Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB DnB NORD lizingo ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo BUAB „Maldimas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovas ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai (b.l. 59), iki teismo posėdžio pradžios prašymų gauta nebuvo, neatvykimo priežastys teismui nėra žinomos. Kadangi šalys neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant, teismas CPK 247 str. pagrindu bylą išnagrinėjo nedalyvaujant BUAB „Maldimas“ atstovui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2008-05-29 tarp ieškovo UAB DnB NORD lizingo ir UAB „Maldimas“ buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. 200805F-4478 (b.l. 7-10), kuria ieškovas, įsigijęs kliento UAB „Maldimas“ nurodytą kilnojamąjį daiktą - Mercedes-Benz GL 420 CDI (toliau – turtą) pagal 2008-05-29 Pirkimo-pardavimo sutartį (b.l. 14), suteikė teisę klientui lizingo termino metu valdyti ir naudotis turtu, o klientas mokėti lizingo mokėjimus, nustatytus mokėjimų grafike-sąskaitoje. Pagal Lizingo sutarties Specialiųjų sąlygų A punktą, klientui UAB „Maldimas“ buvo suteiktas valdyti ir naudotis automobilis Mercedes-Benz GL 420CDI (b.l. 6). Lizingo sutarties pagrindinėse sąlygose nurodyta, jog automobilio kaina – 86.886,01 EUR, pradinė įmoka – 26.065,80 EUR, o finansuojama suma – 60.820,21 EUR (b.l. 6). Viena iš sąlygų, būtinų prikimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo 26.065,80 EUR pradinės įmokos sumokėjimas (b.l. 6), kurią UAB „Maldimas“ sumokėjo dar 2008-06-04 (b.l. 11). Pagal Lizingo sutarties Specialiųjų sąlygų E.1 punktą, viena iš sąlygų, kurią privalėjo įvykdyti klientas UAB „Maldimas“ buvo įsipareigojimas DnB NORD lizingui pateikti laidavimo sutartį, kurios pagrindu už kliento įsipareigojimų vykdymą pagal Sutartį laidavo atsakovas R. R. (b.l. 6). UAB „Maldimas“, nurodytą sutarties sąlygą įvykdė, kadangi 2008-05-30 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 200805F-4478-G tarp R. R. ir UAB DnB NORD lizingo, kuria laiduotojas R. R., kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo įvykdyti pagal Lizingo sutartį klientui UAB „Maldimas“ atsirandančias prievoles lizingo naudai, tuo atveju, jei klientas tinkamai nevykdys visų ar dalies prievolių pagal lizingo sutartį (b.l. 15).

Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2010-09-23 nutartimi lizingo gavėjui UAB „Maldimas“ iškėlė bankroto bylą, nutartis įsiteisėjo 2010-10-05 (b.l. 23). 2011-04-27 nutartimi buvo patikslintas UAB „Maldimas“ bankroto byloje kreditoriaus UAB DnB NORD lizingo 85.403,12 Lt finansinis reikalavimas (LITEKO duomenys).

Nagrinėjamojoje byloje ieškovas, remdamasis tuo, kad lizingo gavėjas UAB „Maldimas“ pažeidė prievolę mokėti mokėjimus pagal Lizingo sutartį, prašė teismo priteisti pradelstus lizingo mokėjimus iš laiduotojo, kuris Laidavimo sutartimi buvo užtikrinęs prievolių vykdymą lizingui bei prašė priteisti delspinigius ir baudą, nuostolių atlyginimo nereikalavo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, t.y. 2009-07-23, 2010-04-19, 2010-07-10 ieškovo siųstų pretenzijų dėl įsiskolinimo atsakovui bei UAB „Maldimas“ (b.l. 18-20), matyti, jog nepaisant nustatyto 14 dienų termino pradelstiems lizingo mokėjimams bei delspinigiams sumokėti, pastarieji prievolės ieškovui neįvykdė. Be to, ieškovas 2010-07-12 pranešimu kreipėsi į atsakovą, kaip laiduotoją, nustatydamas terminą iki 2010-07-26 įsipareigojimams pagal Laidavimo sutartį įvykdyti, t.y. sumokėti lizingui susidariusį įsiskolinimą (b.l. 21). Kadangi Lizingo sutartis po įspėjimo nebuvo vykdoma, 2010-08-04 pranešimu lizingas informavo laiduotoją ir UAB „Maldimas“ apie vienašalį lizingo sutarties nutraukimą (b.l. 22). Taigi nurodyti duomenys liudija, jog atsakovas pažeidė prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Todėl yra pakankamas pagrindas jo sutartinei atsakomybei atsirasti (CK 6.256 str. 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad šalys laisva valia sudarė Lizingo bei Laidavimo sutartis ir savo nuožiūra nustatė tarpusavio teises ir pareigas. Byloje nustatyta, kad atsakovas neįvykdė savo sutartinės prievolės pagal Laidavimo sutartį, todėl pagal CK 6.256 str. 2 d., jis privalo sumokėti kitai sutarties šaliai netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).

