- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-14
- Bylos Nr.
- AN2-384-935/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00860-2021-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. O.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo R. O. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucijos atstovas) 2021 m. kovo 4 d. nutarimu M. V. buvo nubausta pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, nes ji 2019 m. kovo 10 d., apie 01.24 val., viešoje vietoje – naktiniame klube „A“, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (organizme esant ne mažiau kaip 0,94 promilės alkoholio), įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams – apsaugos darbuotojams vedant I. V. link išėjimo, trukdė jiems išvesti nepageidaujamą asmenį iš klubo, tampė apsaugos darbuotojus už drabužių, po ko iš bokalo išsipylė raudonos spalvos gėrimas ir apgadino R. O. drabužius – švarką ir baltinius, sudaužė gėrimų bokalą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. M. V. buvo nubausta 90 Eur dydžio bauda bei įpareigota iki 2021 m. balandžio 30 d. atlyginti nukentėjusiajam R. O. padarytą 145 Eur turtinę žalą.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi iš dalies patenkino M. V. atstovo advokato skundą ir panaikino Institucijos atstovo 2021 m. kovo 4 d. nutarimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo bei pripažino nukentėjusiajam R. O. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, klausimą dėl turtinės žalos dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, o nukentėjusiojo R. O. atstovės skundą, kuriame buvo prašoma nukentėjusiajam priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atmetė.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde nukentėjusiojo R. O. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiojo R. O. skundas buvo atmestas, ir šį skundą tenkinti, taip pat priteisti nukentėjusiajam iš M. V. patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis viso proceso metu turi teisę turėti atstovą, priešingu atveju būtų paneigta nukentėjusiojo teisė ginti savo teises ir interesus, todėl nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos turi būti atlygintos.
Šalies argumentai
5. Skunde aiškinama, kad nukentėjusysis R. O. prašė pirmosios instancijos teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias jis patyrė, nes proceso metu naudojosi advokatės paslaugomis, t. y. jis prašė atlyginti išlaidas patirta už advokatės atstovavimą akistatoje su M. V. ikiteisminio tyrimo metu, taip pat už skundo parengimą dėl 2020 m. kovo 25 d. nutarimo, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl M. V. veiksmų. Nukentėjusiojo atstovės įsitikinimu, vien aplinkybė, jog ikiteisminis tyrimas M. V. buvo nutrauktas, nesudaro pagrindo ikiteisminio tyrimo metu patirtų išlaidų nepripažinti proceso išlaidomis ir jų nepriteisti iš neteisėtus veiksmus padariusio asmens. Ikiteisminio tyrimo nutraukimas niekaip nepaneigė M. V. neteisėtų veiksmų padarymo fakto.
6. Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad, nutraukus ikiteisminį tyrimą visa medžiaga buvo nusiųsta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininkui administracinio nusižengimo teisenai pradėti. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų veiksmų pagrindu surinkta informacija ir nustatytos aplinkybės tapo administracinio nusižengimo bylos sudedamąja dalimi, kuria remiantis buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Taigi nukentėjusiojo R. O. patirtų išlaidų išsprendimo klausimas tapo administracinės bylos nagrinėjimo klausimu. Nukentėjusysis pagrįstai prašė priteisti ikiteisminio tyrimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas šias išlaidas privalėjo priteisti nukentėjusiojo naudai iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
7. Skunde aiškinama, kad 2020 m. kovo 31 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tačiau R. O. nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl priimtas procesinis sprendimas buvo apskųstas apylinkės teismui. Dėl skundo apylinkės teismui parengimo R. O. patyrė išlaidas, taip pat jis patyrė išlaidas, susijusias su jo interesų atstovavimu 2020 m. lapkričio 18 d. vykusiame teismo posėdyje. Nukentėjusiojo skundą apylinkės teismas tenkino. Taigi yra akivaizdu, jog nukentėjusiojo R. O. patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo visiškai pagrįstos siekiant apginti savo teises ir interesus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtų nukentėjusiojo patirtų išlaidų nevertino kaip proceso išlaidų, nors jos buvo patirtos byloje dėl neteisėtai priimto nutarimo. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog priteisti būtų įmanoma tik išlaidas, patirtas už atstovavimą parengiant skundą teismui bei atstovavimą nagrinėjant šį skundą. Vis tik pirmosios instancijos teismas, teigdamas, kad minėto pobūdžio išlaidos gali būti priteistos, jų nepriteisė.
8. Advokatė tikina, kad 2021 m. vasario 8 d. nutarimu nebuvo išspręstas klausimas dėl turtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo. Dėl šios priežasties nukentėjusysis pateikė skundą apylinkės teismui. Skundžiamas nutarimas buvo panaikintas ir Institucijos atstovas 2021 m. kovo 4 d. priėmė naują nutarimą. Dėl skundo rengimo nukentėjusysis patyrė bylinėjimosi išlaidų.
