Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.2.4.8.; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 26 d.

V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymiu sveikatos sutrikdymu ir fizinio skausmo sukėlimu sugyventinei - šeimos nariui) ir BK 145 straipsnio 1 dalį (grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 18 d. apie 04.00 val., V. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia vieną kartą kirvio pentimi sudavė per nugarą gulinčiai lovoje savo šeimos narei – sugyventinei R. J., tuo šiais veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.

Be to, 2016 m. spalio 18 d. apie 09.45 val., V. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, S. V. priklausančios sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), plūsdamas necenzūriniais žodžiais grasino nužudyti R. J., užsimojęs kirviu ir šaukdamas, kad užmuš ją vijosi, dėl ko nukentėjusiajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

V. N. 2016-10-18 10.49 val. nustatytas 2.55 promilių girtumas (b. l. 77).

Nustatyta, kad kaltinamasis V. N., aplinkybėse nurodytu laiku, tyčia panaudojo fizinį smurtą ir nukentėjusiajai nežymiai sutrikdė sveikatą, sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis atliko kaltinime nurodytą smurtinį veiksmą šeimos nario – sugyventinės R. J. atžvilgiu. Jo kaltę įrodo ištirti nukentėjusiosios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu, sužalojo ją, sukėlė fizinį skausmą. Šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo netikėti. Kaltinamojo kaltę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, apžiūros protokolas, liudytojos parodymai. Nusikalstama veika baigta, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo nežymiai sužalota sveikata, sukeltas fizinis skausmas. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų kirviu nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas, gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl V. N., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir turi būti realus. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato būtent nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-94/2013). Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011).

Teismas, atsižvelgdamas į aplinkybes, kurioms esant nukentėjusiajai buvo išsakyti grasinimai, tai yra po to, kai kaltinamasis prieš ją smurtavo, į kaltinamojo būdą, tai yra į tai, kad ir anksčiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamasis yra smurtavęs prieš šeimos narį – sugyventinę, į tai, kad alkoholio išgėręs kaltinamasis tapdavo agresyvus, ko neneigė ir pats kaltinamasis, į tai, kad grasinta užmušti buvo užsimojus įrankiu – kirviu, kuriuo akivaizdžiai galima išsakytus grasinimus realizuoti, daro išvadą, kad nukentėjusioji turėjo pagrindą bijoti kaltinamojo grasinimų, grasinimus suprato kaip realius. Taigi kaltinamasis savo veiksmais ir elgesiu ne tik siekė nukentėjusiajai sudaryti įspūdį, kad jo grasinimai realūs, siekė nukentėjusiąją įbauginti, siekė, kad ji kaltinamojo bijotų ir, kaip patvirtino nukentėjusioji, savo tikslų pasiekė, nes nukentėjusioji išsigando, bandė pabėgti, kvietė policiją. Kaltinamojo motyvai įtakos veikos kvalifikacijai neturi. Teismas mano, jog kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo atlikti veiksmai, išsakyti grasinimai jį puikiai pažįstančiam asmeniui – sugyventinei, kaltinamojo elgesio priešistorė, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo sveikatos, gyvybės ir norėjo taip veikti.

Nustatyta, jog kaltinamasis yra psichiškai sveikas, alkoholį vartojo savo valia, nukentėjusioji nurodė, kad būdamas neblaivus kaltinamasis yra agresyvus, pats kaltinamasis teismui nurodė, jog blaivus nebūtų nusikaltęs, todėl kaltinamas, vartodamas alkoholį, privalėjo įvertinti tai, koks jis tampa būdamas neblaivus. Kaltinamojo tyčią dėl nusikalstamų veikų padarymo ir jo gebėjimą orientuotis be ištirtų nukentėjusiosios parodymų, apsprendžia ir paties kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo pakankamai išsamūs. Todėl, teismo įsitikinimu, kaltinamasis, nors ir buvo neblaivus, orientavosi situacijoje ir galėjo valdyti savo veiksmus, ko nepadarė dėl nuo jo paties valios priklausančių aplinkybių.

Nors kaltinamasis nusikaltimus padarė tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimus kaltinamasis padarė skirtingu laiku, skirtingose vietose, nesant vieningos tyčios, tokie kaltinamojo nusikalstami veiksmai turi būti vertintini kaip realioji nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d., sutaptis.

Teismas, išanalizavęs surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad V. N. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei) ir BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ką pripažino ir pats kaltinamasis.

Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryti du nesunkūs nusikaltimai, kurie yra tyčiniai ir baigti; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas pavartotas prieš fiziškai silpnesnę moterį; į kaltininko asmenybę – neteistas, teistumas išnykęs, 2014-07-07 prokuroro ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 140 str. 2 d. - kaltinamajam susitaikius su nukentėjusiąja, nedirba, nuo 2007 m. registruotas Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl alkoholio vartojimo; atsižvelgia į nukentėjusiosios poziciją, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

Teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajam gali būti pasiektas už nusikaltimus jam skiriant laisvės apribojimo bausmes (BK 48 str.), nustatant tokį laisvės apribojimo bausmių terminą (BK 61 str.) ir skiriant tokius įpareigojimus, kurie įtakotų kaltinamojo elgesį, kurį esminiai sąlygoja alkoholio vardijimas, suteiktų galimybę jam pasikeisti, paskirtas bausmes subendrinant visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.), subendrintą galutinę bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo laiką (BK 66 str.) ir, atsižvelgiant į kaltinamojo smurtinio elgesio priešistorę, kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).

Kardomoji priemonė. Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-10-18 iki 2016-10-19 (b. l. 82, 135). Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 108), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktiniai įrodymai. Iš kaltinamojo paimtas kirvis, priklausantis kaltinamajam, saugomas Kėdainių raj. PK (2016-10-19 kvitas Nr. 0051857, žurnalo įrašo Nr. 4314), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas ir sunaikintinas (BK 72 str.).

Proceso išlaidos. Kaltinamajam atsisakius valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos skirto gynėjo (BPK 52 str.), antrinės teisinės pagalbos išlaidos (34,74 Eur) valstybei (2016-10-19 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-11214), iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-307 str., teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei - šeimos nariui), BK 145 straipsnio 1 dalyje (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą), ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;pagal BK 145 straipsnio 1 dalį - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., paskirtas bausmes subendrinti visiško sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 (dvejų) metų laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

remiantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam darbo biržoje ir 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti gydytis nuo alkoholizmo, bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Išaiškinti, kad V. N. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Atsakomybė už baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą numatyta BK 243 str.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kaltinimo laiką nuo 2016-10-18 iki 2016-10-19, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kaltinamajam priklausantį kirvį, saugomą Kėdainių raj. PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų (34,74 Eur) valstybei (2016-10-19 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-11214), iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.