taigi kilusius nesutarimus bendraturčiai turi galimybę išspręsti tarpusavio sutarimu, o nepavykus to padaryti – kreiptis į teismą dėl kilusio ginčo išsprendimo teismo tvarka.

Byloje yra sprendžiamas klausimas , ar pagrįstai bendaraturtis-atsakovas atsisako duoti sutikimą dėl jau atliktų statybos darbų, kuriuos atliekant ieškovo bute buvo iškirstos 3,5 m ir 4.0 m.pločio angos vidinėse sienose, virš jų sumontuotos metalinės sijos, išardyta dalis pertvarų, du kambariai ir holas sujungti į vieną bendrą erdvę, padidintos dviejų langų angos pažeminant jas apie 80 cm. Dėl šių nurodytų darbų ieškovas ir kreipėsi į bendraturtį sutikimo, nes ieškovas, atlikdamas savo buto perplanavimo darbus, lietė bendras konstrukcijas, kurios pagal įstatymą yra bendroji dalinė nuosavybė. Statybos įstatymo 23 straipsnis numato, kad bendraturčio sutikimas yra reikalingas rekonstravimo, kapitalinio remonto atvejais ir tuomet, kada kaip statybą leidžiantis dokumentas yra reikalingas rašytinis pritarimas.

Bendraturtis, šiuo atveju atsakovas, gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad atsakovas galėtų tinkamai išreikšti savo poziciją dėl būsimos statybos darbų (rekonstrukcijos) poveikio jo teisėms, statytojas (ieškovas) turi savo siekius jam atskleisti. Pagal įstatymą reikalingas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo pateikimas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nurodyta, kad eskizinio projekto tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti. Ieškovas pateikė architektės K. J. parengtą buto rekonstrukcijos projektą (15-23b.l.).Šis ieškovo pateiktas projektinis pasiūlymas atitinka faktinę statinio būklę po rekonstrukcijos, tačiau kad būtų galima pradėti rekonstrukcijos įteisinimą, viena iš būtinų sąlygų yra statinio bendraturčių (šiuo atveju atsakovo) sutikimas (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5 p.). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 15 dalį statybos ar rekonstravimo sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina atitinkamos institucijos ir subjektai jau turėdamos bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 23 str. 8 d. 5p., 23 str. 15 d. ).Nors šiuo atveju nebuvo atsakovo sutikimo, tačiau buto perplanavimo projektas 2010 metais buvo patikrintas atitinkamų institucijų, numatytų Statybos įstatyme, jos pritarė šių projektinių sprendinių įgyvendinimui( 102b.l.) Nors apeliantas nurodo, kad yra sumažintos laiptinės patalpos, tačiau tai prieštarauja bylos medžiagai, nes šios patalpos išliko nepakitusios -6.22 m ² ploto. Šiuo argumentu atsakovas nebegrindžia apeliacinio skundo. Apeliaciniame skunde apeliantas daugiausia dėmesio skyrė argumentams dėl terasos įrengimo. Tačiau bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad galutiniame pataisytame projekte terasa iš viso nėra numatyta įrengti ir nebus statoma , tai atitinka ir faktinę padėtį. Be to teismui svarstant tik projektą be terasos, ieškovas negalės įteisinti kitokio projektinio pasiūlymo, kuriame būtų numatytas terasos įrengimas.

Atmestini apelianto argumentai dėl lauko šviestuvų, buto durų įrengimo, nes jie priskiriami paprastajam remontui, kurio atlikimui nėra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, nėra reikalaujamas ir bendraturčio sutikimas.

Taip pat atmestini atsakovo apelianto argumentai dėl katilinės rekonstrukcijos. Byloje nustatyta, kad abu bendraturčiai yra atskiri šilumos vartotojai, kiekvienas turi atskirą šildymo sistemą, todėl nebuvo pertvarkoma bendroji šildymo sistema. Pagal Statybos techninio reglamento 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 6.1.6 keičiant atskirąją šildymo sistemą, dujų, elektros sistemą nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Be to ieškovas šildymo sistemą atliko pagal projektą, ji yra priimta 2011 02 23 Valstybinės energetikos inspekcijos aktu , konstatuojant, kad ši šildymo sistema išbandyta , sumontuota ir atitinka projekto, norminių aktų reikalavimus, gali būti naudojam pagal paskirtį (67 b.l.).

Kolegija pažymi, kad statybos leidimo išdavimo teisėtumas ir kitos procedūros, susijusios su statybos leidimo išdavimu yra kitos civilinės bylos dalykas-Nr. 2-542-641/2011, nagrinėjamos Šiaulių rajono apylinkės teisme, todėl šioje byloje nėra nagrinėtini apeliacinio skundo argumentai dėl statybos leidimo išdavimo ir projekto tikrinimo procedūrų .Teisėjų kolegija nenagrinėja ir nepasisako dėl šių motyvų.

Pasikeitus Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies reglamentavimui (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.) ir Aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-827 patvirtinus Statybos techninį reglamentą STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, ieškovas įgijo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti savavališka pripažintą statybą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 2011 m. sausio 31 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad CK 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija; Žin., 2006, Nr. 116-4403) 3 dalis, Statybos įstatymo 28 straipsnio (2009 m. lapkričio 19 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 144-6352) 3 dalis ta apimtimi, kuria šiose normose nebuvo numatyti kriterijai arba (ir) atvejai, kuriems esant teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, galėjo priimti ir kitokį sprendimą nei įpareigoti statytoją per nustatytą terminą reikiamai pertvarkyti statinį (dalį statinio nugriauti, perstatyti ir pan.) ar įpareigoti statytoją per nustatytą terminą statinį nugriauti ar patvirtinti atitinkamus kompetentingų institucijų įpareigojimus, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Minėtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tos situacijos, kai statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai toje vietoje yra galimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti ištaisomi negriaunant ar neperstatant statinio, iš esmės skiriasi nuo tų situacijų, kai yra statomas (pastatytas) statinys ar atlikti kiti statybos darbai, kurie toje vietoje apskritai yra negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį.