9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog viena iš asmens teisės į teisminę gynybą veiksmingo įgyvendinimo sąlygų yra turėti advokatą. Asmens teisė į teisminę gynybą pasitelkiant advokatą apima ne tik bylos nagrinėjimą teisme, bet ir visą procesą. Asmeniui neturint galimybės ginti savo interesus pasitelkiant advokatą pirminėje stadijoje, kada yra atliekamas tyrimas, bylą nagrinėjant teisme, asmens teisių gynimas teisme net ir pasitelkiant advokatą gali būti nesavalaikis ir nebeįgyvendinamas. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad priteisti būtų įmanoma tik išlaidas patirtas už atstovavimą parengiant administracinį skundą teismui bei atstovavimą nagrinėjant skundą, yra nepagrįsta, nes tokiu atveju yra paneigiama asmens teisė į gynybą.
10. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsižvelgiant į tai, jog Institucijos atstovas 2021 m. kovo 4 d. nutarimu neišsprendė nukentėjusiojo R. O. patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimo, nukentėjusysis pirmosios instancijos teismui pateikė skundą, kuriuo prašė pakeisti nutarimą, priteisiant jam 915 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Nukentėjusysis už skundo parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 240 Eur išlaidų, kurios taip pat yra proceso išlaidos, todėl turi būti atlygintos .
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. V. atstovas advokatas prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad R. O. patirtos išlaidos ikiteisminio tyrimo metu negali būti priteistos administracinio nusižengimo byloje, nes tai yra du skirtingi procesai, o administracinio nusižengimo byloje patirtos išlaidos negali būti priteistos, nes tokios išlaidos priteisiamos, kai jos patiriamos teisme.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nukentėjusiojo R. O. atstovės skundas tenkintinas iš dalies.
12. Iš administracinio nusižengimo byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad pagal nukentėjusiojo R. O. pareiškimą dėl M. V. veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (t. 1, b. l. 9-12). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2020 m. vasario 25 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Minėtu prokurorės nutarimu buvo nutarta jo nuorašą išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajam policijos komisariatui administracinio nusižengimo teisenai pradėti, surašant administracinio nusižengimo protokolą. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartimi, panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. gegužės 21 d. nutartį, buvo palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. kovo 25 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorės 2020 m. vasario 25 d. nutarimai.
13. Byloje esanti sąskaita už teisines paslaugas Nr. DD-386, kurią nukentėjusiajam R. O. 2020 m. lapkričio 3 d. surašė advokatė, patvirtina, kad nukentėjusysis už teisinę pagalbą ikiteisminiame tyrime ir administracinio nusižengimo byloje bendrai turi sumokėti 545 Eur (t. 2, b. l. 11). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusysis R. O. advokatei sumokėjo 140 Eur už jo atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu vykusioje akistatoje su M. V., taip pat jis sumokėjo 125 Eur už skundo dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro 2020 m. kovo 25 d. nutarimo surašymą. Pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 14) patvirtina, kad R. O. 2020 m. lapkričio 9 d. advokatei už suteiktas paslaugas grynaisiais sumokėjo 545 Eur. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė naudodamasis advokatės, kuri dalyvavo ikiteisminiame tyrime kaip jo atstovė, paslaugoms apmokėti negali būti priteistos iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens.
14. ANK 666 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos. Šios normos nuostatos leidžia daryti išvadą, kad gali būti priteistos tik tos išlaidos, kurios buvo patirtos administracinio nusižengimo teisenoje. Faktas, kad ANK 592 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, jei nereikia tirti papildomų aplinkybių, pakartotinai nerenkami tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas, o įstatyme nurodyta medžiaga perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti, neleidžia daryti išvados, jog ikiteisminio tyrimo metu patirtos išlaidos gali bei turi būti atlygintos administracinio nusižengimo teisenoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BPK nenumato galimybės išieškoti iš asmens, kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį nukentėjusiajam išlaidos, turėtos advokato pagalbai apmokėti, gali būti priteisiamos tik kaltinamąjį pripažinus kaltu. Šiuo atveju ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. V. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Ikiteisminio tyrimo metu tirtų aplinkybių (tuo pačiu ir M. V. veiksmų) apimtis buvo didesnė nei administracinio nusižengimo teisenoje. Taigi, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad išlaidos, kurias nukentėjusysis patyrė nutrauktame ikiteisminiame tyrime, nebuvo priteistos pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad sąskaita už teisines paslaugas nukentėjusiajam buvo surašyta tik 2020 m. lapkričio 3 d., t. y., praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams po to, kai Vilniaus apygardos teismas paliko galioti prokurorės nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.
15. ANK 579 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos nukentėjusiojo teisės, taip pat ir teisė naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba. Akivaizdu, kad administracinio nusižengimo teisenoje nukentėjęs asmuo, gindamas savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, turi teisę ne tik kreiptis į teismą, bet ir teisę viso proceso metu naudotis veiksminga advokato ar kito įgalioto atstovo teikiama pagalba. Iš sąskaitų ir apmokėjimų (t. 2, b. l. 11, 14, 15, 16, 17, 18, 45, 46) matyti, kad R. O. už skundų dėl Institucijos atstovų 2020 m. spalio 4 d., 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nutarimų paruošimą, atstovavimą teisme nagrinėjant skundus dėl Institucijos atstovų 2020 m. spalio 4 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nutarimų iš viso patyrė 770 Eur išlaidų. Šios išlaidos, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, laikytinos išlaidomis, patenkančiomis į ANK 666 straipsnio reguliavimo sritį. Taigi pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl šių išlaidų priteisimo nukentėjusiajam R. O. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, t. y. M. V..