Pagal CK 6.76 str. 1 d., laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.

CK 6.81 str. 1 dalyje nurodyta, kad skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Pagal CK 6.6 str. 4 d., kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

Byloje konstatuota, jog lizingo gavėjo UAB „Maldimas“ prievolių įvykdymas lizingui buvo užtikrintas atsakovo R. R. laidavimu, tai patvirtina 2008-05-30 Laidavimo sutartis (b.l. 15). Pažymėtina, jog Laidavimo sutartyje šalys nustatė, kad laiduotojas atsako lizingui ta pačia apimtimi, kaip ir lizingo gavėjas UAB „Maldimas“ – už atliekamus mokėjimus, netesybų ir kitų mokėjimų sumokėjimą lizingui (Sutarties 3.1 p.). Sutarties 3.3 punktu šalys sulygo, jog tuo atveju, kai prievolės pagal Lizingo sutartį nebus įvykdytos, Klientas ir Laiduotojas atsakys solidariai DnB NORD lizingui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Pagal laidavimo sutarties 3.2 p., laiduotojas už šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą atsakė visu savo turtu. Taip pat laiduotojas įsipareigojo klientui UAB „Maldimas“ tinkamai nevykdant prievolių pagal Lizingo sutartį, patenkinti lizingo reikalavimus laidavimo sutartyje nustatyta tvarka (4.1 p., 4.2 p., 5.1 p.). Pažymėtina, jog Laidavimo sutarties 7.1 p. šalys nustatė, kad laidavimo sutartis galioja iki visiško prievolių lizingui pagal Lizingo sutartį įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra toks, kad laiduotojas įsipareigoja, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, atsakyti kreditoriui kartu su skolininku. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 41.034,29 Lt dydžio pradelstus lizingo mokėjimus. Teismo manymu, šis prašymas yra nepagrįstas, kadangi ieškovui nutraukus sutartį, automobilis jam buvo grąžintas ir netrukus realizuotas. Ieškovo atstovo paaiškinimais nustatyta, kad nesumokėta suma pagal Lizingo sutartį sudarė – 124.216,79 Lt, o automobilis parduotas už 158.000,00 Lt. Tuo tarpu CK 6.574 straipsnyje nurodyta, jog tuo atveju, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsižvelgiant į šias įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad suma, gauta už automobilio realizavimą, padengė ieškovo prašomus priteisti iš atsakovo pradelstus lizingo mokėjimus.

Pripažinus, jog yra pagrindas atsakovo sutartinei atsakomybei atsirasti, būtina nustatyti aplinkybes, turinčias įtakos netesybų dydžiui (CK 6.258 str. 3 d.).

Pagal Lizingo sutarties 6.3.1 p., klientas UAB „Maldimas“ įsipareigojo lizingui laiku sumokėti lizingo mokėjimus bei kitus pagal Sutartį priklausančius mokėjimus, nes už laiku nesumokėtus bet kokius mokėjimus pagal sutartį klientas Sutarties 7.4 punktu įsipareigojo mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius (b.l. 7-10).

Pažymėtina, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius (CK 6.71 str.). Pagal CK 6.71 str. 3 d., netesybos gali būti nustatomos už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais.

Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Lizingo sutarties 7.4 punktu šalys numatė 0,1 proc. dydžio delspinigius kaip atsakomybės formą už prievolės – laiku sumokėti bet kokius mokėjimus - termino pažeidimą. Taigi šalys, sudarydamos nurodytą Sutartį, susitarė būtent dėl tokio dydžio netesybų, kurios sutarties pažeidimo atveju laikomos iš anksto nustatytais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti. Kaip matyti iš delspinigių pateiktos suvestinės pagal Lizingo sutartį bei išrašo apie atliktus mokėjimus (b.l. 17, 62-63), lizingo gavėjas UAB „Maldimas“ terminą prievolei įvykdyti pažeidė, dėl ko iki Lizingo sutarties vienašališko nutraukimo dienos buvo paskaičiuoti 7013,79 Lt dydžio delspinigiai. Teismo manymu, atsižvelgiant į pradelstų lizingo mokėjimų dydį bei pradelstą mokėjimų terminą (metai laiko), prašomi priteisti 0,1 proc. dydžio delspinigiai nėra neprotingai dideli. Šiuo atveju įvertintina tai, jog lizingo įmokų nesumokėjimas nustatytais terminais ieškovui – lizingui sukėlė neigiamų padarinių, nes ieškovas yra įmonė, užsiimanti ūkine komercine veikla, todėl piniginės lėšos yra būtinos jos veiklai užtikrinti. Pagal CK 1.100 str., pinigai yra viena iš atsiskaitymo priemonių, kuri naudojama kasdienėje bendrovių ūkinėje komercinėje veikloje ir galimybė naudotis tokia atsiskaitymo forma užtikrina bendrovių veikos normalų funkcionavimą.

Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą t.y. 37.265,04 Lt. Byloje nustatyta, kad Lizingo sutartį ieškovas nutraukė vienašališkai. Tuo tarpu Lizingo Sutarties 8.9 p. už vienašalį sutarties nutraukimą nustatė 30 proc. neapmokėtos turto vertės dydžio baudą. Pažymėtina, kad atsakovas Laidavimo sutarties 3.1 punktu prisiėmė visišką atsakomybę už pagrindinį skolininką, todėl lizingas kreipėsi į jį kaip solidarų skolininką dėl netesybų sumokėjimo. Sprendžiant, ar prašomas priteisti netesybų dydis nėra akivaizdžiai per didelis, teismas atsižvelgia į kasacinio teismo formuojamą praktiką, kurioje išaiškinta, kad įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje O. V. v. UAB DK „PZU Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-12/2009). Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008, LAT 2010-11-02 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/200). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje.

Pažymėtina, kad „aiškiai per didelių“ („neprotingai didelių“) netesybų samprata įstatyme neatskleista, ji plėtojama teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teismas, įgyvendindamas diskrecijos teisę mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad UAB „Maldimas“ dalį prievolės buvo įvykdęs, neapmokėta suma pagal Lizingo sutartį sudarė 124.216,79 Lt (b.l. 66). Pagal Lizingo sutartį UAB „Maldimas“ ieškovui buvo sumokėjęs 89.999,99 Lt pradinės įmokos ir 49.491,56 Lt lizingo mokėjimų už turto vertę bei 13.224,22 Lt palūkanų, iš viso - 62.715,78 Lt. Taigi akivaizdu, jog UAB „Maldimas“ buvo įvykdęs nemažą prievolės dalį lizingui. Atsižvelgiant į šią byloje konstatuotą aplinkybę, darytina išvada, kad prašoma priteisti 30 proc. dydžio bauda iš atsakovo yra neprotingai didelė, todėl mažintina.

Byloje nustatyta, kad nesumokėta UAB „Maldimas“ suma pagal Lizingo sutartį sudarė – 124.216,79 Lt, tuo tarpu automobilis buvo parduotas už 158.000,00 Lt. Teismo manymu, prašomų priteisti netesybų suma turi būti vertinama santykyje su ieškovo realiai patirtais nuostoliais. Pažymėtina, kad ieškovui nutraukus Lizingo sutartį, jis turtą susigrąžino ir netrukus jį realizavo. Tai patvirtina šalių paaiškinimai. Sprendžiant dėl netesybų dydžio, šiuo atveju svarbu įvertinti aplinkybę, jog ieškovas nepatyrė jokių papildomų automobilio saugojimo ar pardavimo išlaidų. Nors atsakovas teismo posėdyje savo atsikirtimus į ieškinį grindė aplinkybe, kad automobilis buvo parduotas už 158 000 Lt, o nesumokėta suma pagal Lizingo sutartį sudarė 124.216,79 Lt, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad automobilio pardavimo vertė šiuo atveju yra už Lizingo sutarties ribų, tačiau automobilio pardavimo kaina gali turėti įtakos vertinant ieškovo nuostolius dėl sutarties pažeidimo, kurie yra reikšmingi netesybų dydžiui bei teismas į automobilio pardavimo kainą atsižvelgė, spręsdamas klausimą dėl pradelstų lizingo mokėjimų priteisimo.

