Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur dydžio bauda; pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur dydžio bauda; pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 1 dalį 35 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 650 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2016-12-22 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016-12-21, laikotarpiu nuo 15.40 val. iki 16.10 val., Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mercedes Benz Viano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, įvažiuodamas į stovėjimo vietą nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovintį automobilį; paliko stovėti automobilį nesilaikydamas horizontaliojo kelio ženklinimo. Vairuotojas apie įvykį nepranešė. Įvykio metu apgadintas stovėjęs automobilis. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 126, 222, 226 punktų reikalavimus. Tokie A. K. veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimu A. K. nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 650 Eur dydžio bauda; pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 11 Eur dydžio bauda; pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį 35 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, paskirta galutinė subendrinta nuobauda – 650 Eur dydžio bauda.Apeliaciniu skundu A. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimą panaikinti iš dalies ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukti; sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo vykdymą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip pat prašo priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neįvertino svarbių faktinių aplinkybių, t. y. to, kad jis neatliko sąmoningo ir tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos. Įvykio dieną jis atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz Viano“ į autoservisą. Autoserviso meistras nespėjo suremontuoti automobilio „Mercedes Benz Viano“ ir pasiūlė jį palikti automobilių stovėjimo aikštelėje. Jis pastatė automobilį „Mercedes Benz Viano“ aikštelėje, automobilio raktus atidavė meistrui, o pats išvažiavo. Kitą dieną atvyko atsiimti automobilio „Mercedes Benz Viano“, tačiau jo nerado. Pradėjus ieškoti automobilio paaiškėjo, kad jis buvo nutemptas. Apelianto nuomone, šios aplinkybės įrodo, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir iš eismo įvykio vietos nepasišalino. Po eismo įvykio jo vairuotas automobilis liko stovėti automobilių stovėjimo aikštelėje. Automobilis iš eismo įvykio vietos buvo pašalintas pareigūnų. Šios aplinkybės įrodo, kad jis neturėjo ketinimų pasišalinti iš eismo įvykio vietos ir slėptis, nes jei būtų siekęs pabėgti iš eismo įvykio vietos, būtų išvažiavęs automobiliu, siekdamas nepalikti jokių nusižengimo įkalčių. Tačiau tokių ketinimų jis neturėjo, automobilio apgadinimo nepastebėjo ir nežinojo, kad jis buvo apgadintas, iki tol, kol jam apgadinimų neparodė pareigūnai. Jo veiksmai buvo visiškai nesąmoningi ir netyčiniai. Statydamas automobilį nepastebėjo, kad apgadino kitą automobilį, todėl jis ne tik kad neatliko sąmoningų pasišalinimo iš eismo įvykio vietos veiksmų, priešingai, palikdamas automobilį stovėjimo vietoje, net neatliko faktinio pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Statant automobilį buvo labai blogas oras, rūkas, lijo, buvo tamsu, todėl nepastebėjo, kad taip arti greta stovėjusio automobilio pastatė automobilį. Automobilis „Mercedes Benz Viano“ yra gana didelių gabaritų – tai mikroautobusas, kuris yra masyvesnis už apgadintą šalia stovėjusį BMW markės automobilį. Be to, apgadinimai labai nežymūs, įvertinti tik 65,61 Eur. Eismo įvykyje dalyvavusių automobilių dydžių santykis ir šalia stovėjusio automobilio nubrozdinimo mažareikšmiškumas leidžia daryti išvadą, kad objektyviai egzistavo visos sąlygos jam nepastebėti, kad kliudė šalia stovėjusį automobilį. Jo pasišalinimo iš eismo įvykio vietos veiksmas galėtų būti pripažintas tyčiniu tik tokiu atveju, jei jis iš tiesų būtų pastebėjęs, kad apgadino greta stovėjusį automobilį, ir būtų siekęs pasislėpti bei kuo greičiau pašalinti iš eismo įvykio vietos automobilį. Jo vairuotas automobilis nusižengimo padarymo momentu nebuvo registruotas. Jis nėra šio automobilio savininkas. Kol automobilis stovėjo aikštelėje, jis nebuvo jo valdytojas. Norėdamas neigti savo kaltę dėl padaryto nusižengimo, turėjo pakankamai argumentų nepripažinti savo kaltės dėl eismo įvykio, tačiau sutiko, jog būtent jis, statydamas automobilį automobilių stovėjimo aikštelėje, galėjo kliudyti greta stovėjusį automobilį ir to nepastebėti. Jis sąžiningai nurodė visas įvykio aplinkybes, pripažino, kad būtent jis vairavo