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas turi teisę nuspręsti iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taigi teismas, naudodamasis jam įstatyme numatyta diskrecijos teise, sprendžia, ar patirtos išlaidos nukentėjusiajam yra priteistinos bei, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vertina tokių išlaidų pagrįstumą. Paminėta BPK nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nukentėjusiojo atstovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Apeliacinio teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai, dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.
17. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad nukentėjusysis R. O. tris kartus, naudodamasis tos pačios atstovės pagalba, teikė skundus dėl Institucijos atstovų 2020 m. spalio 4 d., 2021 m. vasario 8 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nutarimų. Teiktuose skunduose buvo keliami procesinio pobūdžio klausimai, susiję su asmens pripažinimu nukentėjusiuoju, bylinėjimosi išlaidų priteisimu, kurie neišsiskiria naujumu bei sudėtingumu, juose nebuvo ginčijamos faktinės bylos aplinkybės, kaltės klausimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad advokatės ruoštų skundų apimtis nebuvo didelė, o turinys iš esmės yra pasikartojantis. Nukentėjusiojo R. O. atstovė, nagrinėjant skundus dėl Institucijos atstovų 2020 m. spalio 4 d. ir 2021 m. kovo 24 d. nutarimų, du kartus dalyvavo teismo posėdžiuose. Šiuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė nebuvo ilga, advokatė rėmėsi bei iš esmės pakartojo jos pačios rašytų skundų argumentus. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme, nagrinėjant nukentėjusiojo atstovės skundą dėl Institucijos atstovo 2021 m. kovo 24 d. nutarimo, taip pat buvo nagrinėjamas ir M. V. atstovo skundas. Šio teismo posėdžio metu nukentėjusiojo R. O. atstovė dėl minėto skundo išsakė poziciją, vis tik M. V. atstovo skundas buvo tenkintas iš dalies, kas rodo, jog nukentėjusiojo atstovės ankstesni veiksmai, kiek jie buvo susiję su padarytos žalos dydžio nustatymu, nebuvo tinkami, t. y. neteisėtais veiksmais padarytos žalos dydis nebuvo tinkamai pagrįstas.
18. Įvertinus tai, kas buvo aptarta anksčiau, t. y., faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą, bylos apimtį, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, protingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiojo atstovės suteiktos teisinės pagalbos turinį, teismo posėdžių skaičių, parengtų procesinių dokumentų apimtis bei turinį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad net ir banko mokėjimo nurodymais bei pinigų priėmimo kvitu pagrįstos nukentėjusiojo išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra vertintinos kaip aiškiai per didelės. Šioje vietoje pažymėtina ir tai, kad prašomos bylinėjimosi išlaidos (770 Eur), patirtos rengiant skundus teismui bei atstovavimą teisme, net kelis kartus viršija prašytą priteisti turtinę žalą, t. y. 145 Eur. Asmuo, reikšdamas turtinius reikalavimus kitam asmeniui, turi elgtis atsakingai ir sąžiningai, įvertinti savo veiksmų padarinius kito asmens interesams ir prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, jei jo reikalavimai bus nepagrįsti ar tik iš dalies pagrįsti, kartu suprasdamas, kad tokiu atveju jis gali negauti patirtų išlaidų atlyginimo. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, nukentėjusiajam priteistinų išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, dydis yra mažinamas iki 385 Eur.
19. Nukentėjusiojo atstovė apeliaciniame skunde prašė priteisti R. O. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, t. y., 240 Eur. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti pripažintos proceso išlaidomis, tik jeigu jos yra realios, t. y. realiai turėtos išlaidos. Taigi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti turi būti suprantamos kaip išleistos (sumokėtos) lėšos. Tokių išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl vykusios administracinio nusižengimo teisenos. Iš sąskaitos faktūros už teisines paslaugas Nr. DD-465 (t. 2, b. l. 67) matyti, jog nukentėjusiajam už apeliacinio skundo parengimą buvo surašyta 220 Eur dydžio sąskaita. Banko mokėjimo nurodymas (t. 2, b. l. 66) patvirtina, kad minėtus pinigus R. O. advokatei sumokėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas gali svarstyti tik dėl faktinių nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. 220 Eur, o ne kaip prašoma apeliaciniame skunde 240 Eur.
20. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiojo atstovės apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, apeliacinio skundo apimtį, turinį, konstatuoja, kad prašomos priteisti išlaidos už teisines paslaugas mažintinos iki 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo R. O. atstovės advokatės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį, kuria nukentėjusiojo R. O. skundas buvo netenkintas, panaikinti ir iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. nukentėjusiajam R. O. priteisti 385 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. nukentėjusiajam R. O. priteisti 50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.