Atsižvelgiant į prievolės vertę, į tai, kad dalis jos buvo įvykdyta, taip įvertinant aplinkybę, sąlygojusią prievolės įvykdymo termino pažeidimą - bankroto bylos iškėlimas lizingo gavėjui UAB „Maldimas“, taip pat įvertinant aplinkybę, jog turtas buvo grąžintas ieškovui ir netrukus realizuotas, akivaizdu, jog ieškovo prašoma priteisti bauda yra nepagrįstai didelės netesybos, ir jų pritesimas reikštų nepagrįstą praturtėjimą kitos šalies sąskaita. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad 30 proc. bauda nuo neapmokėtos automobilio vertės yra aiškiai per didelė, nes atsižvelgiant į netesybų instituto paskirtį, jos atlieka tik kompensuojamąją funkciją, tačiau negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Lizingo sutartimi atsakovui nustatytos netesybos - bauda mažintina iki 5 proc., nes ši suma, teismo manymu, užtikrintų abiejų šalių interesų pusiausvyrą bei atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis). Be to, šiuo atveju įvertintina ir aplinkybė, kad ieškovo ieškinys dalyje dėl delspinigių priteisimo buvo patenkintas visiškai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas pateikė teismui 2011-03-02 Vilniaus apygardos tesimo nutartį, kuria buvo atmestas UAB „Maldimas“ bankroto administratoriaus prašymas dėl dalies finansinio reikalavimo netvirtinimo, o būtent: dėl 37.265,04 Lt baudos, nustatytos Lizingo sutarties 8.9 punktu (b.l. 60-61). Pažymėtina, kad šioje byloje yra sprendžiamas atsakovo kaip laiduotojo, kuris užtikrino Lizingo sutarties tinkamą vykdymą, atsakomybės klausimas. Šioje byloje atsakovo atsakomybė yra kildinama iš Lizingo ir Laidavimo sutarčių. Tuo tarpu bankroto bylos iškėlimo faktas ir joje sprendžiami klausimai neįtakoja laiduotojo atsakomybės šioje byloje. Juolab, kad priklausomai nuo faktinės situacijos, atsižvelgiant į konkrečios bylos individualias savybes, teismas turi teisę sumažinti prašomas priteisti netesybas.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytų procesinių palūkanų priteisimo iš laiduotojo, yra konstatavęs, kad procesinių palūkanų mokėjimas kaip civilinė atsakomybė kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį; jeigu pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys už skolininką laidavusiam asmeniui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį dėl palūkanų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabank“ v. M. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-553/2008). Laidavimo sutarties 4.2 p. nurodyta, kad lizingo gavėjui tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal Lizingo sutartį, laiduotojas per vieną savaitę nuo pranešimo gavimo dienos privalo pervesti lizingui nurodytą sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas neįvykdė šių savo, kaip laiduotojo, sutartinių įsipareigojimų. Todėl, remiantis CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

Pagal CPK 93 str. 2 d., patenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. žyminį mokestį ir advokato padėjėjo pagalbos bei pateikė jų dydį ir mokėjimo faktą patvirtinančius įrodymus (b.l. 42-43). Patenkinus ieškinį tik iš dalies, t.y. 15,5 procentų, teismas priteisia ieškovui iš atsakovo 397 Lt žyminio mokesčio ir 375 Lt advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, iš viso – 772 Lt.

Remiantis CPK 83 str. 1 d. 3 p., iš atsakovo priteistina 26,55 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., a.k.: (duomenys neskelbtini) gyv.: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovo UAB DnB NORD lizingo, į.k.: 124385737, buveinė: Žalgirio g. 92, Vilniuje, naudai 7013,79 Lt delspinigių ir 6211,00 Lt baudos, iš viso – 13.224,79 Lt.

Priteisti iš atsakovo R. R. ieškovo UAB DnB NORD lizingo patirtas 772 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo R. R. į valstybės biudžetą 26,55 Lt pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 3 apylinkės teismą.