Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė, sekretoriaujant Jurgitai Ražanauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. S., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui S. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas S. K. 2015-05-19 V. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207-7 straipsnio 6 dalį dėl to, kad 2015-03-11 apie 11.00 val. su automobiliu Ford Galaxy valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išankstinių rinkimų į Alytaus rajono savivaldybės merus metu į Alytaus miestą atvežė R. K., J. R. ir S. Š., o po balsavimo ketino vežti atgal į namus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo 1994-07-07 įstatymo Nr. I-532 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

V. S. su pažeidimu nesutiko ir paaiškino, kad 2015-03-11 vyko išankstiniai balsavimai į savivaldybių merus. Jis tą dieną savo giminaičio automobiliu Ford Galaxy vyko į Alytų savo reikalais ir pavėžėjo protokole nurodytus asmenis, kurie yra (duomenys neskelbtini) gyventojai. Jis kaip šios seniūnijos seniūnas, lankydamas gyventojus, sužinojo, kad šie piliečiai nori vykti prabalsuoti išankstiniuose balsavimuose, bet neturi kuo nuvykti į Alytų. Kadangi jis tą dieną vyko į Alytų savo asmeniniais reikalais, todėl pasisiūlė juos nuvežti. Jis šiuos piliečius paleido prie sankryžos link gaisrinės, o pats nuvyko savo reikalais. Vežant su jais nebuvo jokios kalbos apie rinkimus, nes žinojo, kad agituoti draudžiama ir tikrai nenurodė kaip balsuoti. Sutarė, kad susitvarkęs reikalus, grįždamas galės juos parvežti. Važiuodamas namo susiskambino ir sutarė kur jiems laukti. Atvyko į aikštelę, esančią prie duonos kepyklos, kur jo laukė R. K., J. R. ir S. Š.. Piliečiams pradėjus lipti į automobilį prisistatė policijos pareigūnai ir visiems liepė vykti į policijos komisariatą. Parodė, kad automobilyje turėjo sau nusipirkęs alaus, bet tikrai nesiruošė papirkinėti rinkėjų. Prašė administracinę bylą nutraukti.

Asmuo surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas S. K. parodė, kad buvo gautas tarnybinis pranešimas ir protokolą surašė pagal turimus duomenis. Jis liudytojų neapklausinėjo, tik S. papildomai apklausė dėl automobilio duomenų.

Liudytojas N. U. parodė, kad tą dieną dirbo su viršininku A. K.. Dirbo daug pareigūnų, nes vyko rinkimai, buvo gauta daug pranešimų dėl balsų papirkinėjimo. Pastebėję asmenis, išeinančius iš rinkimų, kurie sukėlė įtarimą, pasekė juos. Jie keistai marširavo, tai sustoja, tai palaukia, pakalba telefonu. Nulydėjus juos iki Kepyklos gatvės pamatė, kaip jie įsėdo į mėlynos spalvos „Ford Galaxy“ ar „VW Sharan“. Tada priėjo, pateikė tarnybinius pažymėjimus ir pristatė asmenis į policijos komisariatą apklausai. Automobilyje buvo keli buteliai alaus. Matė, kaip šis automobilis buvo užsukęs į „Maximos“ aikštelę, kaip vairuotojas iš parduotuvės išsinešė alaus.

Liudytojas J. R. parodė, kad V. S. pažįsta, nes jis yra jo seniūnijos seniūnas. Nurodė, kad per antrą balsavimų turą balsavo iš anksto, nes sekmadienį negalėjo vykti balsuoti. Balsuoti jį nuvežė seniūnas, kuris važiavo į Alytų savo reikalais. Kartu važiavo Š. ir K.. Visus seniūnas išleido netoli geležinkelio pervažos, prie duonos kepyklos. Važiuojant į Alytų apie balsavimus nebuvo jokios kalbos, nieko nesitarė. Prabalsavę atėjo į Kepyklos gatvę, kad parvežtų atgal. Čia juos policijos pareigūnai sustabdė ir nuvežė į skyrių.

Liudytojas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas A. K. parodė, kad dirbo išankstinių rinkimų metu, stebėjo Alytaus rajono savivaldybę. Pastebėjo tris asmenis, sukėlusius įtarimą, kurie nuėjo į rinkimų apygardą. Jie išėjo, nuėjo link antros vidurinės. Pasikvietė dar du asmenis, kurie stebėjo įtartinus piliečius eidami pėsčiomis. Pastebėjo automobilį Ford Galaxy, tie asmenys pasuko link „Maximos“ aikštelės. Iš automobilio išlipo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jie pasikalbėjo. Vairuotojas nuėjo į parduotuvę, išsinešė alaus. Kai apklausė moterį, ji paaiškino, kad seniūnas prašė balsuot, bet lyg nenurodė partijos. Šiai liudytojai buvo nustatinėjamas girtumas. Surašė jos parodymus, jai aiškiai perskaitė, ji pripažino ir pati pasirašė.