automobilį „Mercedes Benz Viano“. Svarbu ir tai, kad jo vairuotas automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, dėl to bėgti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo nė vieno objektyvaus motyvo. Teismas neargumentavo ir nepasisakė, iš kokių aplinkybių sprendė, kad jis pastebėjo ar galėjo pastebėti padarytą administracinį nusižengimą. Teismas taip pat nemotyvavo, kodėl, jam palikus automobilį eismo įvykio vietoje, laikoma, jog jis iš eismo įvykio vietos pasišalino. Teismų praktikoje pasitraukimu iš eismo įvykio vietos laikomas nusižengimą padariusio vairuotojo pasišalinimas automobiliu iš eismo įvykio vietos. Teismas nenurodė, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis remdamasis nusprendė, kad jis tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodo, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, G. T. paaiškinimai, jo paaiškinimai, eismo vietos įvykio schema ir kiti dokumentai įrodo jo kaltę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį. Nukentėjusiajai šaliai padaryta žala buvo įvertinta 65,61 Eur, o ANK 426 straipsnio 2 dalis taikoma už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje visiškai nepagrįstai pasisakė dėl ANK 426 straipsnio 2 dalies, o rezoliucinėje dalyje pripažino jį kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Todėl darytina išvada, kad teismas skundžiamame nutarime iš viso nenurodė motyvų dėl jo pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Kadangi jis nemoka lietuvių kalbos, turėjo kreiptis į vertėją, kad šis jo apeliacinis skundas būtų išverstas į lietuvių kalbą. Dėl to patyrė 30 Eur išlaidas, todėl prašo jas pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir priteisti jo naudai. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo apeliacinio skundo netenkinti. Apeliacinis skundas netenkintinas. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog ginčo dėl A. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį ir ATPK 123 straipsnio 1 dalį nėra, tačiau A. K. nesutinka su jo nubaudimu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, apelianto nuomone, jo veiksmus teismas nepagrįstai kvalifikavo kaip tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Būtent šiuo klausimu (dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį) apeliacinės instancijos teismas ir pasisako. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita. Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. K. 2016-12-21, laikotarpiu nuo 15.40 iki 16.10 val., Šilutės pl. 26A, Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz Viano“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuodamas į stovėjimo vietą nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir kliudė greta stovintį automobilį, jį apgadino (dešinės pusės priekinį veidrodėlį), nepranešęs apie įvykį, iš įvykio vietos pasišalino. Šių aplinkybių neginčija ir apeliantas, tačiau teigia, jog nepajuto, kad kliudė greta stovintį automobilį, ir iš įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje. Tačiau tokie A. K. argumentai, kad nepajuto kliudęs greta stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pasišalino nesuvokdamas savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, vertinami kaip gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti nustatytas automobilių kontakto pobūdis. Iš byloje esančių eismo įvykio fotonuotraukų (b. l. 31) matyti, jog A. K. jo vairuotą automobilį „Mercedes Benz Viano“ greta stovėjusio automobilio BMW pastatė ypatingai arti. Jis automobilį „Mercedes Benz Viano“ statė priekine dalimi, tai duoda pagrindą teigti, jog A. K. matė, kad jo vairuojamas automobilis yra itin arti (per arti) automobilio BMW, ir tai leido jam suvokti, kad automobiliai galėjo kontaktuoti. Nepastebėti taip arti stovinčio automobilio, net ir esant tamsiam paros metui, lietingam orui, būtų neįmanoma. Be to, automobilis buvo statomas stovėjimo aikštelėje prie degalinės, kurioje yra įrengtas apšvietimas, todėl negalima pripažinti, kad buvo taip tamsu, jog nebuvo galima įžiūrėti, kad buvo kliudytas kitas automobilis. Tokią išvadą leidžia daryti ir tai, jog apie 16.10 val. prie automobilio atėjęs nukentėjusysis G. T. matė, kad pastatyto automobilio „Mercedes Benz Viano“ kėbulas lietėsi su jo automobilio dešinės pusės priekiniu veidrodėliu (b. l. 22), todėl daroma išvada, kad įvykio vietoje nebuvo taip tamsu, kad nebuvo galima matyti, jog automobiliai kontaktavo. Remdamasis aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos pripažįsta, kad A. K. suprato sukėlęs eismo įvykį, tačiau iš jo vietos pasišalino.Apeliantas akcentuoja, kad jis neturėjo tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi automobilis buvo apdraustas. Tačiau, kaip anksčiau minėta, pasišalinimo iš įvykio vietos priežasčių gali būti įvairių, tuo nebūtinai siekiama išvengti pareigos atlyginti padarytą žalą, pasišalinimu gali būti siekiama nuslėpti tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, nuslėpti savo neblaivumą, dokumentų neturėjimą, draudžiamų daiktų turėjimą ir panašiai. Todėl net ir tuo atveju, jei eismo įvykį sukėlusi transporto priemonė yra apdrausta, tai dar nereiškia, kad vairuotojas neturi kitų tikslų pasišalinti. Be to, pastebėtina, jog automobilis „Mercedes Benz Viano“, kaip matyti iš fotonuotraukų (b. l. 31), buvo pastatytas akivaizdžiai nesilaikant horizontaliojo kelio ženklinimo, tai duoda pagrindą įtarti, kad A. K., paskubomis pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė nuslėpti tam tikras aplinkybes.Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pasitraukimas šiuo atveju neturi būti suprantamas siaurąja prasme kaip vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos su automobiliu, pasitraukimu pripažįstamas ir vien tik vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, automobilį paliekant įvykio vietoje. Įvykus eismo įvykiui, įvykio vietoje privalo pasilikti įvykį sukėlęs vairuotojas. Apeliantas savo nekaltumą grindžia aplinkybe, jog jis nebuvo vairuoto automobilio savininkas, valdytojas, todėl galėjo neigti savo kaltę dėl vairavimo, tačiau prisipažino jį vairavęs, nevengdamas atsakomybės. Tačiau tai, kad jis prisipažino vairavęs automobilį ir padaręs eismo įvykį, nepaneigia A. K. kaltės dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Sugrįžimas į įvykio vietą ir prisipažinimas pareigūnams, kad vairavo automobilį, neįrodo, jog jis nesiekė nuslėpti tam tikrų aplinkybių ir iš eismo įvykio vietos pasišalino netyčia, kadangi sugrįžimas ir prisipažinimas įvyko tik kitą dieną.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai A. K. nubaudė pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, nes jo veiksmai – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis buvo susijęs, – buvo tyčiniai. Teismas priėmė pagrįstą teisėtą bei teisingą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kartu pažymėtina, jog aplinkybė, kad teismas skundžiamo nutarimo motyvuojamojoje dalyje nurodė ANK 426 straipsnio 2 dalį („A. K. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje, ir ATPK 123 straipsnio 1 dalyje <...>“), nedaro skundžiamo nutarimo neteisėto ir nepagrįsto. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimo klaida, nes iš skundžiamo nutarimo motyvų ir rezoliucinės dalies akivaizdu, kad teismas A. K. veiką iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį ir pripažino jį kaltu būtent pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, o ne pagal griežtesnę atsakomybę numatančią ANK 426 straipsnio 2 dalį. Kad galiojančiame teismo sprendime neliktų netikslumų ir apsirikimo klaidų, šis teismo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas nekeičiant skundžiamo nutarimo esmės ir nesunkinant A. K. padėties. Apeliaciniu skundu taip pat buvo prašoma sustabdyti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo vykdymą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo. Tačiau pastebėtina, jog, remiantis ANK 672 straipsnio 2 dalimi, jeigu nutarimas skirti administracinę nuobaudą yra apskųstas, nutarimo vykdymas sustabdomas iki skundo išnagrinėjimo. Taigi, apskundus nutarimą, jo vykdymas savaime sustabdomas ir jis nėra pradedamas vykdyti, papildomas apeliacinio teismo sprendimas jį sustabdyti nebuvo reikalingas. Kaip nurodyta skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje, apskundus nutarimą, skirta nuobauda – bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti 30 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias A. K. patyrė apeliacinį skundą versdamas iš rusų kalbos į lietuvių kalbą. ANK 666 straipsnyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). BPK 105 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyti atvejai, kada atsakomybėn trauktam asmeniui atlyginamos proceso išlaidos, t. y. kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas <...>; kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje <...>. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byla A. K. nėra nutraukiama, todėl jo prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K. (A. K.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo dalį dėl A. K. nubaudimo pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarimo motyvuojamąją dalį nurodant, kad „A. K. kaltė, padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, ir ATPK 123 straipsnio 1 dalyje <...>“.

Nutartis neskundžiama.