- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-02-08
- Bylos Nr.
- 2-76-459/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimonda Andrulienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- J. G.
- Trečiasis asmuo
- Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Advokatai
- Irma Bekerė, Eugenija Povilaitienė
2-41-3-01278-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 29.1.; 29.4.; 30.1.; 30.12.; 30.9.1.; 99.9.; 99.7.; 99.9.; 113.1.; 116.1;
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 8 d.
Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Raimonda Andrulienė,
Dalyvaujant ieškovo L. R. atstovėms R. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovui J. G. ir tretiesiems asmenims Šiaulių rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, dėl pripažinimo teisės įteisinti statinio rekonstrukciją be kito bendraturčio sutikimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovo L. R. atstovė, advokatė Eugenija Povilaitienė ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti ir pripažinti teisę ieškovui L. R. atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos įteisinimo darbus pagal projektuotojos K. J. parengtą statinio projektą (be terasos), be atsakovo J. G. sutikimo, kadangi bendraturtis J. G. gera valia atsisakė jį duoti. Ji paaiškino, kad 2007 metais projekto vadovė K. J. parengė pirmo aukšto, kuriame yra ieškovo butas, rekonstrukcijos projektą. Buvo parengti du planai, viename numatyta terasa, o kitame, suderintame 2010-11-30, terasa nebenumatyta. Ieškovas pripažįsta, kad jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje savavališkai atliko buto rekonstrukciją, kurią užbaigus terasa nėra įrengta. Jis prašo leisti įteisinti buto rekonstrukciją pagal esamą faktinę padėtį. Atstovė teigia, kad ieškovas yra įsitikinęs, jog jo atlikta buto rekonstrukcija atsakovo teisių nepažeidė ir žalos jo teisėtiems interesams nepadarė. Tas esą akivaizdu ir iš jo atsiliepimo į ieškinį, kuriame pagrįstų argumentų ir įrodymų atsakovas J. G. nepateikė, tik išdėstė savo nepasitenkinimą. Atstovė tvirtino, kad atsakovo argumentas, jog terasa bus statoma valstybinėje žemėja esantis nepagrįstas, kadangi galutiniame pataisytame projekte terasa iš viso nėra numatyta ir nebebus statoma. Tuo tarpu laiptinė ir laiptai yra abiejų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, laiptinės plotas nesumažėjo, o durys projekte yra numatytos ir pažymėtos. Atstovė prašė atkreipti dėmesį, kad namo rūsyje įrengta katilinė nėra perplanuota, tėra pakeista tik kuro rūšis ir katilas. Vietoje kieto kuro yra kūrenama skystu. Perplanavus katilinę nesurašomas statybos užbaigimo aktas, todėl už galimus pažeidimus atsako projekto vadovas, kaip ir yra nurodyta priešgaisrinės tarnybos rašte. O kuro katilo pakeitimo darbai priskiriami paprastajam remontui ir jiems atskiro derinimo nereikia, todėl tokiais pertvarkymais atsakovo interesai taip pat nėra pažeidžiami. Ieškovo atstovė teismui tvirtino, kad atsakovas nepagrindė kaip yra pažeidžiamos jo teises dėl ant namo sienos įrengtų 7 šviestuvų su judesio davikliais, bei ieškovo buto langų padidinimo, nes specialistai nenustatė, kad dėl šių pakeitimų būtų pažeistas namo vientisumas. Kadangi statybos darbai nebebus tęsiami, todėl ieškovas tenori įteisinti jau esamą faktinę padėtį po atliktos buto rekonstrukcijos.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, palaikydamas atsiliepime išdėstytus argumentus.