Liudytoja R. K. parodė, kad pažįsta S., nes tai jų seniūnas. Balsavimo vieta (duomenys neskelbtini). Seniūnas važiavo su reikalais į Alytų, todėl paprašė, kad nuvežtų iš anksto prabalsuot, nes buvo proga, kadangi jai reikėjo pas seserį į Alytų. Kartu važiavo R. ir Š.. Važiuojant apie partijas kalbos nebuvo. Seniūnas jai nieko nežadėjo už balsavimą. Prabalsavo už pirmą pasitaikiusį, nežino už ką, nes nemoka balsuot. Buvo nuėjus pas seserį, kuri gyvena Užuolankos gatvėj. Grįžtant namo, sėdant į seniūno mašiną sulaikė pareigūnai. Buvo truputį išgėrus. Apklausos metu pareigūnai klausė ar seniūnas papirko. Jai pasakius ne, pareigūnas sakė, kad meluojat, žadėjo uždaryt į kamerą. Išsigando, todėl rašytiniame paaiškinime, kurį surašė pareigūnas, o ji tik pasirašė, pripažino, kad seniūnas nurodė už ką balsuot ir už tai pažadėjo alaus.

Liudytojas S. Š. parodė, jog buvo seniūnijoje ir pakalbėjęs su seniūnu sutarė, kad šeštadienį jis važiuos į Alytų ir jį nuveš, kad galėtų atlikti pareigą. Seniūnas atvežė jį, kaip luošą žmogų. Važiuojant nieko nežadėjo, sakė susitvarkys savo reikalus ir parveš. Prabalsavo, telefonu susisiekė su seniūnu, kad paimtų. Pamatė, kad automobilis užsuko į aikštelę, atėjo prie mašinos. Tuo metu priėjo pareigūnai, apieškojo. Pareigūnas liepė prisipažinti, kad seniūnas už balsavimą žadėjo alaus. Pareigūnas visiems sakė, kad uždarys, o jei reiks ir muš. Jis nebuvo išgėręs.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

ATPK 207-7 straipsnio 6 dalyje numatyta atsakomybė už kitokį Rinkimų ar Referendumo įstatymuose numatytos balsavimo tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad tai yra blanketinė norma, kuri nukreipia į konkretų teisės aktą, nustatantį pažeidimo sudėtį. Protokole nurodyta, kad V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo 1994-07-07 įstatymo Nr. I-532 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kuriame numatyta, kad bet kam draudžiama naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims ar kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią. Valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams draudžiama naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau, partijai ar rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas. Šį straipsnį pažeidę asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Tačiau objektyviųjų požymių, kurie atitiktų minėto straipsnio pažeidimą, protokole nėra nurodyta. Protokole nurodyta, kad V. S. išankstinių rinkimų į Alytaus rajono savivaldybės merus metu į Alytaus miestą atvežė R. K., J. R. ir S. Š., o po balsavimo ketino vežti atgal į namus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad išankstinių rinkimų dieną (šeštadienį) V. S., būdamas seniūnas, savo asmeniniu transportu vyko į Alytų (savo asmeniniais reikalais) ir kartu pavežė tris savo seniūnijos gyventojus. Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo 1994-07-07 įstatymo Nr. I-532 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurį surašytas kaltinimas, nenumato atsakomybės už pavėžėjimą. Šis straipsnyje numatyti draudimai 1) naudotis tarnybine padėtimi valstybės ar savivaldybių institucijose, įstaigose ar organizacijose, taip pat Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, regioniniuose transliuotojuose ar savivaldybių visuomenės informavimo priemonėse vykdant rinkimų agitaciją, pavesti tai daryti kitiems asmenims; 2) kaip nors kitaip naudojantis tarnybine padėtimi bandyti paveikti rinkėjų valią; 3) valstybės, savivaldybių pareigūnams ir valstybės tarnautojams naudotis tarnybine padėtimi – sudaryti sau, partijai ar rinkimų komitetui, iškeltam ar išsikėlusiam į savivaldybės tarybos narius – merus kandidatui išskirtines rinkimų agitacijos sąlygas.

Susipažinus su bylos medžiaga, išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, pareigūnų ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, nenustatyta jokių faktų, kad seniūnas, naudodamasis tarnybine padėtimi, bandė paveikti rinkėjų valią. Vien tas faktas, kad pareigūnai matė, kaip seniūnas iš parduotuvės nešėsi alų, kurį vėliau rado jo automobilyje, negali būti prielaida, kad tuo būtų bandęs paveikti rinkėjus.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis (ATPK 9 str., 250 str.). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis, Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis, Nr. N663-156/2007, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. balandžio 28 d. nutartis, Nr. ATP-249-360/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, yra vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Dėl ko daro išvadą, kad šioje byloje neįrodyta, jog V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo 1994-07-07 įstatymo Nr. I-532 51 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina, nesant jo veiksmuose jam inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 207-7 straipsnio 6 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str.,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. S. atžvilgiu pagal ATPK 207-7 straipsnio 6 dalį nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.