Savavališkos statybos statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė. Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies (redakcija nuo 2010 m. spalio 1 d.) numato, kad asmuo, kuriam pateikti šio straipsnio 2 dalies 1 ar 2 punktuose nurodyti reikalavimai, turi teisę parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir, sumokėjęs nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Iš byloje esančio civ. byloje Nr.2-26-776/2009 atlikto 2010 m.gegužės 28 d.buto esančio (duomenys neskelbtini) Statinio ekspertizės akto Nr. 10-05/05 matyti, kad atlikus statinio esamos būklės įvertinimą nustatyta, kad atlikus ieškovo buto rekonstrukciją nebuvo pabloginta abiejų butų, t.y. tiek atsakovo, tiek ieškovo konstrukcinė būklė, o bandant atstatyti ieškovo butą į pradinę padėtį, galima tik pabloginti statinio konstrukcijų būklę ir atstatymas galėtų sukelti papildomas atsakovo buto deformacijas. Ekspertas duoda išvadą, kad sienų zonų atstatymas yra sunkiai techniškai įgyvendinamas ir atstatant galima sukelti konstrukcijų griūtį. Taip pat ekspertas duoda išvadą , kad dėl atliktos rekonstrukcijos papildomas pavojus atsakovo butui neiškilo.

Esant tokiai faktinei situacijai, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrasavininkio atsisakymas duoti ieškovui sutikimą ruošti ir tvarkyti projektinę dokumentaciją, siekiant įteisinti savavališką rekonstrukciją turi būti protingai motyvuotas. Nors prašymą duoti sutikimą pateikė ieškovo sutuoktinė, tačiau butas priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl esminės reikšmės neturi , kuris iš sutuoktinių prašo sutikimo. Atsakovas šias aplinkybes galėjo išsiaiškinti, geranoriškai bendradarbiaudamas su bendraturčiu.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas neatsižvelgė į ekspertizės išvadas, nes būtent vadovaudamasis ekspertizės išvadomis teismas ir rėmėsi, darydamas išvadas. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo papildomus argumentus, kodėl neduoda sutikimo, įvardindamas, kad projekte yra per žemai sukabinamos sąramos, tačiau nepagrindžia, kokią įtaką tai turi jo interesams, nes jų įrengimas yra grafiškai atvaizduotas projekte. Taip pat atsakovas nurodė, jog neduoda sutikimo, nes atliekant savavališką rekonstrukciją jam buvo padaryta žala. Tačiau šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra žalos atsakovui dėl neteisėtos rekonstrukcijos galimai padarytos žalos atlyginimo. Be to žalos atlyginiams buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr.2-6-68/2010, išnagrinėtoje Šiaulių rajono apylinkės teisme. Neduodamas sutikimo, atsakovas procesiniame dokumente atsiliepime į ieškinį motyvavo, kad yra pateiktas kitas projektas, kuriame buvo įrengta terasa. Tačiau kaip patvirtina bylos medžiaga ,ieškovas prašo įteisinti rekonstrukciją be terasos įrengimo, kas ir atitinka faktinę padėtį. Atsakovo nurodyti durų įrengimo pagal projektą neatitikimai , yra vertinami kaip faktinės padėties neatitikimas projektui, todėl ieškovas turės jas permontuoti pagal projektą.

Teisėjų kolegija sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovas neįrodė, jog dėl ieškovo bute atliktos rekonstrukcijos iš esmės yra pažeidžiami jo interesai, kad ja yra ribojamos ar pažeidžiamos galimybės naudotis jam nuosavybės teise. Apeliantas teisme nenurodė jo interesų, teisių esminių pažeidimų, dėl ko negalėtų būti įteisinta ieškovo buto rekonstrukcija . Teismas įvertino ir galimybę atstatyti į pirminę padėtį, kad atstatymas į pradinę padėtį padarytų daugiau žalos atstačius iki rekonstrukcijos buvusią padėtį. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.), todėl atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas vengia bendradarbiauti visais su rekonstrukcija susijusiais klausimais, ar įteisinti jau atliktą savavališką rekonstrukciją, be to, aplinkybę, jog ieškovo atlikta savavališka buto rekonstrukcija aplinkai bei visuomenės interesams jokių neigiamų pasekmių nesukėlė, atsižvelgiant į ekspertizės išvadas , teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ginti bendraturčio-ieškovo teises ir pripažinti atsakovo atsisakymą trukdymu kitam bendraturčiui gauti statybą ar rekonstrukciją leidžiantį dokumentą.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto argumentus dėl per didelių atstovavimo išlaidų. Ieškovas ikiteismine tvarka kreipėsi į atsakovą dėl sutikimo, tačiau atsakovas, nesutikdamas su ieškovo prašymu, nebendradarbiavo su ieškovu, dėl ko ginčas buvo perkeltas į teismą. Teismo posėdžiuose kategoriškai nesutiko su ieškovo reikalavimais. Kolegija neįžvelgia CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitaip paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys buvo patenkintas, todėl pagrįstai iš atsakovo ieškovui, kaip laimėjusiai šaliai, buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK93 str.1 d.) . Šios išlaidos yra pagrįstos, realios, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nes buvo paruoštas procesinis dokumentas , atstovė dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose.

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos advokato pagalbai apmokėti 400 Lt bylinėjimosi išlaidos(165b.l.) (CPK 98 str.) .

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistu.

Priteisti iš J. G. ieškovui L. R. 400 lt(keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Danutė BurbulienėDanutė Matiukienė