- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- e2-16152-1088/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09523-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas (visiškai).
- Teisėjas
- Edita Vitonė (pirm.)
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublika
- Trečiasis asmuo
- notarė Zita Kasperovičienė, E. R. M., M. S.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys byloje notarė Zita Kasperovičienė, E. R. M., M. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. K. (toliau – ir ieškovė) prašo: 1) panaikinti 2020 m. sausio 14 d. Kauno m. 2-ojo notaro biuro Notarės Zitos Kasperovičienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Turto bankas vardu teisinę registraciją į vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 14 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius AB Swedbank ar (ir) kituose bankuose (CBP-12092).
Ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino pareiškėjai terminą palikimui, atsiradusiam po jos tetos L. B., mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėja kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. 2021 m. gegužės 31 d. Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Zita Kasperovičienė išdavė liudijimą, kad V. K. priėmė palikimą po L. B. mirties (duomenys neskelbtini). Tačiau dar 2020 m. sausio 14 d. VĮ Turto bankas buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas į palikėjos L. B. turtą. Ieškovė civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimo dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nereiškė, nes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad 2020 m. sausio 14 d. yra išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Apie šį dokumentą sužinojo 2020 m. gruodžio 29 d. gavusi atsakovo VĮ Turto bankas atsiliepimą į pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nepraleistas.
VĮ Turto bankas neturėjo teisės paveldėti palikėjos turto, nes yra pirmesni penktos eilės įpėdiniai ieškovė ir tretieji asmenys M. S., E. R. M. VĮ Turto bankas, kreipdamasis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo privalėjo imtis priemonių, kad per protingą terminą išsiaiškintų ar nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai yra įstatyminiai įpėdiniai, neegzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos, kurioms esant paveldimas turtas gali pereiti valstybei, todėl yra pagrindas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą. Valstybei palikimas gali pereiti tik tuo atveju jei nėra įpėdinių.
Teismo posėdyje ieškovė papildomai paaiškino, kad jai yra žinomas išlaidų, susijusių su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, atlyginimo valstybei teisinis reglamentavimas, ieškovė nepalaikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Atsiliepimas
VĮ Turto bankas (toliau – ir atsakovės atstovas 1) atsiliepime (DOK-82595) nurodė, kad ieškiniui neprieštarauja, tačiau turės būti įgyvendinti tam tikri reikalavimai. Vadovaujantis 2015 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 pakeistų Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, toliau – ir Taisyklės) VII skirsnio nuostatomis – Taisyklių 149-151 punktais, jeigu teismas patenkintų pareiškimą, VĮ Turto bankui turės būti atlygintos banko patirtos ir apmokėtos išlaidos, susijusios su valstybei paveldėjimo teise perėjusiu turtu, t. y. teisinės registracijos, notaro paslaugos bei komunaliniai mokesčiai (jeigu tokie būtų).
Reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas. Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas (Taisyklių 105 p.), neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Atsakovės atstovas 1 remiasi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020.
Atsiliepimas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovas 2, VMI) atsiliepime (DOK-82616) nurodė, kad ieškovės materialiuosius reikalavimus palieka nagrinėti teismo nuožiūra; procesinį reikalavimą – dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, prašė atmesti.
Atsiliepime nurodė, kad ieškovei per įstatymo nustatytą terminą nepriėmus ir neįregistravus palikimo, valstybė teisėtai ir pagrįstai priėmė palikėjos L. B. palikimą ir jai teisėtai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Atsakovės atstovas 1 kreipėsi į notarę ir 2020 m. sausio 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į palikėjos L. B. turtą, kurį sudarė: butas, (duomenys neskelbtini), žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir piniginės lėšos esančios AB „Swedbank“ banke. Atsakovės atstovas 1 2020 m. sausio 16 d. raštu Nr. 16.1-43 SK 4-564 persiuntė atsakovės atstovui 2 paveldėjimo teisės liudijimą, kad galėtų pradėti paveldėtą kilnojamąjį turtą administruoti. Atsakovės atstovas 2 2020 m. vasario 7 d. raštu Nr. (28.4-08-4 E) RNA-2959 kreipėsi į AB Swedbank su prašymu pervesti paveldėtas lėšas į VMI prie FM sąskaitą. AB Swedbank palikėjos L. B. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas – 11 096,73 Eur pervedė VMI.
Bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovės Lietuvos Respublikos prieštarautų teisingumo ir protingumo principams, kadangi VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai numato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą, neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, kurie būtų galėję pažeisti ieškovės interesus. Be to, įvertinant tai, kad atsakovė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė ir kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar agresyvių veiksmų, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turėtų būti atmestas.
Atsiliepimas
Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovės atstovas 3) atsiliepime (DOK-82243) nurodė, kad dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo spręstina atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus ir motyvus: ieškovės prašomas panaikinti 2020 m. sausio 14 d. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. 280, išduotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes mirusiosios L. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Turtas valstybei testamentu paliktas nebuvo, taip pat įpėdiniams nebuvo atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1, 3 punktai). Akcentuotina, kad ieškovė tam, kad įgytų palikimą, turėjo pati jį priimti, tačiau valios dalyvauti paveldėjimo teisiniuose santykiuose neišreiškė, todėl notarė, vedusi paveldėjimo bylą ir per įstatyme nustatytą laikotarpį negavusi įpėdinių išreikštos valios priimti palikimą, turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad jie paveldėjimo teisės atsisakė. Be kita ko, pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę neturi ir paveldėjimo bylą vedantis notaras. Kauno miesto 2-ojo notaro biuro notarė Zita Kasperovičienė palikimo perėjimo valstybei liudijimą išdavė, nesant įregistruotų Testamentų registre palikimo priėmimo faktų, taip pat įstatymo nustatytu terminu po L. B. mirties nenustačius faktinio minėto turto valdytojo. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nenurodė pagrindų, dėl kurių notarės išduotas palikimo perėjimo Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos liudijimas būtų negaliojantis bei nepateikė jokių įrodymų, kad notarė, išduodama ginčijamą paveldėjimo teisės liudijimą, pažeidė įstatymų nuostatas. Paminėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas yra vienas iš notarų atliekamų notarinių veiksmų. Kadangi įpėdiniai neatlikto palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), todėl notarė neturėjo jokio teisinio pagrindo, suėjus įstatyme nustatytam trijų mėnesių terminui, atsisakyti išduoti Lietuvos Respublikos valstybei paveldėjimo teisės liudijimą į L. B. turtą. Ieškovės ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas išduotas laikantis paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, todėl pagrindo notarės veiksmus, išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, pripažinti neteisėtais nėra. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ieškovei teismas atnaujino terminą palikimui priimti. Esant nurodytoms aplinkybėms, yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu Kauno m. 2-ojo notaro biuro išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Lietuvos valstybę atstovaujančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai teisės aktais nustatyta pareiga vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto administravimą ir apskaitą, Nacionalinė žemės tarnyba neatliko jokių prieštaraujančių teisės aktams veiksmų, todėl teismui ieškinį tenkinus, prašo reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
Be to, teismui nustačius, kad ieškovė priėmė palikimą ir yra žemės sklypo savininkė, o Nacionalinė žemės tarnyba patyrė išlaidas dėl ieškovės neveikimo dėl svarbių priežasčių, nes ieškovė per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo dokumentų sutvarkymo, todėl ieškovei kyla pareiga atlyginti Nacionalinei žemės tarnybai patirtas išlaidas, susijusias su žemės sklypo administravimu (CK 4.37, 4.47 straipsnio 2 punktas, 6.245 straipsnis).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notarė Zita Kasperovičienė (toliau – ir trečiasis asmuo 1) atsiliepime (DOK-87156) nurodė, kad ieškovės reikalavimai spręstini teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo M. S. (toliau – ir trečiasis asmuo 2) atsiliepime (DOK-81168) nurodė, kad ieškinys tenkintinas. Nurodė, kad ieškovė V. K., M. S., E. R. M. yra K. B. M. vaikai. K. B. turėjo seserį L. B.. L. B. buvo netekėjusi, vaikų neturėjo. Po L. B. mirties ieškovė ir tretieji asmenys yra penktos eilės įstatyminiai įpėdiniai turintys teisę paveldėti jos palikimą. Ieškovė teisėtai prašo teismo VĮ Turto bankas priimtą palikimą pripažinti neteisėtu ir nuo sudarymo momento panaikinti 2020 m. sausio 14 d. Kauno m. 2-ojo notaro biuro Notarės Zitos Kasperovičienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ Turto bankas, atstovaujantis Valstybę prieš gaudamas paveldėjimo teisės liudijimą privalėjo įsitikinti ar nėra įstatyminių įpėdinių.