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė, advokato padėjėja Irma Bekerė paaiškino, kad su ieškiniu atsakovas nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovė paaiškino, kad ieškovas atliko jam priklausančio buto rekonstrukciją be bendraturčio J. G. sutikimo ir padarė pastarajam žalos. Dėl ieškovo atliktos rekonstrukcijos darbų nusileido antrame aukšte esančio atsakovo buto grindys, iškrypo durų staktos, įtrūko sienos. Dėl žalos atlyginimo yra nagrinėjama kita civilinė byla pagal jo ieškinį. Be to, atstovė nesutinka, kad teismas vertintų į bylą pateiktą ieškovo buto rekonstrukcijos projektą, kadangi yra pateikti du to paties buto rekonstrukcijos projektai. Kadangi ant paskiausiai derinto projekto yra padarytas prierašas rašikliu bei pažeistas lapų numeracijos vientisumas, todėl tokį pataisymą atsakovas vertina kaip dokumento klastojimą ir mano, kad tikrasis rekonstrukcijos projektas vis tik yra su terasa. Atsakovas esantis įsitikinęs, kad ieškovas ketino atlikti buto kapitalinį remontą ir pastatyti priestatą. Kadangi buvo sukeisti projektai, todėl dabar pristatomas yra įvardinamas kaip rekonstrukcijos projektas. Kitas atsakovo argumentas, dėl ko jis nesutinka duoti kaimynui sutikimą įteisinti atliktus buto rekonstrukcijos darbus, yra jo interesas turėti saugią aplinką. Kadangi dėl ieškovui priklausančios katilinės pertvarkymo ir skysto kuro katilo pastatymo vietoje buvusio kieto kuro katilo namo rūsyje būna degalų nuotėkis, todėl būna jaučiamas nemalonus kvapas. Tuo tarpu ieškovas nepateikė katilinės projekto, todėl nėra galimybės spręsti, ar katilinė yra saugi ir atitinka priešgaisrinius reikalavimus. Kadangi virš katilinės yra tiek ieškovo, tiek atsakovo butai, todėl prašydamas sutikimo rekonstrukcijos įteisinimui, ieškovas privalo atskleisti bendraturčiui savo siekius. Dėl išvardintų aplinkybių atsakovo atstovė tvirtina esanti įsitikinusi, jog ieškovas prašo atsakovo sutikimo rekonstrukcijos įteisinimui neatskleisdamas pastarajam savo planų, todėl atsakovas nesutinka duoti sutikimą.
Trečiojo asmens Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė J. M. palaikė ieškovo L. R. ieškinį, kuriuo pastarasis prašo, kad atsakovas duotų sutikimą faktiškai atliktų rekonstrukcijos darbų įteisinimui jam nuosavybės teise priklausančiame bute, pagal K. J. parengtą statinio projektą be terasos. Ji paaiškino, kad buto rekonstrukcija buvo atlikta pažeidžiant įstatymus, be leidimo ir be bendraturčio J. G. sutikimo, tačiau prašo sudaryti galimybę ieškovui ją įteisinti, nes 2010-10-01 įsigaliojo Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas, kurio nuostatose pasakyta, jog visi pradėti teritorijų planavimo, rekonstrukcijos, techninių projektų derinimai yra vykdomi pagal planavimų sąlygų sąvado išdavimo dieną galiojančius teisės aktus. Kas liečia atsakovo įsitikinimą, jog esą yra du projektai, o viename jų yra ištaisyta klaida, atstovė patvirtino, kad abu projektai iš esmės yra vienodi, išskyrus tai, kad viename jų terasa yra numatyta, o kitame terasos nėra. Taip atsitiko todėl, kad 2007 metais buvo derinamas projektas su terasa, tačiau paaiškėjus, kad terasa būtų statoma ant valstybinės žemės ir paprieštaravus Kultūros paveldo departamentui, projekto derinimo procedūra nutrūko. Kai 2010 metais ieškovas dėl projekto patvirtinimo kreipėsi iš naujo, tuomet jau buvo derinamas projektas be terasos. Darbuotojo spaudas buvo uždėtas per apsirikimą, tačiau pastebėjus ši techninė klaida yra ištaisyta. Šiai dienai galioja rekonstrukcijos projektas be terasos. Atstovė taip pat paaiškino, kad kas liečia atsakovo argumentą dėl katilinės neatitikimo reikalavimams, tai katilinės pertvarkymo sprendiniai ir darbai yra priskiriami paprastojam remontui, todėl tam nereikalingi nei techniniai projektai, nei leidimai. Šilumos punktas laikomas statinio dalimi, o šilumos punkto tipo pakeitimas kitu, t.y. iš kieto kuro į skysto kuro, yra leidžiamas be papildomų derinimų. Atstovė nurodė, kad atsakovas neįtikino, jog dėl ieškovui priklausančio statinio rekonstrukcijos yra pažeidžiamos jo teisės.
Trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovė J. T. ieškinio patenkinimo klausimą paliko spręsti teismui. Ji patvirtino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad siūlo atkreipti dėmesį būtent į tai, ar atsakovo atsisakymas duoti sutikimą ieškovo buto rekonstrukcijai įteisinti yra pagrįstas įrodymais. Skyriui esą akivaizdu, kad ieškovas nusiuntė atsakovui rekonstrukcijos projektą kuriame nėra terasos. Tačiau atsakovas J. G. paaiškino teismui, kad su projektu net nesusipažino, nes jį jam pateikė ne pats L. R., bet jo sutuoktinė R. R.. Tačiau akivaizdu, kad atsakovas žino, jog Radavičiai yra sutuoktiniai ir to paties buto bendraturčiai. Kas liečia atsakovo argumentą dėl galimo terasos pristatymo, yra nepaneigta dokumentais, kad jeigu terasa ir būtų, kaip teigia atsakovas, tai ji stovėtų ant valstybinės žemės. Todėl ši aplinkybė paneigia atsakovo argumentą, jog dėl galimo terasos pristatymo nukentėtų atsakovo interesai. Dėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jam trukdo tai, jog ieškovo buvo durys atsidaro į laiptinės pusę, atstovė paaiškino, kad dėl durų atidarymo krypties nėra jokio teisinio reglamentavimo. Durų atidarymo kryptis pasirenkama, kaip kam patogu. Kas liečia kuro katilo pakeitimą, atstovė atkreipia dėmesį, kad ieškovas dėl to net nereiškia prašymo, todėl ginčytis dėl šios aplinkybės nėra prasmės. Be to, tokie pakeitimai priskiriami paprastojo remonto darbams. Kas liečia rekonstruoto buto atstatymą į buvusią padėtį, tai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius pats yra kreipęsis į teismą, tačiau nuo 2010-10-01 įsigaliojus Statybos įstatymo pakeitimo įstatymui bei esant Konstitucinio teismo išaiškinimui, kad jei statyba ar rekonstrukcija nepažeidžia kitų asmenų teisių, atstatyti statinius į buvusią padėtį nebereikalaujama.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai (LR CK 4.34str., 4.35str., 7.72str., 4.75str., 4.76str.).
Valdymas gali būti pažeistas paimant daiktą ar jo dalį, taip pat teises į jį, arba trukdant valdyti daiktą (LR CK 4.35str.1d.).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos suformuluotą Teismų praktiką (nutartys bylose Nr.3K-3-1064/2003, Nr.3K-3-58/2008, Nr.3K-3-132/2009) laikytina, kad teismas nagrinėdamas bendratučių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų ir sąlygų turi patikrinti priežastis, dėl ko bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Remiantis Aukščiausiojo Teismo formuojam praktina, pareiga įrodyti, kad ieškovo darbais bus pažeista konkreti atsakovo teisė, tenka atsakovui.
Todėl teismas turėdamas omenyje šalių išsakytus argumentus, taip pat atsižvelgia į ir į byloje esančių dokumentų duomenis. Iš VĮ Registrų centro pateikto butų sąrašo akivaizdu, kad name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), yra tik du butai, kurių savininkai yra ieškovas ir atsakovas. Iš pareiškimo ir Lietuvos pašto pranešimo (b.l.13, 14) akivaizdu, kad 2011-05-18 ieškovo atstovė R. R. per Šiaulių miesto 7 – ojo notaro biuro notarę N. M. išsiuntė atsakovui ir bendraturčiui J. G. pareiškimą, prašydama ieškovo vardu duoti sutikimą įteisinti buto Nr.1, esančio statinyje adresu Ventos g. 9, Kuršėnuose, Šiaulių rajone, rekonstrukciją. Akivaizdu, kad pareiškime ieškovo atstovė taip pat nurodė aplinkybę, jog ieškovas atlygino atsakovui savavališkai atlikta rekonstrukcija padarytą turtinę žalą, bei nurodė, kad atsakovo nuomonės dėl galimybės vykti pas notarą lauks iki 2011-05-28. Iš aiškinamo rašto apie architektūrinę, konstrukcinę dalis bei buto plano iki ir po rekonstrukcijos (b.l.15-23) akivaizdu, kad jame nurodyta, jog buto Nr.1, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininko L. R. užsakymu yra atliktas buto patalpų perplanavimo techninis projektas. Prieš atliekant projektą, buvo įvertinta pastato ir jo konstrukcijų būklė, bet pažeidimų nepastebėta. Iš prašymo išduoti statybos leidimą (b.l.24-25) akivaizdu, kad 2010-11-15 ieškovas L. R. pateikė Šiaulių rajono Savivaldybės administracijai prašymą buto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), perplanavimui pagal projektą, kurį parengė K. J.. Iš protokolo (b.l.26-27) akivaizdu, kad Šiaulių rajono Savivaldybės administracijos nuolatinės statybos komisija 2010-11-30 suderino ir patvirtino buto perplanavimo projektą (b.l.99-100, 102). Iš pažymėjimo (b.l.30) ir Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (b.l.31-38) akivaizdus ieškovui priklausančių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), išplanavimas ir pakeitimai, atlikti pagal 2011-01-12 kadastrinių matavimų duomenis. Iš Taikos sutarties (b.l.28-29) akivaizdu, kad J. G. ir L. R. ginčą užbaigė 2010-09-23 taikiu susitarimu ir dėl nuostolių, padarytų J. G. dėl L. R. buto remonto atlyginimo susitarė, įvertindami J. G. padarytus nuostolius 5000Lt dydžio pinigine kompensacija.
Iš aukščiau aptartų įrodymų visumos ir analizės teismas daro išvadą, jog akivaizdu, kad ieškovas L. R. savavališkai, neturėdamas statybos leidimo, vykdė gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukciją. Ieškovas ir trečiojo asmens, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos atstovė J. M. pateikė teismui 2007 metais K. J. paruoštą ir 2010 metais suderintą projektą (b.102). Iš šio projekto akivaizdu, kad leidžiantys atlikti atitinkamus rekonstrukcijos darbus atsakingi asmenys pasirašė ant projekto. Buto Nr.1 plane po perplanavimo nebėra numatyta punkto Nr.8, t.y. terasos. Kad terasa faktiškai nėra pastatyta patvirtino ir pats atsakovas J,.G.. Todėl atsakovo tvirtinimas, jog terasos pristatymas pažeis jo interesus nekliudomai naudotis savo nuosavybe, t.y. butu Nr.2 antrame aukšte, teismo pripažintinas nepagrįstu. Kitas atsakovo argumentas, kad dėl rekonstrukcijos yra sumažintos laiptinės patalpos taip pat atmestinas, kadangi iš dokumentų matyti, jog šios patalpos (punktas Nr.1) išliko nepakitusios, t.y. 6,22m² ploto (b.l.101). Atsakovo teiginiai, jog jam trukdo ieškovo įrengti lauko šviestuvai, taip pat atmestini, kadangi motyvas, jog šviestuvai su judesio davikliais trukdo jam miegoti, laikytini neįtikinamais.
Kitas J. G. teiginys, jog jo teisėtus interesus netrukdomai naudotis nuosavybe pažeidžia ieškovui priklausančios katilinės pertvarkymas teismo taip pat atmestini, nes vertintini kaip niekuo nepagrįsti atsakovo samprotavimai. Iš ieškovo atstovių į bylą pateiktų dokumentų (b.l.67, 91-95) akivaizdu, kad vietoje buvusios katilinės yra įrengta nauja, tačiau katilinės vieta yra ta pati, t.y. namo rūsys. Pasikeičia tik kuro rūšis ir katilas, t.y. vietoje kieto kuro katilo yra pastatytas skysto kuro katilas. Katilinę ieškovo užsakymu pagal katilinių įrengimo taisykles pertvarkė UAB „Gyvatukas“. Iš atsakovo atstovės pateikto priešgaisrinės tarnybos rašto (b.l.98) akivaizdu, kad jame išaiškinta, jog katilinė nėra perplanuojama. Taip pat nurodyta, jog priešgaisrinė gelbėjimo valdyba gali įtakoti statybos projektą tik dviem atvejais, būtent tikrindama neypatingų statinių statybos ar rekonstravimo projektinių sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir dalyvaudami surašant statybos užbaigimo aktą. Kadangi rekonstravus dviejų butų namą statybos užbaigimo aktas nėra surašomas, todėl katilinės projektas šiai institucijai nebuvo pateiktas. Tokiu atveju už projekto sprendinius atsako projekto vadovas. Teismas šiuo klausimu taip pat remiasi ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovės J. T. nuoroda į Statybos techninio reglamento nuostatus, kurio skyriuje apie statinio statybos rūšis, 12.11 punkte nurodyta, jog statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų įrengimas, keitimas, šalinimas yra priskiriami paprastojo remonto darbams. O 17 punktas numato, jog atvejus, kai statinio paprastojo remonto darbams privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą nustato Statybos techninis reglamentas (STR 1.07.01:2010). Tuo tarpu „Statybą leidžiantys dokumentai“ reglamento 6.3 punktas numato, jog pritarimas paprastojo remonto aprašui reikalingas tuomet, kai yra įrengiama, pertvarkoma ir išmontuojama bendroji pastato šildymo, dujų ir elektros inžinerinė sistema. Akivaizdu, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atskiri vartotojai, kiekvienas jų įrengę savo inžinerinę sistemą ir kiekvienas turi atskirą šildymo katilą. Kita vertus teismas turi omenyje, jog katilinės pertvarkymo klausimas nėra šio ginčo objektas.