Trečiasis asmuo E. R. M. (toliau – ir trečiais asmuo 3) atsiliepimo nepateikė; procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Teismo posėdyje atsakovės atstovai, tretieji asmenys nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovės atstovai, trečiasis asmuo 1, trečiasis asmuo 2 prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Byla išnagrinėta atsakovės atstovams, tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. sausio 14 d. Kauno m. 2-ojo notaro biuro notarė Zita Kasperovičienė išdavė Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) į L. B., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą.
2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi ieškovei atnaujintas terminas palikimui atsiradusiam po L. B. mirties, priimti. 2021 m. gegužės 13 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2021 m. kovo 8 d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.
2021 m. gegužės 31 d. ieškovei išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), jog ji yra priėmusi palikimą po L. B. mirties.
Mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tik tuomet, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, (CK 5.2 straipsnio 3 dalis). CK 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyti keturi alternatyvūs atvejai, kada paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, vienas jų – jeigu nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė; valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Ji privalo imtis veiksmų įstatymo pagrindu įvykusiam palikimo perėjimo valstybei juridiniam faktui įforminti. Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimas yra išduotas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes palikėjos L. B. įpėdiniai nepriėmė palikimo įstatymo nustatytu terminu (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) bei nepadavė notarui pareiškimo palikimo priėmimo ir nepateikė įrodymų, kad turtas buvo priimtas faktiškai pradėjus jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nustačius, kad ieškovei buvo atnaujintas terminas palikimui priimti, o 2021 m. gegužės 31 d. išduotas liudijimas, jog ieškovė yra priėmusi palikimą po L. B. mirties, reiškia, kad ieškovė įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalis).
Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas – vienašalis sandoris, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu CK nustatytais pagrindais. Pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sandorių negaliojimo pagrindui taikyti reikia nustatyti tokias sąlygas: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas. Įstatyme imperatyviai nustatyta, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nebeliko CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn, valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijamas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, nesusiklostė. Pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas patvirtina jo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, palikimo perėjimo valstybei liudijimas, išduotas valstybei, nesant įstatyminių įpėdinių, yra naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, ieškovės reikalavimas pripažinti Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės 2020 m. sausio 14 d. išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančiu tenkinamas CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pripažinus negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, tenkinamas išvestinis ieškovės reikalavimas panaikinti valstybės įmonės Turto bankas vardu teisinę registraciją į butą (duomenys neskelbtini) (CK 4.254 straipsnio 7 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė teismo posėdyje nepalaikė ieškinyje pareikšto prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Ieškovė prašė grąžinti permokėtą žyminį mokestį. Bylos duomenimis, ieškovė byloje sumokėjusi 100,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Už reiškiamą reikalavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 75,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, dalis), todėl 25,00 Eur žyminio mokesčio permoka grąžinama (CPK 87 straipsnio 1 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteisiamos, nes jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalimi, 259, 260, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiu 2020 m. sausio 20 d. Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Zitos Kasperovičienės išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Panaikinti valstybės įmonės Turto bankas vardu teisinę registraciją į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 14 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), piniginius indėlius AB Swedbank ar (ir) kituose bankuose.
Grąžinti ieškovei V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 25,00 Eur (dvidešimt penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. birželio 2 d. mokėjimo nurodymu Nr.78 Swedbank, AB. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaujantis šiuo sprendimu.
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.