Teismas atmeta atsakovo išsakytus argumentus ne tik dėl to, jog vertina juos kaip įtikinamais įrodymais nepagrįstą nuomonę, tačiau mano, jog tokia atsakovo pozicija yra iracionali. Taip manydamas teismas turi omenyje byloje esantį statinio ekspertizės aktą iš kurio išvados akivaizdu, kad bandant atstatyti namo Nr.9 pirmąjį butą į padėtį, buvusią iki rekonstrukcijos, galima tik pabloginti statinio konstrukcijų būklę ir sukelti papildomas 2- ojo buto deformacijas. Be to, bandymas atstatyti išardytų sienų zonas yra sunkai techniškai įgyvendinamas ir gali sukelti konstrukcijų griūtį. Dėl aptarto manytina, kad objekto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija nepakenkė viso pastato ilgaamžiškumui ir patikimumui (b.l.68-71).
Iš aptaro teismas daro išvadą, kad atsakovo atsiliepime į ieškinį (b.l.47-49) ir teismo posėdyje jo atstovės išdėstyti argumentai, jog ieškovo bute atlikti rekonstrukcijos darbai iš esmės pažeidžia jo teises, pripažintini nepagrįstais ir nemotyvuotais. Atsakovas neįtikino teismo, kad dėl atliktos buto pirmame namo aukšte rekonstrukcijos, yra ribojamos ar pažeidžiamos jo galimybės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu butu antrame aukšte. Darytina išvada, kad J. G. neįrodė, jog bus pažeisti jo teisėti interesai, jeigu ieškovas įteisins faktiškai jau atliktą buto rekonstrukciją. Iš bylos duomenų nenustatyta jokių neigiamų, ar rekonstrukcijos saugumo normas pažeidžiančių pasekmių atsakovo atžvilgiu. Teismui akivaizdu, kad ieškovas jau atlygino atsakovui atsiradusią žalą, padarytą dėl rekonstrukcijos darbų. Be to, nustatyta, kad ieškovo buto atsatymas į pradinę padėtį padarytų dar daugiau žalos ir atsakovo butui. Darytina išvada, kad atsakovo atsisakymas duoti ieškovui sutikimą pripažintinas nepagrįstu jokiais svariais įrodymais, todėl pažeidžiančiu šalių interesų derinimo principą.
Atsižvelgiant į visa aukščiau aptartą, ieškovui L. R. pripažintina teisė atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai atliktus rekonstrukcijos įteisinimo pagal 2007 metais K. J. parengtą statinio projektą be terasos, be atsakovo J. G. sutikimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pagal LR CPK 93 str. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovo atstovė prašė priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė kvitus iš kurių matyti, kad ieškovas valstybei yra sumokėjęs 139Lt žyminio mokesčio (b.l.8), o advokatei E.Povilaitienei apmokėjo 2000Lt atstovavimo išlaidų (b.l.9, 10). Kadangi ieškinys tenkintinas, todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, būtent išlaidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 80str., 93 straipsnio 1 dalis), žyminis mokestis (b.l.9, 67, t.1), ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei (LR CPK 88str. 1d. 3p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259str., 260str., 263str., 265str., 268str., 270str., teismas
Nusprendžia:
Ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.
Pripažinti ieškovui L. R., a.k(duomenys neskelbtini) teisę atlikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 95,08m²), rekonstrukcijos įteisinimo darbus pagal projektuotojos K. J. parengtą statinio projektą be terasos, be atsakovo J. G., a.k(duomenys neskelbtini) sutikimo.
Priteisti iš atsakovo J. G. ieškovui L. R. 139Lt (vieną šimtą trisdešimt devynis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš atsakovo J. G. ieškovui L. R. 2000Lt (du tūkstančius litų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo J. G. 28.50Lt (dvidešimt aštuonis litus 50ct.) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, apeliaciniu skundu.